Kaip išsirinkti pamatus?
UAB „Finnfoam“ techninis konsultantas Tomas Makaveckas pasakojo, kad renkantis pamatus reikia įvertinti labai daug veiksnių. Svarbiausi jų: grunto atsparumo savybės, gruntinio vandens lygis, įšalo gylis, pamatų šiltinimo medžiagos pasirinkimas, įrengimo sąnaudos ir pan. Pamatų įrengimo technologija priklauso ir nuo to, kokios paskirties bus statomas pastatas.
Yra kelių tipų pamatai: juostiniai, poliniai ir plokštuminiai. Juostiniai pamatai gali būti surenkami iš betoninių blokų arba monolitinio betono. Šie pamatai įrengiami po laikančiosiomis pastato sienomis, o jiems įrengti paprastai reikia daug laiko, nes atliekama daug žemės kasimo ir betoninių detalių montavimo ar betonavimo darbų.
Poliniai pamatai dažniausiai būna gręžtiniai ir spraustiniai. Pašnekovo teigimu, tokie pamatai tinka, kai gruntinio vandens lygis yra arti žemės paviršiaus arba jei laikantysis gruntas slūgso labai giliai. Įrengiant polinius pamatus reikia papildomai šiltinti jungtis tarp polių ir rostverko, kad neatsirastų šalčio tiltų. Montavimo darbams atlikti reikalinga speciali technika.
Plokštuminiai pamatai pripažįstami kaip labiausiai tinkantys pasyviesiems ir energiškai efektyviems namams. Jie tinkamiausi tuomet, kai siekiama didžiausio namo energinio efektyvumo. Kadangi tai vientisa, visu plotu į gruntą besiremianti konstrukcija, sumažėja nuokrypio ir pastato deformacijų tikimybė, pamatus galima montuoti ant silpno grunto.
Plokštuminiai pamatai įrengiami išliejant vientisą armuotą, ištisinę pamatų plokštę į specialią ekstruzinio polistireno konstrukciją, izoliuojančią pamato plokštę nuo sąlyčio su gruntu. Tokie pamatai yra geriausiai izoliuoti nuo grunto – juose nėra jokių šilumos tiltelių. Plokštuminiai pamatai, anot T. Makavecko, yra labai efektyvūs, nes jokia konstrukcinė detalė nekerta šiltinamojo sluoksnio.
Ypatingas sprendimas
UAB „Finnfoam“ turi ypatingą sprendimą, skirtą plokštuminiams pamatams. Tai vientisa pamatų betono plokštė, išliejama į specialią iš plokščių „Finnfoam“ suformuotą konstrukciją, izoliuojant visą pastatą nuo sąlyčio su gruntu. Taip įgyvendinamas pasyviųjų, A, A+ ir A++ energinio efektyvumo klasės namų pamatų įrengimo bei šiltinimo sprendimas.
„Šis sprendimas neleidžia susidaryti šilumos tilteliams, išvengiama problemų, kylančių dėl įšalo lygio, grunto slinkimo bei galimų pamato deformacijų. Plokštės „Finnfoam“ atlaiko visas susidariusias apkrovas ir laikui bėgant nesusispaudžia. Tinkamai apskaičiavus pastato, sniego ir kitokias apkrovas ir pagal tai parinkus reikiamo stiprumo plokštes (F-300, F-400, F-500 ar F-700), nebus rizikos, kad plokštės „Finnfoam“ susispaus, sukeldamos pastato sėdimą su visomis pasekmėmis, pavyzdžiui, sienų skilinėjimu ir t. t.“, – paaiškino T. Makaveckas.
Plokštuminio pamato pagrindui (grindims) rekomenduojama naudoti „Finnfoam F-300“, o šoniniam L profiliui įrengti – specialiai tam skirtas plokštes „Finnfoam LB300“ ir „Finnfoam LS300“.
Plokštės LB300 ir LS300 įsitvirtina viena į kitą (galima ir papildomai suklijuoti), suformuodamos L formos šoninį profilį. Grindų ir pagrindo izoliacija įrengiama iš įprastų plokščių „Finnfoam F-300“. Taip gaunama vientisa konstrukcija, kur visas pastatas į pagrindą remiasi tik ant iš plokščių „Finnfoam“ suformuotos konstrukcijos ir neturi tiesioginio sąlyčio su gruntu, taip išvengiant bet kokių šilumos tiltelių.
Kaip išlaikyti šilumą?
Namo konstrukcijai labai svarbi ir pamatų šilumos izoliacija – juk mažiausiai 50 metų konstrukciją veikia drėgmė, šaltis, įvairios apkrovos. Todėl visai su gruntu besiliečiančiai, taip pat pamatų izoliacijai keliami ypač aukšti reikalavimai.
T. Makavecko teigimu, statant pastatą svarbiausia, kad pamatų šilumos izoliacija būtų ilgalaikė ir patikima. Grunte visada yra aukštas drėgmės lygis (RH = 100 %), todėl termoizoliacinis sluoksnis turi būti įrengtas iš itin drėgmei atsparių medžiagų.
„Izoliaciją gali pažeisti ir ant žemės paviršiaus susidarančios apkrovos, suprastėjęs drenažas, pakilęs gruntinio vandens lygis ar atsiradusios medžių šaknys, rieduliai ir pan. Tokiais atvejais geriausia alternatyva – naudoti ypač stiprią ir vandens neįgeriančią medžiagą „Finnfoam XPS“. Izoliacinės plokštės „Finnfoam“ uždarų porų struktūra yra vientisa visoje plokštėje ir užtikrina mažą vandens įgertį, didelį atsparumą apkrovai (tvirtumą), gerą šilumos izoliaciją, patvarumą ir patikimumą. Į vientisą plokščių „Finnfoam“ porų struktūrą neįsiskverbia vanduo, augalų šaknys, gruntas ar kitos medžiagos. Naudojant plokštes „Finnfoam“, nereikia jokių papildomų drenažinių membranų ar sudėtingų drenažo sistemų“, – sakė pašnekovas.
Šiltinti pamatus svarbu ir renovuojant senos statybos namus. Anot T. Makavecko, nustatyta, kad senos statybos namuose per pamatus prarandama net iki 20 % pastate sukauptos šilumos. Tad, norint pagerinti pastato šilumines savybes, neišvengiamai reikia šiltinti ir kruopščiai hidroizoliuoti zoną, esančią žemiau cokolio.
Teisingai sutvarkytas cokolis ir pamatai ne tik padės išlaikyti šilumą, bet ir pagerins konstrukcijų būklę – drėgmė nesikaups pamato ir rūsio konstrukcijose, bus išvengta ardomojo šalčio poveikio. Pamatų specialistai vienareikšmiškai sako, kad šiam tikslui tinkamiausios ekstruzinio polistireninio putplasčio plokštės. Svarbiausias dalykas klojant pamatus – kruopščiai sujungti plokštes ir gerai įrengti izoliacinius mazgus.
