Dažniausiai senamiesčių požeminės patalpos yra išmūrytos iš plytų ir gali būti net kelių lygių po žeme. Anksčiau tokie požemiai buvo naudoti maisto produktams, anglims ar panašiems dalykams sandėliuoti. Jei statybos metu naudotos hidroizoliavimo sistemos nebeveikia, tokie rūsiai būna drėgni ar net apsemti. Pradiniam jų tikslui drėgmė nelabai ir trukdė, todėl dažnai tinkamai hidroizoliacijai nebuvo skiriamas didelis dėmesys.
Dabartiniais laikais tokiose požeminėse patalpose įrengiami biurai, parduotuvės, sporto salės ir drėgmė pasidaro visai nepageidautina. Pritaikant rūsius naujai paskirčiai, turi būti numatoma patikima hidroizoliacijos sistema ir kitos priemonės, užtikrinančios ilgalaikį patalpų naudojimą.
Dažniausiai įrengti hidroizoliaciją iš išorės yra problematiška ar net visiškai neįmanoma. Na, o hidroizoliuojant iš vidaus gali būti taikomos įvairios technologijos. Kai kurie būdai veiksmingi ir ilgalaikiai, kai kurie – kelia problemų.
Vienas standartinių sprendimų – sanuojantieji tinkai. Šių tinkų veikimo principas pagrįstas tuo, kad jie yra labai poringi, gali ištraukti sienoje esančią drėgmę ir ją išgarinti į aplinką. Tinko paviršius išlieka visiškai sausas ir požeminę erdvę galima naudoti kaip biurą, sporto salę ar saugyklą.
Vis dėlto tokiems tinkams keliami du svarbūs apribojimai. Ventiliuojant drėgmę į patalpą, joje padidėja santykinė drėgmė. Ir, nors oras kambaryje nuolat keičiasi, drėgmė išlieka didesnė, todėl padidėja pelėsių ir puvimo pavojus.
Išgarinant drėgmę, tinko paviršiuje kaupiasi druskos ir palaipsniui užkemša poras, todėl po kurio laiko tinkas po truputį praranda funkcionalumą. Laikas, per kiek tai nutiks, gali skirtis, atsižvelgiant į sanuojančiojo tinko kokybę ir vandens kiekį, tačiau tai neišvengiama.
Praktiškai įrodyta, kad daug patikimiau naudoti hidroizoliacinį tinką kartu su apsauga nuo kylančios drėgmės. Prieš 20 metų bendrovė „Betosan“ sukūrė specialų tinką „Waterfix XP TH“, kuris netgi užteptas plonu sluoksniu visiškai nepraleidžia vandens. Šiam tinkui būdingas mažas susitraukimas, didelis stiprumas, atsparumas šilimo / šalimo ciklams, be to, jo sudėtyje yra „Xypex Admix C-1000“, suteikiančio išskirtinių savybių. Tinkas paprastai ant sienų dengiamas 2–3 cm storio sluoksniu. Toks sluoksnis yra pakankamas, kad sulaikytų net vidutinio stiprumo vandens slėgį ir išorės. Jei iš išorės veikia didesnis vandens slėgis, naudojamas pritvirtintas prie sienos metalinis armuojamasis tinklas „Armobet“.
Norint sustabdyti drėgmės kilimą sienos kapiliarais virš žemės lygio, kartu su cementiniu mišiniu „Waterfix XP TH“ naudojama horizontalios hidroizoliacijos atkūrimo sistema „Freezteq“. Tai dažniausiai taikoma injektuojamųjų užtvarų alternatyva.
„Freezteq“ yra skaidrus skystis, supakuotas ilgomis ir plonomis plastikinėmis pakuotėmis.
Naudojant „Freezteq“ pajuntama daug pranašumų, lyginant su kitomis sistemomis. Norint įrengti „Freezteq“ horizontalią hidroizoliaciją tereikia turėti plaktuką, tinkamą grąžtą ir šaldiklį. Darbus galima atlikti palaipsniui, etapais. Prieš naudojamas skystis turi būti užšaldomas, o po to sudedamas į sienoje išgręžtas skyles. Hidroizoliuoti galima iš bet kurios sienos pusės. Skylės gręžiamos į sieną horizontaliai, pageidautina plytų jungties vietoje, todėl jas lengviau išgręžti, struktūriškai mažiau ardomos sienos.
Ši sistema sėkmingai naudojama daugelio pastatų mūrinių rūsių rekonstrukcijai Čekijoje, Slovakijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, taip pat Lietuvoje. Per 20 metų sistema įrodė ilgalaikį funkcionalumą ir patikimumą, ja apdoroti rūsiai yra visiškai funkcionalūs net po dviejų dešimtmečių.
Lietuvoje UAB „Vizgintos statyba“ sėkmingai išbandė ir naudoja šiek tiek kitokią sistemą – be tinko sluoksnio. Sistemos esmę sudaro „Xypex“ medžiagų efektyvus poveikis reaguojant su cementiniais mišiniais. Mūro sienoje tarp plytų išdaužomi tarpai ir suremontuojami naudojant „Xypex Concentrate“ ir cementinį mišinį su „Xypex Admix C-1000“. Ši sistema efektyvi, esant nedideliam išoriniam vandens slėgiui, be to, rūsyje galima džiaugtis autentišku senamiesčio rūsio vaizdu.
