NULINIO ENERGIJOS SUVARTOJIMO LINK

Energijos suvartojimui pastate palaipsniui artėjant prie nulio, kiekviena smulkmena tampa vis reikšmingesnė. Reikia vis didesnio projektuotojo atidumo, gilesnių žinių, kompetencijos, tikslesnių skaičiavimų. Sertifikavimo centras rekomenduoja kuo anksčiau įtraukti į projektavimo procesą sertifikavimo ekspertą. Geras bendradarbiavimas tarp architekto, sertifikavimo eksperto ir konstruktoriaus leis išsaugoti puikią pastato architektūrą ir užtikrinti gerą energinį efektyvumą.

NAUJA PASTATŲ ENERGINIO NAUDINGUMO SKAIČIAVIMO PROGRAMA NRG3

Skaičiuojant NRG3 programa, nustatomi pastato suvartojami atsinaujinančios ir neatsinaujinančios pirminės energijos kiekiai pastatui šildyti, vėsinti, patalpoms apšviesti, karštam buitiniam vandeniui ruošti, šiluminės energijos kiekis pastatui šildyti, taip pat kiti pastato energinio naudingumo klasei nustatyti reikalingi rodikliai. NRG3 programa skaičiuoja ir pastato CO2 išmetimo į aplinką kiekius.

Pastatų energinio naudingumo klasei nustatyti naudojamas mėnesinis skaičiavimo metodas, t. y. pastato energijos suvartojimai nustatomi kiekvieną mėnesį, o po to apskaičiuojami metiniai pastato energijos vartojimo rodikliai. Vykdant skaičiavimus, vertinami tipiniai pastato vartotojo elgsenos rodikliai, kurių vertės reglamentuotos ir tam tikros paskirties pastatams yra skirtingos. Pastato vartotojų faktinė elgsena nevertinama.

Pastato skirtingos paskirties patalpose (kambariuose, virtuvėse, koridoriuose ir kt.) projektuojant gali būti numatytos įvairios projektinės temperatūros, tačiau energinio naudingumo skaičiavimo metu vertinama vidutinė pastato šildomų patalpų temperatūra, kurios vertės tam tikros paskirties pastatams reglamentuotos.

PASTATO ATITVARŲ APŠILTINIMAS

Reikalavimai pastatų atitvarų savitiesiems šilumos nuostoliams susiję su reikalavimais reikiamai apšiltinti atitinkamos energinio naudingumo klasės pastatų atitvaras. Pastatų energinio naudingumo sertifikavimo metu D, C, B, A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatams atliekami kontroliniai pastato savitųjų šilumos nuostolių skaičiavimai, t. y. tikrinama, ar šie nuostoliai nėra didesni už privalomus atitinkamo energinio naudingumo klasės pastatui. Minėtuose skaičiavimuose įvestas 5 % leistinas skaičiavimų paklaidas įvertinantis koeficientas. Todėl projektuotojui ir pastatų energinio naudingumo sertifikavimo ekspertui atitvarų šiluminių savybių skaičiavimus ir vertinimus atlikus labai tiksliai, pastato savitieji šilumos nuostoliai gali būti 5 % didesni už leistinus.

ENERGIJOS SĄNAUDOS PASTATUI ŠILDYTI

Energiškai efektyviuose pastatuose neturi būti perteklinių šiluminės energijos sąnaudų pastatui šildyti, todėl šiems pastatams nustatyti norminiai reikalavimai perteklinių sąnaudų ne visada leidžia išvengti. Jeigu tam tikros energinio naudingumo klasės reikalavimų netenkina tik šiluminės energijos sąnaudų pastatui šildyti rodiklio vertė, šis neatitikimas gali būti kompensuotas panaudojant pastato šildymo sistemoje įrenginius, gaminančius pastatui šildyti energiją iš atsinaujinančių išteklių.

PASTATO SANDARUMAS

Pastato sandarumas tiesiogiai susijęs su pastato energijos naudojimu. Per pastato nesandarias vietas išorės oras infiltruojasi į pastato vidų ir todėl padidėja pastato energijos sąnaudos. Išorės oro infiltracija gali vykti per nesandarias atitvarų sandūras ir per atitvaras. Jeigu nesandarios sienos, perdangos, stogai ar kitos nepermatomos atitvaros, tokiu atveju infiltracija sukelia dvejopus padarinius – į patalpas patenka nepageidaujamai dideli oro kiekiai, be to, labai pablogėja atitvarų šilumos izoliacinės savybės.

Esant bet kuriam iš minėtų išorės oro infiltracijos atvejų, mažėjant pastato sandarumui, mažėja pastato vėdinimo sistemos su rekuperacija (šilumogrąža) efektyvumas, didėja pastato šilumos nuostoliai ir didėja energijos sąnaudos pastatui šildyti. Todėl projektuojant ir statant pastatus jų sandarumui turi būti skiriamas didesnis dėmesys.

VĖDINIMO SISTEMŲ EFEKTYVUMAS

Mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistema sugrąžina į pastatą dalį šiluminės energijos pakartotiniam vartojimui. Tačiau šios sistemos pačios naudoja energiją ir todėl jų efektyvumas priklauso nuo jų techninių rodiklių. Kai ši energija naudojama iš elektros tinklų, ji priskiriama neatsinaujinančiai pirminei energijai, kurios vartojimas blogina pastato energinio naudingumo rodiklius. Norminių reikalavimų tokioms sistemoms nėra, tačiau jeigu tokios mechaninio vėdinimo su rekuperacija sistemos įrengtos A, A+ arba A++ energinio naudingumo klasės pastatuose, jų techniniams rodikliams keliami griežtesni reikalavimai.

PASTATO DALIŲ SU AUTONOMINĖMIS ŠILDYMO SISTEMOMIS IZOLIAVIMAS

Dėl skirtingos pastato vartotojų elgsenos skirtingose pastato dalyse per pertvaras ir tarpaukštines perdangas gali susidaryti dideli energijos nuostoliai. Jeigu kurioje nors pastato dalyje būtų diegiamos energiją taupančios priemonės ir ši dalis būtų termiškai neizoliuota nuo kitos pastato dalies, energiją taupančių priemonių efektyvumas gali smarkiai sumažėti dėl energijos nuostolių per pastato vidaus konstrukcijas. Dėl šilumos nuostolių į gretimas šildomas pastato dalis taip pat gali kilti problemų, susijusių su šilumos šaltinio galios pakankamumu šaltaisiais metų laikotarpiais.

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS ŠILDYMUI, VĖDINIMUI, VĖSINIMUI IR APŠVIETIMUI

Pastato energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C₁ vertė apibūdina neatsinaujinančios pirminės energijos vartojimo efektyvumą šildymui, vėdinimui, vėsinimui ir apšvietimui. C₁ rodiklio vertė priklauso nuo to, kokie energijos šaltiniai naudojami pastatui reikalingai energijai išgauti. Pavyzdžiui, energiją pastatui šildyti iš šilumos tinklų, kurių neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė 1,3, naudojantis pastatas atitiks C energinio naudingumo klasę, bet šis pastatas šildymui naudodamas elektrinius šildytuvus, kuriems naudojamos elektros energijos neatsinaujinančios pirminės energijos faktoriaus vertė 2,8, jau gali netenkinti C energinio naudingumo klasės reikalavimų. Pastatas, šildymui naudojantis elektros energiją, sunaudoja 2,8/1,3=2,15 karto daugiau neatsinaujinančios pirminės energijos negu pastatas, naudojantis energiją iš šilumos tinklų. Tačiau energiją iš atsinaujinančių išteklių ar iš efektyvesnių už šilumos tinklų energijos šaltinių naudojantis analogiškas pastatas jau gali tenkinti ir reikalavimus C₁ rodiklio vertei B energinio naudingumo klasės pastatams.

ENERGIJOS VARTOJIMO EFEKTYVUMAS KARŠTAM BUITINIAM VANDENIUI RUOŠTI

Didinant pastatų energinį naudingumą nuo B iki A++ energinio naudingumo klasės, pasiekiamas energijos sąnaudų pastatui šildyti sumažinimas net apie 10 kartų, be to, tai pasiekiama net nenaudojant atsinaujinančių išteklių energijos.

Žymiai sudėtingesnis uždavinys sumažinti energijos suvartojimą karšto buitinio vandens ruošimo sistemoje. Atsisakant karšto vandens cirkuliacinio kontūro ir tinkamai apšiltinant karšto vandens talpyklas bei vamzdynus, energijos suvartojimą šiose sistemose galima sumažinti tik apie du kartus. Todėl energijos vartojimo efektyvumo rodiklio C₂ vertei, kuri apibūdina energijos vartojimo efektyvumą karštam buitiniam vandeniui ruošti, ruošimui, nekeliami tokie griežti reikalavimai, kaip rodiklio C₁ vertei: A++ klasės: C₂ ≤ 0,70; A+ klasės: C₂ ≤ 0,80; A klasės: C₂ ≤ 0,85; B klasės: C₂ ≤ 0,99; kitų energinio naudingumo klasių pastatams reikalavimai nekeliami.
Pats efektyviausias būdas sumažinti rodiklio C₂ vertę, o kartu ir pagerinti pastato energinį naudingumą – įrengti karšto vandens ruošimo sistemas, naudojančias energiją iš atsinaujinančių išteklių.