Poé Matteo George, „Scandurra Studio Baltics“ verslo plėtros vadovas kalba apie tai, kokios darbo darbo erdvės motyvuoja Z kartos darbuotojus.

Prasidėjus naujiems mokslo metams, keliu klausimą: kai jaunoji karta ruošiasi įžengti į profesinį pasaulį, ar šiandienos biurai vis dar gali juos įkvėpti ir išlikti aktualūs ateityje?

Z karta – pirmoji karta, į darbo rinką atėjusi jau po pandemijos, atsinešusi kitokią patirtį, socialinius poreikius ir labai aiškius lūkesčius. Jie nebenori vien tik „stalo ir kėdės“. Jiems darbo vieta yra patirtis, tapatybės dalis ir erdvė, kur jie jaučiasi įtraukti, įkvėpti ir pripažinti.

Dirbdami su įvairiomis Europos organizacijomis „Scandurra Studio“ matome, kad architektūra – tai ne tik galutinio sprendimo pateikimas. Ji taip pat padeda suprasti pokyčius, formuojančius mūsų visuomenę. Svarbiausia – skatinti atvirą dialogą tarp verslo ir darbuotojų, o architektūra ir dizainas šiuos besikeičiančius poreikius paverčia erdvėmis, atitinkančiomis abiejų pusių vertybes ir prioritetus.

Mes stebime tam tikrą kartų atotrūkį: jaunesni žmonės labiau nei bet kada anksčiau linkę išeiti iš darbo, jei darbo aplinka neatitinka jų lūkesčių ar tapatybės. Tuo tarpu organizacijos tikisi ilgalaikio darbuotojų įsipareigojimo, bet realiai neinvestuoja į strategijas, kurios puoselėtų kūrybiškumą ir priklausymo jausmą. 

Per daug biurų vis dar projektuojami remiantis polinkiu kontroliuoti. Organizacijoms svarbu suprasti, kad kūrybiškumas ir inovacijos dažniausiai gimsta iš netikėtų pokalbių koridoriuose, prie kavos ar bendrose erdvėse.

Todėl noriu pasidalyti praktiniais pavyzdžiais, kaip projektuoti biurus, kurie būtų patrauklūs jauniausiems darbuotojams ir kartu skatintų produktyvumą bei organizacijos sėkmę.

Socialiniai ryšiai darbe

Z karta pandemijos metu išgyveno itin svarbų savo raidos etapą. Ši patirtis – kai mokslai, darbas ir socializacija vyko izoliacijoje – stipriai paveikė jų socialinius prioritetus. Iš tiesų, darbas tik nuotoliniu būdu jiems netinka, nes jie jaučiasi vieniši.

Mano nuomone, reguliarūs gyvi susitikimai biure yra svarbūs visų kartų darbuotojams. Koridoriai, poilsio zonos ar bendros erdvės yra tos vietos, kur vyksta spontaniški pokalbiai – tie, kurie ne tik pagerina komandos rezultatus, bet ir prisideda prie geresnės savijautos. Svarbu, kad tokios erdvės būtų patrauklios, apgalvotos, pritaikytos individualiems poreikiams. 

Akivaizdu, kad vien nuotolinis darbas jau nebepakankamas siekiant pritraukti ar išlaikyti naujus talentus, nes jiems gali pritrūkti komandos palaikymo ir bendruomenės jausmo.

Tuo pačiu metu pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo išlieka tarp patraukliausių vertybių daugumai jaunų žmonių, kurie yra pasirengę palikti darbą, jei šis reikalauja dirbti tik biure. Lankstus darbas jiems – būtinybė.

Z kartos pasirinkimas: hibridinis modelis

Projektuojant modernius biurus Europoje, dažnai kyla klausimas, kaip suderinti darbuotojų lūkesčius su organizacijos poreikiais.

Mūsų pačių būstinė Milane, „Scandurra Studio“, buvo sukurta kaip atvira, lanksti erdvė, kurioje šviesa ir bendros zonos skatina nuolatinį bendravimą. Ji kinta kartu su mumis, palaikydama tiek susitelkimą, tiek bendradarbiavimą.

Tyrimai rodo, kad jaunesnėms kartoms priimtiniausias yra vadinamasis „trečiųjų vietų“ modelis – darbas įvairiose erdvėse: biure, bibliotekoje, kavinėje.

Šiandien darbas yra kur kas lankstesnis – žmonės lengvai juda tarp namų, biuro ir bendrų trečiųjų erdvių. Vis dėlto, daugelyje darbo vietų vis dar trūksta dizaino sprendimų, kuris atlieptų skirtingas būsenas: susitelkimą, bendradarbiavimą, poilsį ir socialinį bendravimą.

Žaliosios erdvės taip pat vaidina itin svarbų vaidmenį. Projektuojant biurus šalia jų arba integruojant jas tiesiai į darbo vietas, gali būti sukuriami daugiafunkciniai sprendimai. Žaliosios zonos gali tapti rekreacijos, diskusijų ir susitikimų vietomis, o kartu suteikti natūralios šviesos ir vėdinimo, kas pagerina savijautą ir produktyvumą.

Technologijos ir tvarumas – Z kartos prioritetai

Be lankstumo, jauni darbuotojai itin vertina išmanius darbo įrankius ir inovatyvią darbo aplinką.

Šių poreikių įgyvendinimas naudingas ir organizacijoms – pavyzdžiui, naudojant išmaniąsias pastatų valdymo sistemas, kurios taupo resursus. Daugelis jaunų specialistų jaučia asmeninę atsakomybę rinktis aplinkai draugiškas darbovietes.

Vis dėlto per dažnai matome pastatus, kurie „ant popieriaus“ atrodo energiškai efektyvūs, bet realybėje yra be gyvybės – atskirti nuo aplinkos, nedraugiški pėstiesiems, nelankstūs bendruomenės poreikiams. Sertifikavimas be kultūrinio ar žmogiško jautrumo rizikuoja sukurti sterilius efektyvumo paminklus.

Holistinis darbo kultūros pokytis

Atrodo, kad ši karta gali iš esmės pakeisti darbo kultūrą, padarydama ją daug labiau holistine.

„New York Post“ straipsnyje, nagrinėjusiame panašią temą, buvo atskleista, kad jaunimas norėtų biuruose turėti miego, sporto, žaidimų zonas ir net erdves, draugiškas augintiniams. 

Šios idėjos gali pasirodyti radikalios, tačiau augančiuose miestuose būtina galvoti apie ateitį – kaip naudosime erdvę. Tai reikalauja kultūrinio poslinkio, kuriame fizinės erdvės patirtis būtų pagrindinis sveikesnių miestų veiksnys.

Vilnius, mano akimis, turi didžiulį potencialą urbanistinėms inovacijoms. Labai svarbu inicijuoti diskusijas, kuriose dalyvautų politikos formuotojai, verslai ir patys darbuotojai. Ypač daug galima nuveikti pritaikant seną infrastruktūrą dabartiniams miesto poreikiams, paverčiant jas patraukliomis darbo erdvėmis. 

Geresnės darbo vietos: kaip gali prisidėti architektūra

Daugelis biurų, ypač pastatytų Europoje 2000-ųjų pradžioje, iš išorės atrodo tvarkingi, tačiau viduje būti kažkodėl nepatogu.

Ypač skaitmeninei, inovatyviai kartai tokios erdvės dažniausiai yra visiškai nepatrauklios.

Sąrašas, kokius aspektus svarbu įvertinti projektuojant darbo vietas, yra kur kas ilgesnis nei čia aprašyta. Akustika, medžiagų šiluma, vidaus mikroklimatas – tai savybės, kurios stipriai veikia savijautą. 

Manau, holistinės aplinkos ieškantiems jauniems žmonėms tokie aspektai gali būti itin motyvuojantys.

Senųjų Vilniaus pastatų pritaikymas biurams galėtų tapti galimybe iš naujo atrasti šiuos aspektus ir parodyti kryptį link ateities darbo vietų.