Indijoje iškilęs „Prestige University“ primena laiptuotą zikuratą.
„Sanjay Puri Architects“ suprojektuotas penkių aukštų, apie 30 tūkst. kv. m ploto kompleksas išsiskiria 463 pakopomis išdėstytomis stogo terasomis, vidiniais kiemais ir natūralaus vėdinimo sprendimais.
Architektūroje susijungia socialinės erdvės, lankstus patalpų planavimas ir siekis mažinti mechaninio vėsinimo poreikį.

Pirmasis naujo universiteto miestelio etapas
Indore – maždaug dviejų milijonų gyventojų miestas, laikomas svarbiu centrinės Indijos pramonės centru. Šiaurinėje miesto dalyje, palei pagrindinę transporto arteriją, plečiasi informacinių technologijų įmonės, todėl auga ir kvalifikuotų specialistų poreikis.
Privatus „Prestige University“ universitetas veiklą pradėjo 2025 m. Jo teritorijos, užimančios apie 13 hektarų, architektūrinės koncepcijos konkursą 2018 m. laimėjo Mumbajuje įsikūrusi studija „Sanjay Puri Architects“.
Pagrindinis universiteto pastatas tapo pirmuoju šio miestelio plėtros etapu. Teritorijoje taip pat statomi 10–12 aukštų studentų bendrabučiai, planuojamas sporto centras ir antras fakulteto pastatas. Tikimasi, kad maždaug trečdalis studentų gyvens pačiame miestelyje.


Vienas modulis – daugybė erdvinių galimybių
Apie 30 tūkst. kv. m ploto pagrindinis pastatas apima daug skirtingų funkcijų. Pirmajame aukšte veikia 800 vietų pagrindinė auditorija, centrinė valgykla ir administracijos patalpos. Visą antrąjį aukštą užima biblioteka, o viršutiniuose aukštuose įrengtos seminarų erdvės ir iki 140 žmonių talpinančios auditorijos.

Pastato planavimas paremtas 4 × 4 metrų kvadratiniu moduliu, kuris taikomas ne tik patalpoms, bet ir vidiniams kiemams bei 463 pakopomis išdėstytoms stogo terasoms. Pasitelkę vieną struktūrinį principą, architektai sukūrė skirtingo mastelio ir charakterio erdves.


Vidinis takas ir terasos – bendruomenės gyvenimui
Vienas ryškiausių projekto elementų – per pirmąjį aukštą vingiuojantis takas. Jis jungia skirtingas pastato zonas.
Architektas Sanjay Puri šį sprendimą lygina su senųjų miestų gatvėmis, kurios vystėsi organiškai ir ne visada veda tiesiausiu keliu. Panašiai ir universitete judėjimas tarp auditorijos, bibliotekos bei valgyklos tampa ne vien funkcine jungtimi, bet ir galimybe netikėtai atrasti naujas erdves bei susitikti su kitais studentais.


Stogo terasos taip pat projektuotos kaip aktyvaus bendruomenės gyvenimo dalis. Architektai įkvėpimo sėmėsi iš šiaurės vakarų Indijos laiptuotųjų šulinių, kurie istoriškai buvo skirti lietaus vandeniui kaupti, bet kartu tapo svarbiomis žmonių susitikimų vietomis.
Universiteto stogo pakopose studentai gali bendrauti, skaityti ar klausytis muzikos netrukdydami vieni kitiems. Prireikus terasa gali virsti didele lauko renginių arena, kurioje, projektuotojų skaičiavimais, tilptų iki 9 000 žmonių.
Pakopinė forma atlieka ir urbanistinę funkciją: nors pastatas siekia 28 metrų aukštį, terasuotas siluetas padeda sumažinti jo vizualinį masyvumą. Šiaurės rytinėje dalyje stogo kraštovaizdis pereina į terasinį sodą, kuris pastatą susieja su aplinka.
Vis dėlto dėl Indore vyraujančio karšto klimato stogo terasos tinkamiausios naudoti vakare. Dienos metu studentai gali rinktis daugiau nei dešimt vidinių kiemų, kurie suteikia pavėsį, įleidžia natūralią šviesą ir padeda užtikrinti patalpų vėdinimą. Iš jų laiptais ir liftais taip pat galima patekti į stogo terasas.

Natūrali šviesa ir vėdinimas mažina energijos poreikį
Iš šiaurės rytų pusės pastatas primena masyvų plytų zikuratą. Pietryčių ir pietvakarių fasadams, kurių lygios plokštumos kyla iki penkių aukštų, panaudotos didelės stiklo pluoštu armuoto betono (GFRC) plokštės, parinktos panašios spalvos kaip plytų apdaila. Kai kuriose vietose fasadą papildo perforuoti ekranai, saugantys langus nuo tiesioginių saulės spindulių.


Natūrali šviesa ir vėdinimas tapo svarbia pastato aplinkosauginių sprendimų dalimi. Vidiniai kiemai užtikrina dienos šviesos patekimą ir oro cirkuliaciją, o želdiniais papildytas stogas veikia kaip papildomas šilumos izoliacijos sluoksnis. Oro kondicionavimo sistemos įrengtos beveik visame pastate, tačiau, anot architekto, įprastomis sąlygomis jos gali veikti ribotai – intensyvesnis vėsinimas reikalingas per didžiausius karščius.
2026 m. gegužę pastatui suteiktas Indijos žaliųjų pastatų tarybos (India Green Building Council, IGBC) aukščiausias – „Platinum“ – įvertinimas.








































































