Geriausia energijos forma – nepanaudota energija
Toks yra Europos Sąjungos požiūris. 2007 m. numatyti keliai, nuo esamo pastato vedantys energijos beveik nenaudojančio pastato link.
Tam turi būti priimti efektyviausi sprendimai dėl kainos, nustatyti konkretūs energijos ekonomijos matai, skatinama diegti efektyvumo priemones ir pastatuose naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius. Šilumos izoliacija (langai, fasadai ir stogas) (1 etapas Lietuvoje), efektyvi šildymo sistema (1 etapas Lietuvoje), vėdinimo sistemos, oro kondicionavimas (pavyzdžiui, rekuperacinė sistema, kuri Lietuvoje beveik nenagrinėjama), racionalus elektros energijos naudojimas, energiją taupantys apšvietimo ir kiti prietaisai, atsinaujinantys energijos šaltiniai – visa tai yra prioritetinės energijos taupymo priemonės.
Renovacijos situacija Lietuvoje – judame vėžlio tempais
Kasmet kylant kuro kainoms, ilgainiui neremontuoti, neprižiūrėti, apgriuvę daugiabučiai namai su prakiurusiomis sienomis ir stogais į orą paleidžia daugiau negu pusę šeimos ir savivaldybės biudžeto. Patys gyventojai, valdžia, sveikatos ir higienos specialistai sutaria, kad tokiomis sąlygomis gyventi darosi labai brangu, nesaugu ir nesveika. Aplinkos apsaugos ministerijos duomenimis, iki 1993 m. buvo pastatyta apie 27 tūkst. pastatų, kurie šiuo metu yra neefektyvūs. Nuo 1998 iki 2012 m. iš viso atnaujinta apie 500 pastatų, nuo 2013 iki 2014 m. gruodžio atnaujinti 167 daugiabučiai namai, šiuo metu renovuojami dar 895 seni namai, suderinti 3367 investiciniai planai. Iki 2020 m. planuojama atnaujinti apie 20 % prasto energinio efektyvumo būstų. Kyla klausimas: iki kada bus modernizuoti kiti? Iki 2040, 2050 metų? Kada turėsime atnaujinti šiandien modernizuotus ir naujus pastatus? Viešųjų pastatų modernizacijos tempai dar lėtesni. Iki 2020 m. planuojama atnaujinti (siekiant tik C energinio efektyvumo klasės) apie 700 tūkst. kv. metrų iš turimų beveik 15 mln. kv. metrų. Tai sudaro apie 0,6 % per metus! Taigi pabaigos galime tikėtis tik po šimtmečio? Vertėtų paminėti, kad vykdydami šiandieninę modernizaciją (renovaciją) pasiekiame tik tokių rezultatų, kad geriausiu atveju pastatai sunaudoja apie 100–120 kW/m2/metus (tai yra C klasė, geriausiu atveju B), o turėtume numatyti, jog šie rezultatai būtų kasmet geresni, pavyzdžiui, 2016 m. visi renovuojami pastatai pasiektų B klasę, o 2018 m. – A klasę. Kad tai įmanoma, rodo Vokietijos ir Austrijos pavyzdžiai.
Ar taip galime gyventi ir Lietuvoje?
Pavyzdžiui, Austrijos energetiškai efektyvių pastatų vystymo modelyje numatyta tokia renovacijos koncepcija: socialinis būstas – minimalaus energijos suvartojimo, maksimalaus komforto namai, tikslas: nuo 120 kWh/m2/metus pasiekti iki 14–18 kWh/m2/metus. Papildomi komforto elementai: plaukimo baseinai, žaliosios zonos, saunos, 1 a. bendrosios poilsio zonos, kavinės ir kita. Įkvepianti ir Vokietijos, Danijos, Suomijos praktika. Ar ir mes galime taip gyventi? Pasak Lietuvos statybų technologinės platformos tarybos pirmininko, UAB „Innobim“ direktoriaus dr. Vaidoto Šarkos, tikrai galime, tik turime daug analizuoti ir skaičiuoti, naudoti ir skatinti plėtoti inovatyvias technologijas, praktiškai įgyvendinti demonstracines versijas, įvertinti pasiektus rezultatus ir populiarinti gerąją praktiką. Reikia kompleksiškai žiūrėti į visą modernizacijos procesą kaip vientisą, kad visi proceso dalyviai veiktų pagal savo atsakomybes. Modernizavimo paslaugas pirkti taikant ekonominio naudingumo kriterijus, energinį efektyvumą vertinti stebint visą pastato naudojimo ciklą. Būtina peržiūrėti ir padidinti reikalavimus, taikomus technologijoms (langų, stogų, fasadų, inžinerinių sistemų ir kitų). Vadovaujantis kitų šalių patirtimi sustiprinti projektavimo kokybę ir techninės priežiūros kontrolę ir sugriežtinti atsakomybę. Parengti vientisas, su verslo asociacijomis suderintas specifikacijas, apimančias kokybės reikalavimus, ir t. t.
Naujos kartos statybinės medžiagos vėdinamiems fasadams
Problemas, kylančias atnaujinant pastatus, gerąją mūsų bei kitų šalių patirtį ir būdus, kaip padidinti renovuojamų pastatų energinę klasę, bendradarbiaujant su mokslininkais ir praktikais, ragina analizuoti viena didžiausių fibrocementinių plokščių gamintojų pasaulyje – įmonė „Cembrit Oy“. Neseniai šios įmonės surengtame seminare „Pastatų atnaujinimas Lietuvoje ir Suomijoje“ buvo diskutuojama apie daugiabučių namų atnaujinimo programas ir dažniausiai daromas klaidas, naujas atnaujinimo procesų galimybes, skaitmeninę statybą. „Cembrit“ pranešėjas Virginijus Barišauskas pasidalijo patirtimi apie vėdinamųjų ir naudojant „Cembrit“ fibrocementinių plokščių apdailą atnaujintų fasadų ypatybes ir galimybes atliekant renovaciją.
Įmonė „Cembrit Oy“ gamina ir tiekia naujos kartos statybines medžiagas, skirtas šlaitiniams stogams dengti ir išorės bei vidaus sienų apdailai atlikti. Viena iš siūlomų konstrukcijų, skirtų pastato sienoms šiltinti, – vėdinamasis fasadas su „Cembrit“ fibrocementinių plokščių apdaila, padeda sumažinti temperatūros svyravimus sienoje visus metus. Saulės šiluma iš lauko pusės vasarą atspindima, o sausa šilumos izoliacija sumažina šilumos nuostolius šaltuoju metų laiku. Taip pat iš šios vėdinamosios konstrukcijos pašalinamas kondensatas, esantis patalpų viduje. Kad konstrukcija būtų kaip vėdinamasis fasadas, įrengiant tokį fasadą reikia vadovautis techniniais statybos reglamentais ir „Cembrit“ pateikiamomis montavimo instrukcijomis.
Fibrocementas – natūraliai patvari medžiaga, sudaryta iš cemento, celiuliozės, mineralinių užpildų. Tai aplinką tausojančios, nekenksmingos medžiagos. Tokių plokščių sudėtyje nėra asbesto ar kvarco. „Cembrit“ fibrocementinės plokštės apsaugo nuo samanų ir dumblių. Sudedamosios plokščių dalys nedegios – taip pastatui suteikiama papildoma apsauga nuo gaisro. Didelė fibrocemento gaminių, jų dydžių ir spalvų pasiūla leidžia juos naudoti kūrybiškai, o objektai, kuriems statyti buvo panaudoti šie gaminiai, vertinami dėl natūralumo, paprastumo ir estetinės išvaizdos
FOTO:
Taip tipinis kvartalas atrodė 1980 m. ir, laikantis mūsų renovacijos tempų, beveik nepakitęs 2015 m., nes iš visos šios pilkos masės renovuotas gal tik vienas kitas daugiabutis namas.
(Šaltinis: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija)
Daugiabutis namas Vokietijoje, modernizuotas taip, kad atitiktų pasyviojo namo standartą. 
Renovuotas pastatas Austrijoje.
Vėdinamasis fasadas: dirbti galima bet kuriuo metų laiku.
Daugiabučių namų renovacija Joniškyje (prieš ir po).
