Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybėje visuomenei pristatytos Daugiabučių modernizacijos architektūros gairės, kurias kūrė architektų ir daugiabučių atnaujinimu sostinėje besirūpinanti komanda. Pasiūlymus šioms gairėms galima teikti iki spalio 31 dienos.
Pristatymo metu vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė, „Atnaujinkime miestą“ vadovė Eglė Randytė ir „2xJ“ architektas Vytautas Buinevičius apžvelgė dabartinius renovacijos projektus bei akcentavo senų pastatų atnaujinimo svarbą miestui ir jo gyventojams. Visuomenė į pristatymą buvo kviečiama atvykti gyvai arba stebėti jį nuotoliu.
Gairių rengėjai teigė, jog dviejų dalių studija gimė norint suvaldyti chaotišką pastatų atnaujinimą ir parodyti, kaip galima siekti geresnės kokybės nedarant didelės įtakos modernizacijos kainai.
„Kartais ryškiam kokybiniam pokyčiui reikia labai nedaug. Yra atvejų, kai jau modernizacijos procese paaiškėja, kad projektas galėjo būti apsvarstytas atidžiau, pasitelkiant architektus: kad pastatui galėjo būti suteikti daugiafunkciniai sprendimai, iš esmės palengvinantys namo bendruomenės kasdienybę. Norime analizuoti vietos kontekstą, turimas galimybes, parinkti tinkamus spalvinius ir kitus sprendinius. Mūsų tikslas – kurti estetišką ir kokybišką gyvenamąją aplinką“, – kalbėjo vyriausioji miesto architektė Laura Kairienė.
Iliustruotame leidinyje konkrečiais pavyzdžiais papasakota sovietmečiu statytų pastatų istorija ir pabrėžiamas architektūrinio vientisumo trūkumas renovacijos procese.
VšĮ „Atnaujinkime miestą“ direktorė Eglė Randytė tikino, kad gyventojai renovacijos ekspertų, projektuotojų dažnai prašo patarimų, susijusių su pastatų išvaizda, klausia, kas gražu, o kas ne, todėl Daugiabučių modernizacijos architektūros gairėmis bandyta atskleisti dabartines perspektyvas ir platų architektūros priemonių pasirinkimo lauką.
„Kalbame apie daugiau nei 5 tūkstančius daugiabučių, kurie pastatyti iki 1993 m. Vilniuje yra vietų, kur grupės pastatų atnaujintos fragmentiškai, naudojant skirtingus sprendinius, bet mes juk galime pastatą paversti energiškai efektyviu ir išlaikyti estetiką, architektūrinį vientisumą. Tikiuosi, projektas įkvėps žmones modernizuoti, diskutuoti ir surasti kelią, kaip kurti gražų ateities miestą“, – išsakė savo nuomonę E. Randytė.
Nors sovietmečiu projektuoti ir statyti tipiniai stambiaplokščiai gyvenamieji namai iš pirmo žvilgsnio atrodo panašūs, analizuojant juos, išryškėja skirtumai, kuriuos lėmė industrinės statybos raida, inžinerinės, technologinės bei ekonominės galimybės.
„Svarbu parodyti, kad gali egzistuoti architektūriškai apgalvota ir pastato funkcionalumą keičianti modernizacija. Šios gairės – pirmas žingsnis, kuriam žengti prireikė dvidešimt metų“, – kalbėjo „2xJ“ architektas Vytautas Buinevičius.
Miesto vyriausioji architektė L. Kairienė taip pat atkreipė dėmesį, kad gairės – tai principai, o ne konkrečių gamintojų pasiūlymai ar tam tikros medžiagos. Gairių rengėjai norėjo parodyti, apie kokius elementus dažnai pamirštame pagalvoti: langų ritmą, įėjimus, liftų šachtas, architektūrines detales. Kokios modernizacijos priemonės yra finansuojamos, o kas gali būti įgyvendinta prisidedant prie pastatų atnaujinimo savomis lėšomis. Vilniaus miesto savivaldybė primena, kad pasiūlymus Daugiabučių modernizacijos gairėms gyventojai kviečiami teikti el. paštu info@amiestas.lt iki 2024 m spalio 31 d.
Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po gairių projekto viešinimo pabaigos Savivaldybės interneto svetainėje bus paskelbta, kaip atsižvelgta į argumentuotus visuomenės pasiūlymus.
Apibendrinus visuomenės pastabas ir siūlymus, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo viešinimo termino pabaigos gairių projektas bus teikiamas Vilniaus regioniniai architektūros tarybai. Gavus regioninės architektūros tarybos rekomendaciją, gairės toliau bus tvirtinamos Savivaldybės tarybos sprendimu
