Jonavos rajone trečiadienį pradėtos europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Lietuvos-Latvijos sienos statybos.
Pirmiausia bus tiesiama privažiuojamųjų kelių atkarpa Šveicarija-Žeimiai, o geležinkelio statybos bus pradėtos artimiausiais mėnesiais, sako už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą Lietuvoje atsakingos bendrovės „LTG Infra“ vadovas Karolis Sankovskis.
„Artimiausiais mėnesiais pradėsime ir paties geležinkelio statybas“, – pranešime sakė K. Sankovskis.
Karolis Sankovskis (BNS nuotr.)
Konkursą laimėjusi Prancūzijos kapitalo kelių infrastruktūros statybos įmonė „Eurovia Lietuva“ už 6,6 mln. eurų prie būsimo geležinkelio įrengs 16 vietinės reikšmės daugiau nei 18 kilometrų ilgio kelių – jais nutiesus geležinkelį gyventojai galės patekti į savo sklypus – bei du aptarnavimo kelius, skirtus linijos priežiūrai.
Pagal sutartį iki 2023 metų birželio rangovas taip pat įrengs paviršinių nuotekų tinklus, atnaujins melioracijos statinius, pajungs siurblinę.
„Mūsų tikslas – kokybiškai ir greitai įgyvendinti suplanuotus darbus“, – pranešime sakė „Eurovia Lietuva“ generalinis direktorius Stanislavas Kablys.
Stanislavas Kablys (BNS nuotr.)
Šiemet numatoma pradėti ir geležinkelio tilto per Nerį prie Jonavos statybas. Tai bus ilgiausias toks tiltas Baltijos valstybėse, kuris drieksis daugiau kaip 1,5 kilometro. „LTG Infra“ beveik 64 mln. eurų (be PVM) vertės sutartį neseniai pasirašė su Italijos kompanija „Rizzani de Eccher“.
„Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Latvijos sienos bendras ilgis sieks 169 kilometrus, tarp Kauno ir Ramygalos bus įrengti 7 viadukai, 11 geležinkelio viadukų, 4 geležinkelio tiltai ir 3 tuneliai gyvūnams.
Tuo metu nuo Ramygalos iki Lietuvos-Latvijos sienos bus trys geležinkelio tiltai, 14 automobilių kelių ir 20 geležinkelio viadukų, keturi žalieji tiltai ir Panevėžio keleivinių traukinių stotis.
Ruožui jau skirta 257 mln. eurų Europos Sąjungos paramos, šių metų sausį Lietuva pateikė paraišką Europos Komisijai projektui skirti dar 686,7 mln. eurų.
Europinio standarto geležinkelis nuo sienos su Lenkija iki Kauno veikia nuo 2015 metų, tačiau jis irgi bus rekonstruojamas, kad traukiniai galėtų važiuoti greičiau.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.
Šaltinis: BNS
