IOMA yra ARCHSTUDIO sukurtas meno centras, atidarytas Pekine. Būtų standartinė, šimtoji, kultūros vieta megapolyje, jeigu ne, pasak architektų, iš „simbiozės“ gimusi idėja. Centro dizainu siekiama realizuoti darnų naujojo ir senojo, vidinio ir išorinio, architektūros ir gamtos, taip pat meno ir žmonijos sambūvį. 

Studija ARCHSTUDIO pagrįstai išnaudojo originalią architektūrinę erdvę ir pridėjo priestatą viršutiniame aukšte, kuriuo pastatas atitveriamas nuo šalia tekančios gatvės šurmulio. Ši ramybės užuovėja suteikia papildomą erdvę funkcinių reikalavimų išpildymui.

Papildomos funkcijos

Projektavimo komanda pirmiausia dekonstravo visą pastato planą ir sukūrė keletą naujų bendrųjų erdvių, tokių kaip restoranas, meno parduotuvė, daugiafunkcinė salė ir laisvalaikio zona, išskyrus parodų salę, kad būtų galima sklandžiai pereiti iš gamtos į viešąsias erdves ir parodų plotas.

Be to, dizaineriai pertvarkė judėjimo maršrutus visoje erdvėje. Buvusios parodų erdvės lankymasis buvo įprastas ir monotoniškas, o lankytojai turėjo grįžti į kelią, įvertinę parodas. Būtent tai, pasak kūrėjų, suteikė nuobodų erdvinį potyrį. Be to, lankytojų judėjimas aukštyn ir žemyn sukėlė formalumo jausmą, kuris kartais atitolindavo juos nuo erdvės. Atsižvelgdama į tai, projektavimo komanda nugriovė ir pertvarkė originalios architektūrinės erdvės dalis, pridėjo laiptus ir liftus, taip sukurdama kilpos formos parodų lankymo maršrutą.

ARCHSTUDIO architektai taip pat suprojektavo dvi nepriklausomas erdves, vedančias į terasą ir restoraną, kurios lankytojams suteikia įdomių potyrių ir leidžia jaustis lyg sode , bet būti pastate.

Atvėrė fasadą

Projektavimo komanda sukūrė kelis arkos formos kiemus. Juose išsaugojo medžius, kurie jau egzistavo.

Kiemai ir žali medžiai kartu suformavo savitą pastato erdvinį pobūdį. Lankytojams klaidžiojant erdvėje, jų sąveika su medžiais skiriasi. Jie susiduria su skirtingomis medžių dalimis, nuo šaknų iki viršūnių, ir kartais reikia palenkti galvą, norėdami praeiti po šakomis. Medžiai taip pat keičiasi laikui bėgant.

Tokia erdvės ir gamtos dermė suteikia vietai savito žavesio, kurio architektai dažniausiai ir siekia.

Fasadas yra plakiruotas permatoma metalo užuolaida, todėl atrodo, kad medžiai iš fasado išauga ir pakaitomis įsilieja tai į aplinką, tai į pastatą.

Dėl šių panaudotų strategijų anksčiau tokia įprasta meno galerija, priminusi uždarą dėžutę, tapo natūraliu, atviru, tačiau nepraradusiu imtymumo, sąveikaujančiu su aplinka daugiafunkciniu centru.

Architektų vizualizacijos