Nors vanduo vadinamas mūsų gyvybės šaltiniu, tačiau ne tik mūsų, bet ir kitose šalyse dar pasitaiko atvejų, kai iš vandentiekio tinklo nustoja bėgti skaidrus ir pradeda tekėti nekokybiškas vanduo. Buitiniams vartotojams tai gali sukelti didelių nepatogumų, papildomų rūpesčių, sveikatos problemų ir, žinoma, priversti gaišti laiką. Be to, neretai vamzdžiai užanka dėl juose tekančio nekokybiško, kalkėto su cheminėmis priemaišomis vandens. Ne mažiau problemų dėl vandens kokybės atsiranda ir pramoninės paskirties objektuose. Pavyzdžiui, sutrumpėja įvairių technologinių įrenginių naudojimo laikas, prireikia papildomų išlaidų jų remontui ir atsarginėms dalims, padidėja inžinerinių sistemų avaringumas.
Kokie šiuolaikiniai sprendimai nuo to gali išgelbėti? Gal filtrai, apsaugos nuo kalkėjimo priemonės ar šiuolaikinis elektromagnetinis vandens apdorojimas, tinkantis tiek pramoniniams, tiek buitiniams vartotojams? O ką reikia nuveikti, kad apskritai pasaulyje vandens išteklių užtektų visiems žmonių poreikiams patenkinti net ir tose šalyse, kur jaučiamas didelis vandens deficitas? Ir dar daugybę įvairiausių klausimų būtų galima užduoti, susijusių su gyvybiškai svarbiu visiems, visada ir visur vandeniu. Atsakymų į juos stengiasi rasti viso pasaulio specialistai.
Pasak dr. R. Albrektienės, ją visada domino geriamasis vanduo, jo kokybė bei gerinimo ir valymo būdai. „Jau kelerius metus turėjau svajonę patekti į „Pasaulinę vandens savaitę“. Šiais metais man nusišypsojo laimė turėjau galimybę dalyvauti šiame dideliame vandens problemoms spręsti skirtame tarptautiniame renginyje“, teigia mokslininkė. Šį renginį jau 26 kartą organizavo Stokholmo tarptautinis vandens institutas (angl. Stockholm International Water Institute, SIWI). SIWI darbuotojai turi susikurtą viziją pasaulį, kuriame vanduo yra išmintingai naudojamas, pripažįstama jo vertė, užtikrinama, kad vanduo yra bendras visų turtas, todėl jį būtina naudoti tvariai, teisingai, efektyviai ir, svarbu, kad vandens išteklių naudojimas atitiktų kiekvieno asmens pagrindinius poreikius. Kiekvienais metais „Pasaulinės vandens savaitės“ renginys turi naują temą. Šiemet ji buvo „Vanduo tvariam augimui“. Renginys vyko ištisas šešias dienas.
Dr. R. Albrektienės teigimu, per visas „Pasaulinės vandens savaitės“ dienas jos dalyviai turėjo galimybių dalyvauti daugybėje įvairiausių paskaitų, susitikimų ir kt. renginių. Visuose juose dalyvių netrūko. Įsimintinos savaitės Stokholme organizatoriai jų prisikvietė tikrai nemažai ‒ apie 3 tūkst. dalyvių net iš 120 pasaulio šalių.
„Buvo neapsakomas jausmas šešias dienas būti erdvėje kartu su tiek daug žmonių iš viso pasaulio, kuriems iš tikrųjų rūpi šiandienės vandens problemos, įvairiausių su jomis susijusių klausimų efektyvūs sprendimai ir ne vienos šalies patirties šioje srityje pasidalijimas. Visos savaitės metu buvo nagrinėjamos įvairios temos: tvarus vandens naudojimas tenkinant kasdienius gyventojų poreikius; priėjimo prie kokybiško vandens galimybių plėtra – net 783 mln. žmonių įvairiose pasaulio šalyse neturi prieigos prie saugaus vandens; higienos situacijos gerinimas – net 2,4 mlrd. žmonių pasaulyje neturi gerų sanitarinių sąlygų; moterų situacija vandens pasiekiamumo atžvilgiu besivystančiose šalyse – kasdien besivystančiose šalyse moterys vidutiniškai turi nueiti iki vandens 6 km, kad būtų patenkinti tenykščių žmonių poreikiai; įvairūs pažangūs finansiniai vandens sektoriaus valdymo modeliai; tausojantis vandens išteklių valdymas; modernūs nuotekų valymo ir pakartotinio vandens naudojimo būdai; tvarus vandens naudojimas pramonės ir agrokultūros srityse; vandens kokybės monitoringas ir apsauga; klimato kaitos įtaka vandeniui; pagaliau – vandens įtaka ekonomikai, politikai ir socialiniam gyvenimui“, – vardija dr. R. Albrektienė.
Šių metų „Pasaulinės vandens savaitės“ dalyviai taip pat buvo pakviesti apsilankyti ir įdomioje parodoje su turiningais stendais. Joje aktualią vaizdinę informaciją pateikė industrijos ir verslo atstovai („Xylem“), institucijos, atsakingos už sanitariją ir sveikatą („Wash Alliance“), institucijos, besirūpinančios ekosistema („WaterAid“, UNICEF, WHO), institucijos, susijusios su požeminiu vandeniu (IWMI), taip pat įmonės, kuriančios inovatyvius vandens kokybės tyrimų metodus („Akvo“), bei įmonės, kuriančios inovatyvias vandens dezinfekavimo priemones, naudojamas besivystančiose šalyse.
„Ypač įdomūs buvo gamybos įmonių stendai. Pavyzdžiui, savotišku atradimu tapo natūralaus porėto molio su integruotu sidabru gabaliukai, kuriuos įmetus į 10 l mikrobiologiškai nesaugaus vandens po 10 arba 24 val. vanduo tampa visiškai tinkamas gerti. O štai austrų kompanija „Helioz“ pristatė savo sukurtus prietaisus, kurie pagal saulės spindulius gali pamatuoti, ar vanduo yra pakankamai dezinfekuotas, naudojant natūralią saulės skleidžiamą UV spinduliuotę“, – apie savo įspūdžius pasakoja VGTU rektorė.
