Madrido didžiausias vertikalusis sodas, esantis priešais „CaixaForum“, yra viena iš sodriausių pasaulyje gyvųjų sienų. Patriko Blanco suprojektuota 2008 metais dramatiška keturių aukštų žalia siena prieštarauja gretimo pastato surūdijusiam oranžiniam fasadui, kurį suprojektavo šveicarų architektai Herzog & de Meuron. Siena dažnai tampa lankytojų pasisėdėjimo vieta, kurioje praeiviai gali atsigaivinti nuo svilinančios Madrido saulės.
Savarankiškai drėkinanti žalia siena
Ispanijos sostinę vasarą kaitina svilinanti saulė, todėl gyventojai nuolat ieško būdų, kaip prisiglausti jaukiam pavėsyje. Puošni žalioji siena sukuria jaukią žalumą ir kviečia praeivius užsukti į „Prado“ muziejų. Augalai dengia visą sieną. Įsikūręs Madrido kultūros rajono širdyje su muziejais, esančiais už kiekvieno kampo, vertikalus sodas panašus į sienos grafitį. Spalvų raštas yra žavus meno, architektūros ir botanikos derinys.
Žali, raudonos ir geltonos spalvos augalai išsiskiria tarp žydinčių augalų, gebenių ir vijoklinių krūmų masėje. P. Blanco sienoje auga įvairūs augalai, o ne įprasti paparčiai ir samanos, kurie buvo kruopščiai parinkti klestėti karštame Madrido klimate. Miniatiūrinėje oazėje ant gyvosios sienos yra daugiau kaip 250 rūšių. Iš viso suskaičiuojama 15 000 augalų.
Savarankiškai drėkinančioje sienoje vanduo kaupiamas specialiame rezervuare. Iš jo jis garuoja ir ne tik aprūpina vandeniu augalus, bet vėliau drėkina orą, aplink baseiną sėdintiems keliautojams. Sėdėdamas šalia sienos gali pajusti sienos vėsinantį poveikį, kai temperatūra keliais laipsniais vėsesnė nei toliau gatvėje. P. Blanco siena rodo, kad žaliosios augalų sienos gali augti net karščiausiame ir sausiausiame klimate bei suteikti ne tik sodrų kraštovaizdį, bet ir palengvinti vėsinimo klausimus.
Pirmoji žalioji siena Lietuvoje
Kiek anksčiau portalo „Structum“ redakcija skelbė, kad pirmąkart Lietuvoje įgyvendintas žaliosios sienos projektas papuošė įmonės „The Pixelmator Team“ biurą. 2015 metais interjero dizaino architektai sumanė kompanijos darbuotojams, daug laiko praleidžiantiems biure, sukurti kuo jaukesnę aplinką su dalele gamtos. Floristai, bendradarbiaudami su architektais ir užsakovais, apželdino 40 kv. m sieną, nusidriekiančią per du aukštus.
„Architektų pastūmėti imtis tokios statybos, turėjome nemažai domėtis, ieškoti partnerių užsienyje, nes šalyje niekas negamina žaliųjų sienų įrangos. Bendrą veiklą pradėjome su amerikiečių įmone „Florafelt“, kuri pasiūlė patentuotą išradimą – modulius iš į veltinį panašios medžiagos“, – prisimenė „Florisima“ direktorius Viktoras Bobinas.
Pagal šią technologiją, montavimo darbai prasideda ant pasirinktos vertikalios plokštumos iš gipskartonio profiliuočių sumontavus karkasą, tada pritvirtinus polikarbonato plokštę. Ant jos montuojami moduliai. Iš atskirų modulių galima suformuoti norimo dydžio žaliąją sieną. Audinys, į kurį sodinami augalai, atsparus drėgmei, neyra, yra ilgalaikiškas. Augalams svarbu, kad jis gerai sugeria ir paskirsto drėgmę.
Tuomet – automatinės laistymo sistemos ir nuotekų įrengimo darbai. Atlikus šiuos darbus, galima sodinti augalus į audinio kišenes.
Pagal sugalvotą idėją, piešinį ar spalvinę mintį, augalų lapų faktūras galima sudėlioti įspūdingą žaliąją sieną. Esminis dalykas – augalai turi būti vienodo reiklumo drėgmei.
@P.Balnco nuotr.
