Šių metų ketvirtąjį ketvirtį pirminė Vilniaus nekilnojamojo turto (NT) rinka ir toliau mažina apsukas. Nors pardavimai stabilizavosi, artimiausiu metu nereikėtų tikėtis, kad būstai pigs.
Lapkritį sostinės pirminėje rinkoje parduota 311 būstų, tai yra 46 proc. mažiau nei šių metų vidurkis, kuris siekia 580 būstų per mėnesį. Tačiau vėstanti rinka nereiškia gerų žinių pirkėjams – požymių, dėl kurių galėtų kristi būsto kainos, kol kas nėra.
„Būstų pardavimų kritimo priežastys yra kelios. Jau kurį laiką sklando žinios, jog butų pastatytuose projektuose Vilniuje beveik nebeliko. Nors lapkritį pastatytuose projektuose parduodamų būstų buvo keliais procentais daugiau nei spalį, tačiau šis skaičius vis dar nesiekia nei trečdalio visų būstų.
Taigi, įsigyti tokį būstą, kuriame vilniečiai galėtų ilgai nedelsdami apsigyventi, šiuo metu nelengva. Kita vertus, šiemet sparčiai kilusios NT kainos pristabdė norą pirkti „popierinius“, t. y. projektinių pasiūlymų stadijoje esančius, butus.
Žmonės tapo atsargesni, nori investuoti į būstą objekte, kuriame statybos jau gerokai įsibėgėjusios ir darbų pabaigos terminai aiškesni“, – komentuoja „Realco“ finansų direktorius Lukas Cicėnas.
Labiausiai brango prestižinis būstas
NT rinkos ekspertas prognozuoja, kad per metų paskutinį ketvirtį sostinėje iš viso bus parduota apie 1200 naujų būstų, tai yra maždaug dešimtadaliu mažiau nei trečiąjį ketvirtį ir kone dvigubai mažiau nei per pirmuosius metų ketvirčius.
„Paprastai ketvirtasis metų ketvirtis NT rinkoje būdavo gausiausias pardavimų, tačiau šie metai išsiskiria tuo, kad pirkėjai aktyviausi buvo metų pradžioje, kuomet ir būstų sandėlis Vilniuje buvo didžiausias. Metus NT vystytojai pradėjo rinkai siūlydami per 4300 būstų“, – sako finansų direktorius.
Visgi, 2021-ieji į NT rinkos istoriją turėtų būti įrašyti kaip rekordiniai. Per 11 mėnesių gyventojai jau įsigijo beveik 6400 butų, kas yra 34 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai ir 15 proc. daugiau nei tuo pačiu periodu užpernai.
Ekspertas skaičiuoja, kad vidutinė parduodamų naujų butų kaina per metus augo maždaug 13 proc. Vilniuje butų kainų vidurkis šiuo metu siekia 2468 eurus už kv. metrą, kai pernai tuo pačiu metu kv. metro kaina buvo 2188 eurai. Kainos kilimas stebimas visuose segmentuose, tačiau labiausiai ten, kur pasiūla mažiausia, – prestižiniame segmente.
„Spartesnį prestižinio būsto kainų augimą lėmė ne tik ribota tokio būsto pasiūla, bet ir sudėtinga situacija sklypų rinkoje. Viena iš pagrindinių savybių, kuri būstą daro prestižiniu, yra jo vieta. Vilniaus centrinėje dalyje, kuri neabejotinai yra prestižinė, laisvų sklypų skaičius yra itin ribotas.
Šiemet ne kartą kalbėta apie itin stipriai išaugusias geidžiamiausiose miesto vietose esančių sklypų kainas, o sklypo kaina yra svarbi galutinės būsto kainos dalis. Be to, NT projektų vystymą miesto centrinėje dalyje varžo Kultūros paveldo departamento ir kitų organizacijų reikalavimai, projektams keliami itin aukšti architektūriniai bei kokybiniai standartai“, – aiškina L. Cicėnas.
Darbo statybų sektoriuje nestigs
Ekspertas skaičiuoja, kad per šiuos metus paviešintuose projektiniuose pasiūlymuose suplanuoti maždaug 8300 butų ir jiems prilyginamų patalpų, tad vilniečiams būstų bent artimiausiu metu neturėtų pritrūkti.
„Tai įspūdingas kiekis. Jei paklausa išliks stabili, ją greitu metu turėtų pasivyti ir pasiūla. Matydami planuojamų naujų NT projektų gausą, galime prognozuoti, kad statybų rangos bendrovės darbo turės ne vienerius metus, neslūgs nei statybinių medžiagų, nei darbuotojų poreikis.
Dėl to nėra priežasčių žemėti ir metų pradžioje smarkiai pakilusioms statybų kainoms. Priešingai, jei rinkoje nebus staigių kardinalių pokyčių, butų kainos ir toliau turėtų augti“, – prognozuoja L. Cicėnas.
Šių metų lapkričio duomenimis, 30 proc. Vilniuje parduodamų būstų dar nepradėti statyti, 41 proc. – šiuo metu statomi, o 29 proc. – jau pastatyti.
