„Naudojame naujausią ir pasaulyje jau spėjusią išpopuliarėti statinio informacinio modeliavimo (angl. Building Information Modeling, BIM) programą „Autodesk Revit“, – sako architektas Gintaras Čaikauskas. Jo kolega, šio modeliavimo programos specialistas architektas Vytenis Raugala priduria, kad didžiausias programos pranašumas – medžiagų kiekių, elementų, panaudotų projekte, skaičiavimas, dokumentavimas, automatinis specifikacijų ruošimas, tai, kad nebereikia rankiniu būdu braižyti pjūvių ir fasadų, skaičiuoti medžiagų. Dirbant su dideliais objektais toks langų, durų ir kitų elementų skaičiavimas, naudojantis CAD programomis, užimdavo labai daug laiko. Pakeitus langą fasade, reikėdavo nepamiršti rankiniu būdu jį padidinti langų eksplikacijos lentelėje, dabar tai automatiškai padaro statinio informacinio modeliavimo programa. Taip išvengiama klaidų. „Žinoma, statinio informacinio modeliavimo programoms naudojami galingi kompiuteriai, reikia paruošti jomis mokančius naudotis kvalifikuotus specialistus. Norint įvaldyti programą, reikia ir specialių žinių, ir bent kelerių metų praktinės patirties. Netgi dirbant dešimt metų su ta pačia statinio informacinio modeliavimo programa vis dar reikia mokytis, nes jos kūrėjai nuolat atnaujina, gerina programos funkcijas. Programos tobulinamos išklausant interneto forumuose išsakytas vartotojų, profesionalių architektų nuomones“, – tvirtina V. Raugala.
Nors BIM programos leidžia sukurti trimatį (3D) modelį, iš kurio gaunama visa techniniam arba darbo projektui parengti reikalinga medžiaga, G. Čaikauskas sutinka, kad spausdinti brėžiniai dar ilgai bus naudojami, nes jų reikalaujama gaunant statybos leidimus, jie naudojami statybose. Alternatyva brėžiniams – planšetiniai kompiuteriai. „Į juos galima būtų įsirašyti daug trimačių rinkmenų ir brėžinių, ten galima didinti ar mažinti vaizdą, žymėti pakeitimus, klausimus. Pavyzdžiui, statybininkas galėtų el. paštu nusiųsti projektuotojui savo klausimus, prie laiško pridėti statybos vietoje planšete padarytas nuotraukas. Arba atvirkščiai: architektas galėtų tiesiai į planšetę siųsti naujausius nurodymus ir pakeitimus, pateikti juos netgi trimačiu formatu. Tokį vaizdą būtų galima pasukioti, pridėti pastabų“, – naujas galimybes vardija architektas.
Sudėtingos geometrijos arba biomorfinėms formoms projektuoti kalbinti architektai naudoja kompiuterinę programą „Rhinoceros“. Ši programa, veikdama su „Grasshhoper“ algoritminio modeliavimo papildiniu, leidžia programuoti sudėtingas parametrines struktūras. Norimo objekto forma, matmenys, atskirų elementų tarpusavio sąveika modelyje reguliuojama, keičiant iš anksto kūrėjo įvestus parametrus. Pasak G. Čaikausko, vienas didžiausių tokio darbo pranašumų – modelio detalių paruošimas gamybai. Programa leidžia išskaidyti objektą sudarančias dalis ir sukurti jų išklotines, jos automatiškai sunumeruojamos. Tokias detales jungdami vieną su kita netgi nekvalifikuoti darbininkai gali pastatyti sudėtingos geometrijos struktūras.
„Visiems jau įprastą trimatį modelį naudojame įvairiems pristatymams, – sako architektas G. Čaikauskas. – Užsakovui siunčiame nedidelės apimties rinkmeną. Ją atsidaręs jis pats kompiuterinio žaidimo principu, spausdamas rodykles klaviatūroje ir sukiodamas objektą pelyte, gali „pasivaikščioti“ po pastatą. Kad viskas veiktų, užsakovui tereikia keliais klaviatūros klavišų paspaudimais įrašyti peržiūros programėlę į savo kompiuterį. Rengdami vaizdinį pristatymą, naudojame specialias programas animuotiems vaizdo filmukams sukurti. Tokiuose vaizdo filmukuose vaizdai yra dinamiški – vaikšto žmonės, važinėja automobiliai, dangumi plaukia debesys, vėjas siūbuoja medžius. Kurdami tokį filmą tampame tarsi režisieriais, nes reikia numatyti kiekvieno žmogaus judėjimo trajektoriją, rankų pakėlimą, vaizdų, kadrų seką, muzikinį takelį ir pan. Kita įdomybė: mums dirbant užsienyje, trimatis modelis buvo spausdinamas trimačiu „Reprap“ spausdintuvu. Lietuvoje dar kol kas neteko girdėti, kad kas nors biure naudotų tokį spausdintuvą, nors jų kaina šiuo metu nėra didelė: apie 300–550 eurų. Tokio spausdintuvo veikimo principas paprastas: plastiko vamzdelis kaitinamas iki lydymosi temperatūros, ir iš spausdintuvo galvutės ant erdvėje braižomo objekto teka skysta plastiko srovelė. Plastikas sustingsta ir sudaro kietą norimos formos objektą. Šiuo būdu per dieną galima pagaminti daug eskizinių modeliukų, priimti kūrybinius sprendimus arba užsakovui vaizdžiai pailiustruoti kūrinio formą.“
Kitų kalbintų architektų požiūris į technologines naujoves nebuvo toks entuziastingas ir teigiamas. Architektas Algirdas Umbrasas kalbėjo lakoniškai. Pasak jo, brėžiniai yra skirti realizacijai, o ne pristatymui, todėl jie niekada nepraras reikšmės, juolab tai yra ir dokumentas. Architektui visiškai pakanka tokių programinių įrankių kaip „ArchiCAD“ ir „Autodesk Revit“. O klaidos architektūroje, A. Umbraso įsitikinimu, kyla tik dėl architektinio suvokimo ir mąstymo stokos. „Programos yra tik įrankiai, tokie kaip skriestuvas, braižybos liniuotė su viengubu arba dvigubu skersiniu viename gale – reišina, trintukas. Visos kompiuteriu padarytos trimatės vizualizacijos yra tik iliuzija. Jos niekados neparodo realaus būsimo vaizdo ir erdvės, – sako architektas. – Be to, naujos programos yra brangios, dirbti su jomis nėra sudėtinga, tačiau jos negarantuoja architektūrinės sėkmės.“
Architektas Mindaugas Staniūnas pasiūlė skirti du dalykus: naujas technologijas, kurios domina klientus, ir technologijas, kurios įdomios architektams profesine prasme. „Kliento susidomėjimą rodo ne tik deklaruotas noras gauti iš projektuotojų daugiau, bet ir noras sumokėti už gautą „daugiau“. Manau, kad tokiu atveju naujų technologijų Lietuvoje dar reikės palaukti. Matyt, kad ir ilgai. Iš asmeninio smalsumo prieš šešerius metus įsigijau programą „Autodesk Revit“ ir pradėjau su ja dirbti. Įsitikinau, kad ji labai gera ir daug kur man gelbėja. Ja paprasta naudotis. Bet ar tai svarbu klientui?.. Čia, matyt, prisiminsiu Andrių Užkalnį ir jo straipsnį apie Palangą. Jis labai gerai reziumavo, kad negali aukščiau bambos iššokti, t. y. kurorto valdžia tokia pat paprasta, kaip ir lankytojai, todėl ir norėti kažko daugiau jie nemoka. Manau, analogija su projektavimu būtų taikli. Pagalvokite, koks yra statistinis lietuvis užsakovas? Jei norite vaizdžiau, nuvažiuokite į Klevinę, Bendorėlius, Lindiniškes ar sodų bendrijas. Nieko geriau nepasakyčiau ir apie biurus, prekybos centrus ar naujus daugiabučius. Suabsoliutinti nesu linkęs ir matau gerų pavyzdžių, tačiau gera architektūra nematuojama programomis ar trimačiais vaizdais. Juk programos tik padeda, o jei nėra kam padėti…“
Architekto Virginijaus Gerdvilio nuomone, BIM saulė jau leidžiasi. „Tai tėra instrumentas, skirtas kaupti duomenims apie pastatą. Tai nėra kūrybai skirtas įrankis. Nauji įskiepiai programose, simuliacijos, begalė viena į kitą panašių programų, trimačiai, keturmačiai ar penkiamačiai vaizdiniai – tai tik gražūs pavadinimai. Jie svarbūs tik tada, kai ne trukdo, o padeda kurti“, – mano V. Gerdvilis.
Šįkart baigsime retoriniu klausimu, kurį uždavė architektas M. Staniūnas. „Kiek jūsų, mielieji skaitytojai, kaip galutiniai klientai pasiryžtų sumokėti daugiau už papildomą projektavimą statinio informacinio modeliavimo programomis? Pašaržuosiu ir leisiu sau spėti, kad absoliuti dauguma pasirinks pigesnį variantą ir visaip kaip bandys save įtikinti, kad bus gerai ir taip.“
