Pirmasis BIM pavyzdys
Užsienyje plačiai žinomas, naudojamas ir vertinamas skaitmeninis pastato modeliavimas, dar vadinamas BIM, po truputį skinasi kelią ir Lietuvoje. Pirmasis nuo A iki Z BIM technologijomis projektuotas ir jomis naudojantis sėkmingai įgyvendinamas projektas – prekybos slėnis NØRDIKA.
40 tūkst. kv. m ploto prekybos centro projekto įgyvendinimo naudojantis naujausiomis statybų technologijomis ėmėsi statybinių konstrukcijų įmonė „Descon“, architektų biuras „Unitectus“ ir statybos generalinis rangovas AB „YIT Kausta“.
2014 m. projektuoti pradėtas prekybos centras NØRDIKA statomas dviem etapais. Pirmąjį 18 tūkst. kv. m ploto užimantį prekybos centro pasažą planuojama atidaryti jau 2015 m. rugsėjo mėnesį. Antrosios 22 tūkst. kv. m dalies įgyvendinimas turėtų užtrukti iki 2016 metų. Ją atverti klientams ketinama kitų metų II ketvirtį. Planuojama, kad investicijos į šį projektą sieks beveik 50 mln. eurų (172,6 mln. Lt).
Abi prekybos centro NØRDIKA projektą rengusios įmonės – ne naujokės BIM projektavimo srityje. „Descon“ nemenką darbo su BIM patirtį sukaupė rengdama konstrukcijų projektus Skandinavijoje, o „Unitectus“ šiuos darbo principus jau keletą metų taikė dirbdama Lietuvos rinkoje. „Raktas į sėkmę – darbas būtent su BIM technologijomis“, – neabejojo „Descon“ vadovas M. Dagys, pabrėždamas, kad, įgyvendinant šį projektą, sėkmingai vyko ne tik projektavimo etapas, bet ir statybos.
Sutaupyta daug brangaus laiko
NØRDIKA prekybos centro konstrukcijų darbo projektą įmonė „Descon“ atliko naudodama „Open BIM“ programą „TEKLA Structure“. „Šiuo įrankiu visą reikiamą informaciją – medžiagų kiekius, specifikacijas, ypatybes, darbų pobūdį – galėjome užšifruoti ir saugoti vienoje visiems statybų dalyviams prieinamoje vietoje“, – apie darbo pobūdį pasakojo M. Dagys.
Projektuotojas teigė, kad dirbant BIM bendravimas tarp statytojų, projektuotojų, architektų ir kitų statybos procesų dalyvių yra kitoks. „Tokio dydžio pastato detalųjį projektą parengėme nė karto nesusitikę su architektais. Sutaupyta marios laiko ir derinant projektą. Jis, pasitelkiant BIM technologijas ir kompiuterį, vyko realiuoju laiku. Visą mūsų darbą užsakovas stebėjo savo kompiuteryje. Vos atlikus projekto korekcijas, jis kompiuteryje akimirksniu tai pamatydavo ir galėdavo pareikšti savo nuomonę. Taigi sutaupėme daug brangaus laiko ir išvengėme ilgų posėdžių, o projekto interaktyvus valdymas ir koordinacija tapo paprastesni ir efektyvesni“, – pasakojo specialistas.
M. Dagys atkreipė dėmesį, kad dirbant BIM modeliavimo programa TEKLA smarkiai sumažėja klaidų tikimybė, o statybų sektoriuje tai yra itin svarbu. „Modeliuodami šiuo įrankiu išvengiame klaidų ir neatitikimų. Jeigu kartais jų ir atsirastų, BIM technologijos padės jas pastebėti anksčiau, dar joms nenukeliavus į statybos aikštelę. Taip išvengsime ne tik papildomų ardymų ir taisymo darbų, bet ir papildomų išlaidų“,– dėstė „Descon“ vadovas.
Modeliuotojas pabrėžė, kad darbo naudojant BIM naudą įvertino ir gamintojai. Anot M. Dagio, jie tikino pirmą kartą šalyje matantys tokio aukšto lygio pastatą, kurį sudaro daugiau nei 1 tūkst. t. metalo, o neatitikimų ir klaidų nėra.
Visapusė BIM nauda
BIM technologijos ne tik bendrą statybų procesą paverčia efektyvesniu ir spartesniu, bet ir palengvina atskirų jo dalyvių darbą. „Unitectus“ architektas Povilas Čepaitis vienu didžiausių darbo naudojant BIM privalumų architektams įvardijo lengvesnį darbų koordinavimą. „Architektas yra tas asmuo, kuris kuruoja visą projektavimo procesą. Jis gauna informaciją iš visų inžinierių ir projektuotojų, dirbančių su skirtingais pastato elementais. Architekto užduotis – sudėlioti visa tai į vieną darnią ir tvarią visumą. Viskas turi ne tik atitikti reikalavimus, bet ir būti gražios architektūrinės išraiškos. Taigi vienas svarbiausių BIM privalumų architektui – koordinavimo tarp skirtingų projekto dalių ir procesų palengvinimas“, – teigė architektas.
Pasak P. Čepaičio, BIM palengvina ir medžiagų kiekio skaičiavimą, kur neretai būdavo suklystama. „BIM technologijos, jei tinkamai naudojiesi visais modeliais, šią problemą eliminuoja. Dirbant BIM įrankiais (parametrine projektavimo sistema), medžiagų kiekiai visiškai atitinka projektinius sprendinius. Kompiuteryje brėžiant liniją, ji automatiškai tampa siena su architekto nustatytais parametrais. Prireikus sieną trumpinti arba ilginti, duomenys medžiagų kiekių lentelėse pasikeičia automatiškai.“
Ne vieną BIM technologijų privalumą įžvelgė ir AB „YIT Kausta“ technikos direktorius Sigitas Aglinskas. „Dirbdami BIM turime galimybę stebėti ir kontroliuoti projektavimo eigą, teikti savo pastabas ir pasiūlymus projektuotojams. Informacijos mainai tarp skirtingų dalių projektuotojų ir rangovų tapo kur kas greitesni ir efektyvesni. Visi derinimai tarp atskirų projekto dalių buvo atlikti projektuojant, o ne statybos aikštelėje. Svarbu ir tai, kad numatyti medžiagų kiekius, sprendinių sudėtingumo lygį ir apskaičiuoti projekto įgyvendinimo kainą galėjome jau tada, kai darbo projektas dar nebuvo baigtas. Tai suteikia galimybę ankstyvoje projekto stadijoje sudaryti medžiagų ir įrangos tiekimo grandinę. Visa statybos metu BIM modelyje sukaupta informacija bus naudinga ir garantiniu laikotarpiu. Turint pastato konstrukcijų trimatį (3D) modelį lengviau projektuoti ir inžinerines sistemas. Projektuojant įprastu dvimačiu (2D) būdu, kyla įvairių nesklandumų. BIM padeda jų išvengti, nes visos pastato dalys matomos vienoje sistemoje. Programa leidžia kone vaikščioti po pastatą, matyti kiekvieną dalelę ir varžtelį.
Darbas naudojant BIM padarė itin gerą įspūdį – sutaupyta daug laiko, o darbai vyksta produktyviau, paprasčiau ir sklandžiau“, – dėsto S. Aglinskas.
