Naujojoje atkarpoje – tik inovaciniai sprendimai

Visus „Rail Baltica 1“ darbus per dvejus metus vykdė daugiau kaip tūkstantis generalinių rangovų ir jų subrangovų darbuotojų, naudota daugiau kaip pusė tūkstančio įvairiausių žemės dirbimo, statybos, geležinkelio tiesimo technikos priemonių, įrenginių bei mechanizmų. Visur buvo siekiama naudoti kuo daugiau naujausių techninių ir technologinių sprendimų. Pavyzdžiui, specialiai šiam geležinkelio „Rail Baltica“ ruožui suprojektuota 14 originalių iešmų konstrukcijų.

Naujiena – iešmai su elektrohidrauliniais automatikos ir signalizacijos įrenginiais

Naujieji iešmai, skirti traukiniams patogiai persirikiuoti iš vieno geležinkelio kelio į kitą, įvažiuoti į stotį ir išvažiuoti iš jos, buvo diegiami rusiškosios (1 520 mm) ir europinės (1 435 mm) vėžių sankirtos vietose. Taip traukiniai galės keisti kryptį ir, vykę viena vėže, persirikiuoti į kitą. Svarbiausia tai, kad diegti ne paprasti iešmai, o su elektrohidrauliniais automatikos ir signalizacijos įrenginiais. Pagal savo principą tokios konstrukcijos Lietuvoje iki šiol nebuvo naudojamos. Techninis sprendimas panaudoti elektrohidraulines pavaras leidžia gaminti ir tiekti iešmus, visiškai sureguliuotus gamykloje. Tai užtikrina jų ilgalaikiškumą, patikimumą, sumažina techninės priežiūros išlaidas, tampa lengviau juos eksploatuoti ir įtaisyti geležinkelio vėžėje. Kartu didėja ir eismo sauga.

Šiuos iešmus kelio „Rail Baltica 1“ statybai tiekė UAB „Voestalpine VAE Legetecha“, gaminanti produkciją, skirtą geležinkeliams, tiekianti visiškai surinktus iešmus, smailes, kryžmes ir izoliuotąsias sandūras akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ bei užsienio geležinkelių bendrovėms. Šiuo metu įmonė savo gaminius eksportuoja į daugiau kaip dešimt pasaulio šalių: Austriją, Ispaniją, Vokietiją, Italiją, Australiją, Latviją ir kt. Jų pagamintos iešmų sudedamosios dalys stovi trijuose Indijos didmiesčiuose: Delyje, Mumbajuje ir Bangalore metro. Tai didelis laimėjimas, nes iešmas – sudėtingiausias geležinkelio įrenginys.

Apie inovacijas ir sąsajas su geležinkelio „Rail Baltica“ statyba kalbamės su UAB „Voestalpine VAE Legetecha“ komercijos direktoriumi Andriumi Daniulaičiu.

Lietuvoje dirbate jau 20 metų. Kaip vertintumėte savo veiklą iš šalies?

Gerokai pasikeitėme ir gamybos pajėgumu, ir savo galimybėmis. Pradėję nuo dviejų konstrukcijų iešmų gamybos, dabar gaminame net kelias dešimtis, be to, vien tik ties iešmais neapsistojame – diversifikavome savo veiklą į kelias sritis, įskaitant ir labai perspektyvią traukinių važiuoklės stebėsenos sritį, leidžiančią gerokai padidinti eismo saugumą. Viena naujausių UAB „Voestalpine VAE Legetecha“ inovacijų, be abejo, susijusi su „Rail Baltica 1“ statyba. Kadangi iešmo įtaisymas į geležinkelio kelią ir eksploatacija paprastai kelia daugiausia sunkumų, šįkart žengėme didžiulį žingsnį į priekį, pagamindami visiškai surinktus iešmus su visais automatikos ir signalizacijos įrenginiais, kuriuos į statybvietę atvežame su specialiomis paverčiamomis platformomis.“

Vadinasi, laikas iešmo pakeitimo metu geležinkelio veikloje labai svarbus?

Geležinkelio infrastruktūros šeimininkui bene svarbiausias dalykas – užtikrinti tokią kelio būklę, kad traukinių eismas galėtų vykti pagal numatytus grafikus ir sąlygas. Kelio remontas ir iešmo keitimas neišvengiami dalykai, sutrikdantys sklandų traukinių eismą. Tad mūsų siekiamybė trikdžius ir eismo pertraukas sumažinti iki minimumo, be to, pasitelkus naujausias tiek iešmo, tiek visos stebėsenos įrenginių technologijas, laiku prognozuoti ir pašalinti gedimus, veikti prevenciškai.

Nuo ko priklauso iešmo saugumas?

Nuo konstrukcinių sprendimų, surinkimo kokybės, naudojamų medžiagų, bet ypač nuo paties iešmo įtaisymo kelyje kokybės. Visi tie procesai tarpusavyje susiję: sušlubavus bent vienam, visa kita neduoda tokio rezultato, kokio tikisi užsakovas. Mūsų įmonė naudoja žaliavas, detales ir komponentus, pagamintus tik Vakarų Europoje arba Lietuvoje. Įmonėje įdiegtos ISO kokybės valdymo, aplinkos apsaugos vadybos sistemos, OHSAS darbuotojų saugos ir sveikatos vadybos sistemos, iešmų ir jų dalių konstravimas bei gamyba sertifikuota „TÜV Nord“, darbuotojai dalyvauja nuolatinio profesinio tobulėjimo programose.

Dėl jūsų įmonės veiklos senuosius iešmus taip pat galima prikelti antram gyvenimui…

Kartu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ dirbame su šia galimybe, kad išimtą iš kelio seną iešmą iškart būtų galima pakrauti ant platformos vietoj atgabento naujojo. Vėliau netinkamas jo dalis iškart utilizuotume, o dar tinkamas perdirbtume ir paruoštume antriniam naudojimui. Sukuriamas žiedinės ekonomikos modulis, kai, nenaudojant papildomų žaliavų, tą patį gaminį galima prikelti antram ir net trečiam gyvenimui.

Nejaugi projekto „Rail Baltica“ statybos darbai apsiėjo be iššūkių?

Statant geležinkelio „Rail Baltica“ atkarpos nuo Lietuvos ir Lenkijos sienos iki Kauno,UAB „Voestalpine VAE Legetecha“ pagamino gerokai daugiau nei 100 iešmų. Visi jie buvo su automatikos ir signalizacijos įrenginiais, teko sukonstruoti 14 naujų iešmų. Iešmai nukeliavo į visas projekto geležinkelio stotis nuo Mockavos iki Kauno. Galutiniu rezultatu esame labai patenkinti, ypač dėl to, kad prisidėjome prie svarbaus geležinkelio, atveriančio langus į Europą, statybos. Dabar dalies automobiliais pervežamų krovinių iš Lietuvos ir į Lietuvą per Lenkiją perkėlimas į geležinkelį padidins saugumą keliuose, o vežėjams suteiks ekonominės naudos.

Pagrindinis iššūkis buvo terminai. 2013 m. pavasarį pradėjus iešmų gamybą, buvo sudėtinga laiku suspėti, nes dalis iešmų buvo naujos konstrukcijos ir geometrijos. Išgyvenome įtemptą metą, teko dirbti net savaitgaliais… Tik bendradarbiaujant su rangovais ir jų specialistais pavyko įveikti visus iššūkius bei problemas. Dabar laukia ir naujas iššūkis – projekto tęsinys, t. y. „Rail Baltica 2“ ruožo statyba nuo Kauno link Latvijos. Ten projektuojamas geležinkelis, pritaikytas iki 240 km/val. greičiui. Bus naudojami visai kitokie techniniai sprendimai ir įrenginiai, vadinasi, ir sudėtingesnės užduotys.

Patvaresni pabėgiai – gelžbetoniniai

Nuo sienos su Lenkija iki Kauno einančiam 123 km ilgio ruožui „Rail Baltica“ pagaminta daugiau kaip 200 tūkst. modernių įtemptai armuotų gelžbetoninių pabėgių, išsiskiriančių ilgalaikiškumu ir kokybe. Jie, kitaip nei mediniai pabėgiai, geriau atlaiko apkrovą, mažiau deformuojasi ir ilgiau naudojami. Kadangi pabėgiai eksploatuojami labai sunkiomis lietuviškomis sąlygomis (drėgmė, didelė apkrova, temperatūrų skirtumas žiemą ir vasarą), jie atitiko visus kelio „Rail Baltica“ reikalavimus.

Pagal projekto technines specifikacijas ir išeities duomenis suprojektuotų pabėgių gamyba vyko Lietuvoje. O tam, kad būtų stipresnis bėgio ir prie jo montuojamo pabėgio sukibimas, gelžbetoniniai pabėgiai projektui „Rail Baltica“ gaminti su vokiška elastine bėgio tvirtinimo sistema.

Granito skalda užtikrina saugumą

Viršutinė geležinkelio konstrukcija (bėgiai, pabėgiai, iešmai) buvo klojami ant naujai supiltos granito skaldos, kurią tiekė skaldos gamintojų asociacija „Milsa ir Ko“, pagrindo. Šiai įmonei dalyvavimas pirmojo geležinkelio „Rail Baltica“ ruožo nuo Kauno iki Lietuvos ir Lenkijos sienos statybos etape buvo nemenkas iššūkis. „Tačiau esami gamybos pajėgumai ir geografiškai patogiai išdėstytos sandėlių aikštelės Kaune, Vilniuje ir Pakruojyje užtikrino kokybiškos skaldos tiekimą, pakankamas jos atsargas bei lanksčius logistikos sprendimus, – sako pardavimų projektų vadovas Darius Strumskys. – Visa tai mums leido nesunkiai integruotis į strategiškai svarbaus objekto statybą ir pagrįstai tapti projekto „Rail Baltica“ statytojų komandos dalimi. Iš viso rangovams patiekėme daugiau nei 0,5 mln. tonų sertifikuotos granito skaldos.“

Asociacijos „Milsa ir Ko“ nariai jau daugiau kaip 20 metų tiekia kokybišką, sertifikuotą ES standartus atitinkančią granito skaldą fr. 31,5–63 mm, skirtą geležinkelio balastui. Turint galvoje, kad granito skaldos dėl jos fizikinių savybių negalima pakeisti jokia kita medžiaga ir kad geležinkelio balasto skalda turi įtakos geležinkelio kokybei bei saugumui, šiam produktui keliama daug išskirtinių reikalavimų tiek konstrukciniu, tiek ekonominiu aspektais, bet svarbiausia, kad skalda atitiktų ES standartų reikalavimus.

Asociacija „Milsa ir Ko“, Ukrainoje valdanti granito skaldos karjerą, yra pajėgi laiku aprūpinti rangovus, tiesiančius europinę vėžę „Rail Baltica“, kokybiška granito skalda tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje. Į „Rail Baltica“ rangovų darbo aikšteles sertifikuota geležinkelio balasto skalda buvo tiekiama geležinkelio transportu iš Ukrainos karjerų, o plauta granito skalda iš gamyklos Kaune – visomis reikiamomis kryptimis automobiliais bei geležinkelio transportu.

Dabar asociacijos „Milsa ir Ko“ narių laukia dar didesnis iššūkis – kitas geležinkelio „Rail Baltica“ statybos etapas nuo Kauno iki Latvijos sienos. Pasak D. Strumskio, įvertinę apimtis, galimybes ir santykius su rangovais, asociacijos nariai jį irgi pasirengę įvykdyti.

Pirmasis aptvertas geležinkelis Lietuvoje

„Rail Baltica“ – pirmasis geležinkelio projektas, kurio metu taip kompleksiškai taikyti aplinkosaugos sprendimai ir iš esmės pasižiūrėta į gyvūnų bei saugomų teritorijų apsaugą. Įgyvendinant projektą atsižvelgta ir į vieną svarbiausių tikslų – padidinti eismo dalyvių saugumą.Taigi įrengti nauji viadukai, požeminės pėsčiųjų perėjos, įrengtos skirtingų lygių sankryžos, įdiegtos modernios signalizacijos bei vaizdo stebėjimo sistemos.

Traukinių keliamam triukšmui slopinti miestuose bei gyvenvietėse pastatytos sienutės. Siekiant užtikrinti saugų traukinių eismą ir apsaugoti laukinius žvėris, dvikelio geležinkelio linijos aptvertos tinklinėmis tvoromis. Taip „Rail Baltica“ geležinkelis tapo pirmuoju geležinkeliu Lietuvoje, kuris yra aptvertas. „Tam, kad stambesni žvėrys nepatektų į „spąstus“ tarp tvorų ir nesusidurtų su traukiniu, pritaikyti specialūs vienpusiai varteliai, kurių analogą radome Kanadoje, – teigia įmonės „Rail Baltica statyba“ direktorius Dainius Budrys. – Gyvūnų migracijai pritaikytos ir specialios angos, pralaidos po geležinkeliu.“

Atsižvelgiant į „Natura 2000“ reikalavimus, projektuojant geležinkelį daug dėmesio skirta natūralaus kraštovaizdžio, vietinių augalų ir gyvūnų rūšių bei įprastų žvėrių migracijos kelių išsaugojimo sprendiniams.

Viena teritorijų, kurias kerta projektuojama geležinkelio „Rail Baltica“ linija, patenka į Kalvarijos biosferos poligoną, kuriame įsteigta „Natura 2000“ paukščių apsaugai svarbi teritorija – Jiesios kraštovaizdžio draustinis. Čia atlikti geležinkelio sankasos, tiltų platinimo, pralaidų rekonstravimo ir kiti darbai. Kad nenukentėtų čia saugomi paukščiai, šlaitų miškai ir ūdros, nebuvo sandėliuojamos darbų metu susidariusios medžiagos ar atliekos, suprojektuotos atraminės sklypą ribojančios sienutės.

Kitoje saugomoje teritorijoje – Kauno marių regioniniame parke, palei kurį driekiasi Rokų–Palemono ruožas, – „Rail Baltica“ linija pateko į vietinės ir nacionalinės reikšmės migracijos koridorius. Čia dėl prevencinių priemonių išvengta dirvožemio ir vandens telkinių taršos, parinktos atitinkamos statybinių medžiagų ir mechanizmų saugojimo vietos.

Ąžuolų Būdos miške ir Kazlų Rūdos valstybiniame kraštovaizdžio draustinyje nutarta išnaudoti esamą geležinkelio koridorių. Tai užtikrino, kad Jiesios kraštovaizdžio draustinyje ir senuose ąžuoluose gyvenantys saugomi niūriaspalviai auksavabaliai dėl geležinkelio statybos nepatirs neigiamo poveikio.

Statant geležinkelio „Rail Baltica“ vėžę, iškirsta apie 13 ha želdinių (išsaugant tik vertingus medžius), tačiau tai turėtų kompensuoti papildomai pasodinti 20 ha vietinių medžių, kurie, be kita ko, turėtų mažinti traukinių keliamą triukšmą.

Kasimas pritaikius modernias technologijas

Siekdami tausoti aplinką – gamtą ar jau anksčiau sutvarkytas teritorijas – „Rail Baltica“ ruože optinio ir varinio ryšio kabelių iškėlimo darbus atlikę UAB „Požeminių linijų statyba“ specialistai taikė naujausias technologijas. „Dalis darbų atlikta kasant ekskavatoriais, bet daug darbų vykdyta ir uždaruoju būdu, t. y. neardant dangų, – sako įmonės „Požeminių linijų statyba“ direktorius Antanas Mikušauskas. – Svarbus šiandienos akcentas yra išsaugoti gamtą ir jau sukurtą infrastruktūrą. Tiesiant geležinkelį „Rail Baltica“ tai ypač aktualu, tad darbai atliekami specialia technika be tranšėjų.“ Betranšėjės technologijos leidžia atnaujinti vamzdžius ir kabelius, kloti naujus neardant aplinkos, tiesti juos po pastatais, geležinkeliu, keliais, automagistralėmis ir pan. Pasak direktoriaus, šios technologijos leidžia komunikacijas nutiesti net po upėmis. Nors šios technologijos paspartina ir palengvina darbo procesą, ne visuomet jų pritaikymas yra paprastas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Juk visuomet egzistuoja rizika – o kaip seksis po žeme?

Mūsų šalies teritorijoje dominuoja ledyninės kilmės gruntai: smėlis, žvyras, molis, priemolis, kuriems draugiją dažnai palaiko rieduliai. Jeigu numatytoje trasoje pasitaiko didesnių riedulių, darbai gali užtrukti kiek ilgiau, nei numatyta. Tačiau ne vienus metus betranšėjus darbus atliekanti įmonė turi pakankamai patirties ir yra pajėgi susitvarkyti su kylančiomis kliūtimis.

Projekto „Rail Baltica“ darbai vyko geležinkelio apsaugos zonoje, dirbo daug subrangovų, tad, pasak įmonės „Požeminių linijų statyba“ direktoriaus, reikėjo ypač atsakingai derinti darbų grafikus.

Specializuotos inžinerinių tinklų ir žemės kasybos bendrovės, sėkmingai dirbančios nuo 2004 m., turimi pajėgumai leidžia atlikti sudėtingiausius užsakymus. „Mūsų kasybos technikos bazė – viena moderniausių Lietuvoje, visus darbus atliekame patys, todėl galime atsakingai dalyvauti ir tokio didelio masto projekte kaip „Rail Baltica“, – tvirtina A. Mikušauskas.