Konferenciją spalio pradžioje organizavo Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VGTU) ir Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) kartu su Polistireninio putplasčio asociacija (PPA).

Sveikindamas konferencijos dalyvius VGTU rektorius prof. dr. Alfonsas Daniūnas pasidžiaugė, kad konferencija vyksta universitete, kuriame studijuoja 11 tūkst. studentų, ir daugumos jų būsimos profesijos susijusios su statybų sektoriumi. „Labai svarbu, kad šioje konferencijoje bus gvildenami statybos renovacijos kokybės klausimai“, – sakė rektorius. Pasak jo, namų renovacija – tai tema, kuria Lietuvoje diskutuojama dažniausiai. Ji susijusi su žmonių gerove, ir tam turime skirti daug dėmesio.

Valstybė formuoja energetikos politiką, bet visi turime teisę reikšti nuomonę, kaip norime gyventi. Lietuvos energetika turi būti nepriklausoma, visi turime išmokti gyventi taupiai, ir vienas iš būdų tai pasiekti – modernizuoti pastatus.

Daugiabučių namų renovavimas – Seimo ir Vyriausybės prioritetas

„Daugiabučių namų renovavimas – šios kadencijos Seimo ir dabartinės Vyriausybės vienas iš prioritetų“, – pabrėžė LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narys Arūnas Dudėnas. – Tikslai buvo ambicingi, procesas įsibėgėjo.“ Pasak jo, milžinišką procesą suvaldyti nelengva, tačiau valdžios institucijos siekia paspartinti reikalingų sprendimų priėmimą, nes renovacija – ne užgaida, o būtinybė, tad reikia priimti sprendimus, kurie paskatintų žmones dalyvauti renovacijos procese. Seimo narys apgailestavo, kad dėl valdžios institucijų kaltės procesas neretai išsitęsia (vieno namo renovavimas trunka vidutiniškai 1,3 metų, bet renovavimo darbai vyksta tik apie pusmetį, o kitą laiką sudaro dokumentų tvarkymas), ir antrojo renovavimo etapo dalyviai jau nuogąstauja, ar dar gaus maksimalią 40 % paramą, nes nuo 2015 m. spalio 1 d. valstybės indėlis mažės. „Negalima palikti žmonių nežinomybėje, ir tai artimiausias uždavinys, kurį turėsime spręsti, – pabrėžė A. Dudėnas. – Pradėtas procesas teigiamas, tad kreipiuosi į statytojus ir gamintojus, kad ta renovacija būtų ilgalaikė ir žmonės nenusiviltų. Linkiu gero bendradarbiavimo su mokslu ir naujausiomis technologijomis, kad panaudotos lėšos duotų kuo geresnių rezultatų, o procesas nestrigtų.“

Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Elvyra Radavičienė priminė, kad ambicinga Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programa startavo 2004 m., buvo užsibrėžta sutaupyti ne mažiau kaip 30 % energijos. Bet programa įgavo pagreitį tik 2013-aisiais, kai buvo pakeista teisinė aplinka ir į procesą aktyviai įsitraukė savivaldybės. „Ignalina, Druskininkai, Molėtai, Kelmė ir kitos savivaldybės – tai puikūs sėkmės pavyzdžiai, rodantys, kad galima pasiekti gerų rezultatų, jei visi dirbsime. Gyventojai patikėjo renovacijos teikiama nauda, – sakė E. Radavičienė. – Pasitikdami 2014–2020 m. etapą galime džiaugtis, kad jau turime sukurtą pagrindą: sukauptą patirtį, gyventojų pasitikėjimą ir parengtas priemones.“ Pasak Aplinkos ministerijos atstovės, dabarties aktualija – plėtoti visuminį, t. y. miestų kvartalų, miestelių, o ne atskirų pastatų atnaujinimą. Gera žinia – 23 savivaldybės pradeda rengti integruotų teritorijų programas. Svarbu dirbti kompleksiškai, kad būtų pateisinti gyventojų lūkesčiai.

Pribrendę pokyčiai

Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas Ričardas Malinauskas patvirtino, kad daugiabučių namų renovavimo ir aplinkos gražinimo procese vyksta darnus dialogas ir atsižvelgiama į iškeliamas problemas. Jis įvardijo ir didžiausią šių dienų problemą – tai rangovų, darbus atliekančių įmonių trūkumas ir per žemas kainų lygis. Konkursai pakartotinai skelbiami kelis kartus, gyventojai norom nenorom klaidinami dėl kainos, ir tai kelia jų teisėtą nepasitenkinimą. „Daug problemų reikia aptarti, kad ir toliau sutelktai dirbtume ir pasiektume visų geidžiamų rezultatų“, – akcentavo R. Malinauskas.

LSA prezidentas Dalius Gedvilas pastebėjo, kad į konferenciją susirinko visi tie, kuriems rūpi pokyčiai valstybėje. Pasak jo, kad galėtume planuoti norimus pokyčius ir norimais tempais, turime turėti savo šalies darbo išteklių registrą, taip pat labai svarbu nedelsiant susikurti ir kriterijų katalogą, pagal kurį būtų galima atsirinkti reikalingus darbuotojus. Statybos sektoriaus, kur šiemet dirba apie 70 tūkst. žmonių, o statybos įmonės sudaro 6,7 % visų Lietuvos įmonių, pokyčiai, pasak asociacijos vadovo, jau pribrendę. „Ar įsivaizduojate, kaip pasikeistų renovacijos ir visi statybų procesai, jei dokumentai būtų pildomi elektroniniu formatu ir būtų prieinami visiems proceso dalyviams? – retoriškai klausė LSA vadovas. – Tas pat ir dėl viešųjų pirkimų pasiūlymų: jei jie būtų pateikiami vienodu elektroniniu formatu, būtų galima juos susisteminti ir tik tada paaiškėtų, kokia yra tikroji renovacijos kaina“, – statybų ir visų kitų sektorių skaitmeninimo svarbą akcentavo D. Gedvilas.

Renovacijos darbai kilstelės BVP

Už daugiabučių namų atnaujinimo programos administravimą ir valstybės paramos teikimą nuo 2013 m. pradžios atsakinga Būsto energijos taupymo agentūra (BETA). „Šiuo metu pradėti apie 700 daugiabučių namų atnaujinimo darbai. Planuojama, kad iš jų 300 daugiabučių bus visiškai užbaigti dar šiais metais.

Palyginkime: per beveik dešimt programos gyvavimo metų Lietuvoje atnaujinta vos 500 daugiabučių namų“, –
programos įgyvendinimo tempus pabrėžė BETA direktoriaus pavaduotoja Ginta Tautkutė. Pasak jos, didžiausią įtaką renovacijos proveržiui turėjo praėjusių metų pradžioje pasiūlytas naujasis renovacijos modelis, pagal kurį į renovacijos procesus buvo įtrauktos šalies savivaldybės. Net 75 % šiuo metu renovuojamų daugiabučių namų sudaro pagal savivaldybių energinio efektyvumo didinimo programas įgyvendinami projektai – 521 iš 693 daugiabučių. Finansų ekspertų vertinimu, renovacijos darbai Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą šiemet ir kitąmet kilstelės maždaug po 0,3 %. Siekiant, kad energinio efektyvumo didinimo programos apimtų ne tik pavienių daugiabučių ar viešosios paskirties pastatų atnaujinimą, o ir kvartalų, jų aplinkos, infrastruktūros objektų atnaujinimą, planuojama, sujungus Vidaus reikalų, Aplinkos ir Energetikos ministerijų turimas programas bei finansinius instrumentus, atnaujinti kvartalus ir jų aplinką.

Modernizavimo proceso iššūkiai

Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas J. Antanaitis, apžvelgęs daugiabučių namų modernizacijos rezultatus ir gyventojų lūkesčius, pabrėžė, kad bet koks procesas vyksta gerai, kai jis tinka visiems dalyviams. Pasak jo, daugiabučių namų modernizavimo procesą apsunkina tai, kad pastatų administratoriai labai skirtingi. Ir kvartalų renovacija, jo nuomone, vyks lengviausiai ir greičiausiai ten, kur visus pastatus administruoja vienas administratorius. Dabar praktika rodo, kad sėkmingiausiai renovuojami pastatai, kuriuos administruoja savivaldybių įmonės. O renovacijos planai dideli – iki 2020 m. bus renovuoti ir atnaujinti daugiau nei 27 tūkst. namų, o jų energijos sąnaudos sumažės ne mažiau kaip 30 %, taigi vien dėl to Lietuvai reikės 300 mln. m³ dujų mažiau.

Pastatų modernizaciją urbanistinės plėtros iššūkių fone aptarė Lietuvos architektų sąjungos atstovas Mindaugas Pakalnis. Pasak jo, vien padidinę pastatų šiluminę varžą miestų gyventojų problemų neišspręsime. „Kodėl žmonės nenoriai kuriasi kai kuriuose miesto rajonuose? Todėl, kad jų aplinka, urbanistinė struktūra nepalanki šeimai ir bendravimui“, – akcentavo architektas urbanistas ir siūlė perimti labiau šioje srityje pažengusių šalių patirtį, pastatus pritaikyti pasikeitusiems poreikiams, juos modernizuoti „morališkai“: didinti vidines erdves, pastatus praplėsti terasomis ir apskritai individualizuoti architektūrinius sprendimus, nes jie leidžia pakeisti miestelio ar miesto kvartalo veidą. Be to, M. Pakalnio nuomone, yra pastatų, kuriuose tarsi koncentruojasi visuomenės socialinės problemos, ir reikia labai apgalvotai priimti sprendimus, ar juos tikrai verta renovuoti, ar galbūt kartais geriau problemas spręsti „chirurginiu“ būdu. Architektas siūlė galvoti ir apie didesnę finansinę bei kitokią pagalbą tiems žmonėms, kurie norėtų ką nors keisti.

Prof. dr. Juozas Valivonis, VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas, atkreipė dėmesį, kad pastatų modernizavimo sėkmei, kokybei ir ilgalaikiškumui įtakos turi pastato laikančiųjų konstrukcijų būklė. „Laikančiosios konstrukcijos – tai pastato griaučiai, užtikrinantys pastato pastovumą ir atsparumą, ir jei jie pažeisti, tai tokio pastato renovacija netenka prasmės“, –
pabrėžė profesorius. Be to, ir pažeisti pastato elementai gali būti dvejopi – matomi ir ne. Bet paslėptos po 20–30 cm laikančiųjų konstrukcijų deformacijos gali būti laiku nepastebėtos ir sudaryti avarinę situaciją. Yra pažaidų, kurios turi įtakos pastato ilgalaikiškumui, tad svarbu nustatyti pažaidų priežastis ir jas šalinti, o ne tik kosmetiškai užmaskuoti. Pavyzdžiui, tai pasakytina apie metalinių profilių koroziją ir pan. Prof. J. Valivonis patarė atkreipti dėmesį ir į tai, kad keičiant pastatą dažnai keičiasi ir apkrovos, keičiasi skaičiuotinė schema, o naujų skaičiavimų neatliekama, tad tai gali lemti rimtas problemas ateityje.

Tvari statyba

Pastatų modernizavimo ir tvarios statybos patirtimi dalijosi konferencijos svečias iš Vokietijos, pasaulinio koncerno BASF atstovas K. H. Schmitzas bei BASF atstovas Baltijos šalyse, Baltarusijoje ir Ukrainoje Arturas Indičianskis. BASF, chemijos pramonės milžinė, baltojo polistireno išradėja, dabar aktyviai dirba pilkojo polistireno plėtros srityje, kuria ir tiekia žaliavas gaminiams bei termoizoliacinėms medžiagoms, kurios būtinos tvariai statybai. Ši bendrovė glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos polistireninio putplasčio gamintojais ir kartu ieško geriausių tvarios statybos sprendimų.

„Tvarumą sudaro daug aspektų – ekologinis, ekonominis, socialinis, funkcinis ir kt. Tad planuojant modernius pastatus tai turi būti svarbiausias akcentas. BASF projektai pagal visus parametrus pranoksta Vokietijos pastatų efektyvumo standartus“, – pabrėžė svečias iš Vokietijos.

Puikią gyvenimo kokybę polistireniniu putplasčiu izoliuotuose pastatuose ir ekonominį tokio modernizavimo naudingumą koncernas BASF įrodė atgaivinęs Bruncko gyvenamąjį kvartalą Vokietijoje, šalia savo gamyklos Liudvigshafeno mieste. Šio kvartalo pastatai, po karo atstatyti pagal pirminės statybos (1930) planą, buvo energiškai neefektyvūs, nepatrauklūs gyventi. 1996 m. buvo parengta koncepcija gyvenamajai aplinkai pertvarkyti, sutelkiant dėmesį į ekologiją bei energinį efektyvumą. „1998 m. rinkai buvo pasiūlytas naujas produktas – pilkasis polistireninis putplastis neoporas, išsiskiriantis didesniu tankiu ir geresnėmis izoliacinėmis šilumos ypatybėmis. Esminis jo ir baltojo polistireno skirtumas – mažos grafito dalelės, atliekančios atspindėjimo funkciją ir pagerinančios savybes, – sakė BASF atstovai. – Būtent neoporas ir naudotas atnaujinant pastatus Bruncko gyvenamajame rajone.“

Po dešimties metų įvertinus šio rajono pastatų techninę būklę buvo patvirtinta, kad polistireninio putplasčio ypatybės nepakito, nėra jokių jo senėjimo požymių, taip pat nėra jokio pelėsio ir kitų sveikatai kenksmingų efektų. Apklausa parodė, kad 80 % gyventojų atnaujintuose namuose jaučiasi labai komfortiškai, 15 % apie atnaujinimo poveikį neturi nuomonės. O ekonominis rajono atnaujinimo naudingumas neabejotinas: apskaičiuota, kad šilumos suvartojimas sumažėjo šešis kartus ir per metus sutaupoma 378 tūkst. litrų (arba 13 benzovežių) kuro.

Koncernas BASF neoporą gamina granulių formos, o jų pritaikymo sritys pačios įvairiausios: nuo žaliavos užpūtimo į oro tarpus iki įvairiausių plokščių, kurios gali būti naudojamos pamatams, karkasui, stogui (taip pat žaliam stogui) ir kitoms pastatų dalims. „Naudojant neoporą statomi pastatai pigūs ir energiškai efektyvūs, –
pabrėžė pilkojo polistireno žaliavos gamintojai. – Tai vienas prekių ženklas, bet yra daug sistemų ir variantų.“ Beje, Lietuvoje vienas iš pasyviųjų namų taip pat pastatytas iš tokios sistemos. O vienas iš naujausių BASF projektų – vadinamosios „nulinės energijos“ pastatas, visai nenaudojantis energijos iš išorės. „Mes siekiame, kad būtų suvartojama kuo mažiau energijos, kad gyventojams tai kainuotų kuo mažiau ir kad būtų kuo mažesnė aplinkos tarša, – savo tikslus įvardija neoporo gamintojai ir skelbia verdiktą: integralių modernizavimo schemų pranašumas visiems – ir investuotojui, ir gyventojams, ir savivaldybei – labiau patrauklus.“

Pastatų gerinimas

„Man pačiam mūsų visų siekį geriausiai atspindi pastatų gerinimo sąvoka“, – apibendrindamas pastatų modernizavimo konferencijos dalyvių mintis sakė dr. Č. Ignatavičius. Anot jo, ši konferencija rodo, kad pastatų modernizavimas yra sudėtingas ir brangus procesas. Kad jis sėkmingai vyktų reikia atsakingai ir kvalifikuotai dirbti. Pastatų modernizavimas yra kompleksinis veiksmas, apimantis ne tik pastatų šiltinimą, bet ir estetinį jų sutvarkymą, vėdinimo ir komforto sąlygų gerinimą bei kitus veiksnius.

Dr. Č. Ignatavičiaus nuomone, norint šeimininkiškai tvarkytis, būtina turėti generalinį pastatų ir kvartalų pertvarkymo planą, kad nebūtų modernizuojami atsitiktiniai pastatai pagal atsitiktinius projektus. Renovacijai reikia daug žinių ir visų pastangų, kad būtų išvengta klaidų, kurių daugiausia ir pasitaikė pradžioje dėl patirties ir žinių stokos. PPA prezidentas džiaugėsi, kad dabar pastatų modernizavimo kokybė gerėja ir Lietuvoje jau yra puikių sektinų projektų pavyzdžių. Druskininkai demonstruoja ne prastesnį šeimininkišką požiūrį nei Vokietijos statytojai. Dr. Č. Ignatavičius konferenciją užbaigė raginimu būti sąmoningiems ir gerinti namus, miestus bei visą šalį.