Magistralėje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda netoli Elektrėnų įrengto Strošiūnų tunelio statybų aplinkybes tyrę Susisiekimo ministerijos auditoriai nustatė, kad 2017 m. suplanuota nedidelė požeminė perėja ir pervaža dėl galimai nepagrįstų sprendimų per porą metų išaugo į didelį infrastruktūros objektą – stambių gabaritų technikai pritaikytą tunelį su jungiamaisiais keliais ir žiedinėmis sankryžomis.
Stipriai pabrangus objekto statybai, dėl nustatytų pažeidimų ir galimai padarytos žalos valstybei Susisiekimo ministerija kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.
„Auditas parodė, kad dėl neatliktos kaštų ir naudos analizės bei ekonomiškai nepagrįstų sprendimų, galimai veikiant įvairiems interesams, Strošiūnų tunelio kelyje Vilnius–Kaunas statybos projekto vertė galėjo išaugti apie 3 mln. eurų. Tunelis, iš pradžių planuotas kaip požeminė pervaža, tapo ne tik 2 metrais aukštesnis, bet ir „apaugo“ jungiamaisiais keliais ir žiedinėmis sankryžomis, nors dviejų lygių sankryža čia negalima. Dėl galimai padarytos žalos valstybei ir abejotinos naudos visuomenei atlikto audito medžiaga perduota teisėsaugos institucijoms“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Po Susisiekimo ministerijos kreipimosi Generalinė prokuratūra pavedė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai įvertinti pateiktą informaciją ir nuspręsti, ar yra pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.
Sprendimas įrengti Strošiūnų tunelį (požeminę pervažą) priimtas 2017–2018 metais, rengiant techninį projektą ir gavus fizinių asmenų – šalia magistralės esančio Strošiūnų kaimo gyventojų – prašymus. Pirminiame variante tunelis buvo planuotas transportui iki 2,5 m aukščio, bendras važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų tako plotis – 4 m. Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) svarstant projektavimo klausimus, buvo priimtas sprendimas tunelį perkelti į kitą vietą ir jį įrengti didesnių matmenų, pritaikant ūkio technikai – 4,5 m aukščio ir tokio paties pločio.
Audito metu nustatyta, kad pradiniam projektui pakeisti galimai turėjo įtakos 2018 m. Strošiūnuose esančio kartodromo vadovo prašymas įrengti jungiamuosius kelius. Vėliau šiame objekte buvo papildomai suprojektuoti ne tik jungiamieji keliai, bet ir dvi žiedinės sankryžos. Taip galimai buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, nes pagal pradinę projektavimo techninę užduotį nei jungiamųjų kelių, nei žiedinių sankryžų neturėjo būti.
Be to, dviejų lygių sankryžos ties Strošiūnais įrengimas pažeidė ir Kelių techninio reglamento nuostatą, kad sankryžos turi būti įrengiamos ne mažesniu nei 5 km atstumu. Kitos artimiausios skirtingų lygių sankryžos yra už 2,6 ir 3,8 km.
Tiek projektavimo, tiek rangos sutarčių vykdymo metu buvo atliekami pakeitimai, kurie didino šių sutarčių vertes. Vykdant rangos sutartį iki šiol pasirašyta net 19 susitarimų (34 pakeitimai) dėl papildomų darbų, kuriuos atliekant dėl vienų ar kitų priežasčių teko keisti techninio projekto sprendinius, todėl kyla abejonių dėl jo parengimo kokybės.
Audito išvadose teigiama, kad techniniai sprendiniai dėl Strošiūnų tunelio matmenų pakeitimo ir tunelio perkėlimo bei jungiamųjų kelių su žiedinėmis sankryžomis įrengimo priimti galimai keliolikos asmenų naudai, nesant skaičiavimais pagrįstų įrodymų dėl jų reikalingumo ir atsiperkamumo bei pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo ir Kelių techninio reglamento reikalavimus, todėl neekonomiškai ir neefektyviai panaudotos valstybės biudžeto lėšos, o apie 3 mln. eurų didesnė, nei planuota, investicijų vertė traktuotina kaip žala.
Pagal rangos sutartį Strošiūnų tunelio įrengimo vertė kartu su jungiamaisiais keliais yra 5,2 mln. eurų, iš jų iki 2021 m. birželio mėn. atliktų darbų dokumentais įforminta už beveik 5,1 mln. eurų.
Ministerija tikisi, kad teisėsaugos institucijos nustatys tikrąją situaciją ir įvertins, ar visi sprendimus priėmę asmenys tinkamai atliko pareigas ir veikė teisėtai. Siekdama išvengti panašių situacijų ateityje, ministerija taip pat įpareigojo LAKD visiems nuo šiol planuojamiems ir statomiems tiltams, tuneliams bei viadukams atlikti kaštų naudos analizes ir jas skelbti viešai.
