Įsibėgėjus vakcinacijai, atsigaunančių investicijų, eksporto ir vidaus vartojimo varoma Lietuvos ekonomika šiemet ir kitąmet ir toliau augs, numatomas tolesnis spartus darbo užmokesčio didėjimas. Daugiausia dėl žaliavų ir energijos išteklių brangimo sparčiau auga ir kainos.
Prognozuojama, kad didesnės infliacijos laikotarpis bus trumpalaikis, pašalinus tiekimo grandinių trikdžius bei išnykus žemos palyginamosios bazės efektui.
„Lietuva patenka į sparčiai atsigaunančių ekonomikų grupę, atsigavimas tęsis ir toliau. Tačiau šalies ekonomika jau jaučia žaliavų brangimo įtaką, o kai kurie sektoriai patiria darbuotojų stygiaus problemą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Pasak jo, trumpalaikį poveikį šalies ekonomikai turės dėl Baltarusijai įvestų tarptautinių sankcijų ribojami ekonominiai ryšiai su šia šalimi.
2022 m. BVP augimo prognozė sumažinta 0,6 proc. punkto iki 3,5 proc., o šiemet augimas turėtų siekti 4,9 proc. (ankstesnė prognozė +5,1 %). Ekonomikos augimą daugiausia lemia reikšmingai atsigaunančios privačiojo sektoriaus investicijos, sparčiai augantis eksportas ir vidaus vartojimas.
Darbo rinkai numatomi pokyčiai turės tik nedidelį poveikį – šiek tiek lėčiau, nei prognozuota anksčiau, didės užimtumas bei mažės nedarbas. Prognozuojama, kad nedarbas šiemet sieksiantis 7,2, kitąmet sumažės iki 6,8 proc.
Dėl didinamo minimaliojo mėnesinio atlyginimo darbo užmokestis ir toliau augs sparčiai. Šių metų darbo užmokesčio augimo prognozė padidinta 2,4 proc. punkto iki 9,4 proc., kitų metų – 1,7 proc. punkto iki 7,6 proc.
Atsigaunant Lietuvos ir pasaulio ekonomikai, auga infliacija. Infliacijos padidėjimui didžiausią įtaką turi atsigavusios naftos kainos, žema palyginamoji jų bazė ir pakilusios įvairių kitų žaliavų, pavyzdžiui, metalų, kainos.
Ilgiau, nei tikėtasi, užsitęsę tiekimo trikdžiai ir įtampa pasaulinėje žaliavų rinkoje turėjo įtakos spartesniam pramonės prekių kainų augimui. Didinant žaliavų pasiūlą, pusiausvyra tarp daugelio žaliavų paklausos ir pasiūlos ateityje turėtų būti panaši į buvusią iki pandemijos, o sumažėjęs atsargų lygis – atkurtas, tad tikėtina, kad daugelio žaliavų kainos ateityje turėtų mažėti.
Vis dėlto prognozuojama, kad tiek šių metų paskutiniais mėnesiais, tiek kitų metų pradžioje pramonės prekių kainų tebekils sparčiai.
Pakilusios pasaulinės maisto žaliavų kainos, prastas daržovių derlius ir aukštesnės kitos sąnaudos, įskaitant didesnį darbo užmokestį, spartins ir maisto kainų kilimą. Tačiau tiek 2021 m., tiek 2022 m. maisto kainos vidutiniškai kils mažiau nei iki pandemijos.
Numatomas spartus darbo užmokesčio augimas, kurį daugiausia lemia darbuotojų trūkumas, konvergencija bei sukauptos santaupos, kurių vis daugiau bus nukreipiama į paslaugų sektorių, turės įtakos ir paslaugų kainoms – jos kils sparčiau.
Numatoma, kad infliacija Lietuvoje šiemet sieks 3,3 proc., 1,1 proc. punkto daugiau, nei prognozuota anksčiau. Kitąmet infliacija šiek tiek sumažės ir sudarys 2,6 proc. Infliacijos tiek daug nebedidins energijos produktų kainos, bet ją stipriau veiks su vidaus ekonomine raida labiau susijusios paslaugų kainos. Infliaciją kitais metais gali labiau didinti ir sparčiau kilsiančios maisto produktų kainos.
