Priėmimo skyriaus permainos

Respublikinės Šiaulių ligoninės centrinis pastatas, statytas prieš 60 metų, nėra Lietuvos paveldo objektas, nors garsaus architekto Vytauto Landsbergio-Žemkalnio projektas to vertas. Todėl kiekvienas statybų darbas, vykdomas šio pastato viduje ar išorėje, ypač skrupulingai derinamas su Architektų sąjunga ir daroma viskas, kad jo originalumo ir savitumo neužgožtų šiuolaikinės architektūros bei statybų galimybės. Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius įkurtas 1952 m., pastačius šiandienį I Terapijos korpusą. Anuomet patalpoje po didžiaisiais pastato paradiniais laiptais buvo įrengtas priėmimo kambarys, kuriame buvo priimami visi ligoninės pacientai – ir vaikai, ir suaugusieji. Iki šiol skyrius rekonstruotas tris kartus.

Šiuo metu vyksta ketvirtoji Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus rekonstrukcija bei naujo priestato statyba. Skyriuje dirba šeši vidaus ligų gydytojai, devyni medicinos gydytojai, septyni chirurgai, 32 bendrosios praktikos slaugytojos bei 26 pagalbinio personalo darbuotojai. Per parą čia priimama per 200 pacientų.

Deja, skyrius morališkai paseno. Pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės medicinos direktorės Vaivos Makštutienės, įstaigos misijos neįmanoma įgyvendinti, neturint šiuolaikinius reikalavimus atitinkančios materialinės bazės, pažangių medicinos technologijų, efektyvaus ir ekonomiško šilumos ir elektros ūkio, optimalaus dydžio bei turinčio tinkamą profesinį pasirengimą personalo, be išteklių racionalizavimo bei išlaidų sveikatos apsaugai optimizavimo.

Reikalingos didelės investicijos pastatams, patalpoms rekonstruoti, pažangioms medicinos technologijoms bei kompiuterinei technikai įsigyti.

„Tai yra diena, kai prasidės mūsų visų taip laukta Priėmimo skyriaus statyba“, – džiaugėsi ir ligoninės generalinis direktorius Petras Simavičius, pradėdamas kapsulės įmontavimo į pastato pamatą ceremoniją.

Vienas didžiausių ir reikšmingiausių projektų „VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės priėmimo ir skubios pagalbos infrastruktūros plėtra“, finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir LR biudžeto lėšomis, jau įgavo pagreitį – statybų darbai eina į pabaigą. Projektui įgyvendinti skirta per 13 045 162,27 litų.

Projekto tikslas – sumažinti mirštamumą ir neįgalumą dėl traumų ir kitų išorinių mirties priežasčių Šiaulių apskrityje, kompleksiškai modernizuojant ligoniams priimti ir skubiai pagalbai teikti reikalingą infrastruktūrą. Tam ypač bus naudingas šiuolaikinius statybos techninius bei gydymo įstaigoms keliamus higienos reikalavimus atitinkantis ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus naujas priestatas (apie 2 700 m²), kapitališkai suremontuotos esamo Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus patalpos (apie 743 m²). Bus išplėsta infrastruktūra, įsigyta skubiai pagalbai teikti reikalinga medicinos įranga, baldai. Pagerės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė ir prieinamumas ne mažiau kaip 50 tūkst. asmenų kasmet.

Fundacinę kapsulę į naujojo Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus pamatus kartu su Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovu P. Simavičiumi bei UAB „Garantas“ savininku P. Vasiliausku įbetonavo ir ceremonijoje dalyvavę Seimo narys Edvardas Žakaris, Šiaulių miesto meras Justinas Sartauskas bei Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris Rimantas Remeika.

II Terapijos korpusas po rekonstrukcijos.

Gyvybiškai svarbus poreikis – plėstis

Respublikinė Šiaulių ligoninė jau yra įveikusi tris restruktūrizacijos etapus, tačiau gyvybiškai reikėjo plėsti Priėmimo skyrių, nes dalyje apskrities rajonų ligoninių nebeteikiama kai kurios rūšies medicinos pagalba, pacientai iš Kuršėnų, Akmenės, Pakruojo, Kelmės, Joniškio ir kitų apskrities miestų bei rajonų vežami į Respublikinę Šiaulių ligoninę.

„Buvo priimti sprendimai, kad rajonų ligoninėse nebegalima teikti kai kurių medicinos paslaugų, nes, vykstant restruktūrizacijai, atsisakyta tam tikrų specialistų: anesteziologų, chirurgų. Nutraukti kai kurių paslaugų teikimą privertė ir žmogiškieji ištekliai: šiandien Lietuvoje labai trūksta gydytojų, ypač rajonų ligoninėse. Didelis srautas ligonių nukreiptas į Šiaulius“, – teigia Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius. Gydymo įstaigos vadovas pastebi – nors šalyje gyvenančių žmonių skaičius mažėja, bet besigydančiųjų ligoninėse – daugėja. Pavyzdžiui, prieš dešimt metų Šiaulių ligoninėje ambulatoriškai konsultuodavosi per 70 tūkst. ligonių per metus, o šiandien šis skaičius išaugo iki daugiau nei 300 tūkstančių.

Paslaugų poreikis augo

Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus paslaugų poreikis išaugo. Anksčiau per parą pagalbos reikėdavo 20–30 ligonių, o šiuo metu pagalba suteikiama apie 200 ligonių, kartais net daugiau.

„Ligoninė statyta prieš 60 metų, tad pacientų skaičius išsaugo. Valdyti didžiulius pacientų srautus esamose patalpose tapo sudėtinga. Problemų kyla ir ligoniams, ir medikams. Ligoniams ir fiziškai, ir psichologiškai toje spūstyje koridoriuje, kur šiuo metu yra Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrius, laukti – didžiulis diskomfortas. Į skyrių neatvyksta sveikų žmonių, visi – su bėdomis, skausmais, įvairiomis patologijomis ir turi laukti ankštame koridoriuje“, – sako P. Simavičius.

Medikams dabartiniame Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje taip pat jau trūksta darbo vietų – ištyrimo ir gydymo kabinetų, operacinė taip pat nebetenkina poreikių.

„Dėl Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus plėtros buvo kreiptasi į steigėją – Šiaulių apskrities viršininko administraciją, vėliau, ligoninei patekus į Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumą, – į ministeriją. Buvo priimtas sprendimas iš esmės pertvarkyti Priėmimo skyrių“, – teigia P. Simavičius.

Keisis ir tvarka, ir galimybės

Pastačius naują priestatą, visos Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje teikiamos paslaugos bus iškeliamos į naujas patalpas, o esamos Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus patalpos bus remontuojamos. Tik baigus abu rekonstrukcijos etapus, Priėmimo skyriaus paslaugos bus teikiamos ir priestate, ir buvusiose patalpose. Bus atskirti pacientų srautai. Atskirai bus priimami tie, kuriems reikalinga skubi pagalba.

Atvykusieji greitosios medicinos pagalbos automobiliais iš karto pateks į darbinę gydytojų zoną, kur, jeigu atvežami gulintys, bus paguldyti į tam skirtas palatas su monitoriais. Nebereikės vežimėliuose laukti koridoriuje kartu su ambulatoriniais ligoniais, visi laukiantieji ir palydovai lauks specialiame laukiamajame.

„Šiandien ligonis eina pas gydytojus, o naujame Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje gydytojas eis pas ligonį, kuris jo lauks. Bus pacientams ir kur laukti, bus atskiros vietos pacientui apžiūrėti, palata teikti medicinos pagalbai, pavyzdžiui, vaistams sulašinti“, – sako generalinis direktorius.

Pastačius priestatą, gerės pacientų srautų valdymas, bus bendros stebėjimo patalpos, įrengta atskira gaivinimo ir reanimacijos palata, į kurią bus skubiai pristatomi ligoniai iš greitosios medicinos pagalbos automobilio. O kiti ligoniai, įvertinus būklę, apžiūrimi ambulatorine tvarka, lauks dabartiniame Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriuje. Šis bus kapitališkai suremontuotas.

Priestatas jungiamąja galerija (tuneliu) bus sujungtas su centriniu ligoninės korpusu. Tuneliu ligoniai bus transportuojami toliau gydyti į ligoninės skyrius. Naujajam Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriui bus nupirkta ir nauja diagnostinė aparatūra. Naujajame priestate numatoma įkurti endoskopijų, echoskopijų padalinį, aprūpintą kita būtina skubiai pagalbai aparatūra.

Paties Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinio direktoriaus P. Simavičiaus iniciatyvos veda gydymo įstaigą modernėjimo ir pažangos keliu. Vadovas dėkingas ir kolektyvo nariams, kurių idėjos skatina nesustoti net ir po nusivylimų bei nesėkmių. Tai strateginio valdymo direktorė Aušrelė Šalkauskienė, medicinos direktorė Vaiva Makštutienė, infrastruktūros direktorius Vygentas Jocius, Moters ir vaiko klinikos direktorius Linas Rovas, Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoja Margarita Valūnienė, Onkologijos klinikos direktorė Loreta Rasutė Rezgienė, Odos ir veneros ligų centro vedėjas Vaclovas Vaitkevičius, Respublikinės Šiaulių ligoninės Tuberkuliozės ir plaučių ligų klinikos direktorius Algirdas Gauronskis, Respublikinės Šiaulių ligoninės Psichiatrijos klinikos direktorius Eugenijus Mikaliūnas. Medikų – skyrių vadovų, gydytojų, slaugytojų – pastangos nelieka neįvertintos, stengiamasi visam medicinos personalui sudaryti kuo geresnes sąlygas dirbti, naudotis moderniomis priemonėmis diagnozuojant ir gydant pacientus, darbuotojai skatinami kelti kvalifikaciją, tobulėti ir spėti drauge su sparčiai modernėjančia medicina.

Keičiasi ligoninės pastatai

2011 m. buvo įgyvendintas projektas „Energijos naudojimo efektyvumo didinimas Šiaulių apskrities ligoninės Chirurgijos korpuse“, kurio veikloms įgyvendinti buvo skirta iki 1 753 614,72 litų. Taip pat 2011-12-31 buvo įgyvendintas projektas „Energijos naudojimo efektyvumo didinimas Šiaulių apskrities ligoninės II Terapijos korpuse“. Projekto veikloms įgyvendinti buvo skirta 1 244 843,23 litų. 2011 m.
įgyvendintas ir projektas „Energijos naudojimo efektyvumo didinimas Šiaulių apskrities ligoninės Vaikų ligų klinikoje“. Praėjusiais metais įgyvendintas projektas „Energijos naudojimo efektyvumo didinimas VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikoje“. Šiam projektui įgyvendinti ligoninė gavo 3,7 mln. litų paramos iš ES Sanglaudos fondo bei LR biudžeto lėšų. Projekto metu atlikti kompleksiniai energijos taupymo ir rekonstrukcijos darbai: pakeisti seni langai ir lauko durys, apšiltintos išorinės sienos, rekonstruota klinikos stogo dalis. Pastatas statytas prieš 40 metų, tad buvo pasenęs ir moraliai, ir fiziškai.

Rekonstravus šį bei kitus pastatus, pastebimai mažėja šilumos energijos ir vandens sąnaudos, gerėja pastatų eksploatacija, mažėja suvartotos energijos išlaidos. Apie 30–40 % lėšų, skirtų pastatams šildyti, sutaupoma. Nebedūsta pacientai ir medikai nuo karščio ir vasarą, nes oras nuolat vėdinamas.

Visų keturių pastatų – II Terapijos korpuso, Chirurgijos korpuso, Vaikų ligų klinikos bei Onkologijos klinikos – renovacija yra ne tik išorinis grožis, iš tolo šviečiantys langai, nauja korpusų apdaila, ne tik šildymo išlaidų taupymas. Didžiulė ekonomija, kai nebereikia šildyti oro, didžiulė nauda, kai pailginamas pastato ir jo konstrukcijų inžinerinių sistemų eksploatavimo laikas. Pakeisti visi langai, durys, rekonstruoti ir apšiltinti stogai, išorinės sienos, rekonstruoti šilumos punktai – įvairių tarnybų pastangų darbo rezultatas.

„Be šiauliečių parlamentarų grupės supratingumo ir paramos, be Seimo Sveikatos komiteto, Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos, miesto politikų bei sveikatos politikos strategų paramos, tokių didelių projektų neįgyvendintume“, – sako Respublikinės Šiaulių ligoninės generalinis direktorius P. Simavičius.

Projektų finansinė nauda – akivaizdi. Investicijos į korpusų rekonstrukciją grįžta prasidėjus šiltajam sezonui, nes mažėja šildymo išlaidos. Sutaupytos lėšos taip pat planuojamos. Juolab kad išlaidas koreguoja pats gyvenimas. Juk ir apšiltinus pastatus iškilo kita problema – vėdinimo sistemos. Šiuo metu ligoninės pastatuose esanti vėdinimo sistema susidėvėjusi, o pastatus apšiltinus kur kas labiau kaupiasi drėgmė. Ligoninės administracija, anot generalinio direktoriaus P. Simavičiaus, daro viską, kad būtų sukurta ne tik kuo geresnė socialinė, fizinė ir dvasinė aplinka, bet ir galvojama apie pastatų saugojimą. Viena jų ir yra vėdinimo sistema – apsauga nuo drėgmės. Visų pastatų vėdinimo sistemai įrengti projektas jau parengtas ir pateiktas Europos Sąjungos finansavimui gauti. Akivaizdu, kad Respublikinės Šiaulių ligoninės administracija dirba labai planingai, vieni projektai papildo kitus, dirbama sutelktai ir organizuotai.

Iššūkiai nugalėti

Projekto gen. rangovo UAB „Garantas“, vykdančio statybos, rekonstrukcijos ir remonto veiklą nuo 1990 m., generalinis direktorius Linas Morkevičius atkreipė dėmesį, kad tai ne pirmas jų įmonės gydymo įstaigos statinio projektas. „Panašios apimties rekonstrukcijos darbus gydymo įstaigose atliekame nuo 1999 metų. Buvome rangovai Santariškių Onkologijos institute, ten atlikome nemažai darbų – operacinės rekonstrukcijos, sterilizacinės įrengimas, reabilitacijos palatų po chemoterapinio gydymo, inžinerinių tinklų įrengimas. Šiems darbams buvo keliami itin aukšti reikalavimai. Vykdėme darbus Santariškių klinikose, Santariškių klinikų Vaikų ligoninėje, Kėdainių ligoninėje. Gydymo įstaigos šiuo metu yra viena labiausiai finansuojamų sričių. Viešajame sektoriuje pasirodžius konkursams, visada dalyvaujame, nes turime nemažai patirties. Dalyvaudami įvertiname riziką, kokybei ir medžiagoms keliamus reikalavimus, todėl galime pasiūlyti vieną mažiausių kainų. Dirbdami su šiuo projektu turėjome nemažai iššūkių. Per pirmąjį etapą iššūkiu tapo inžinerinių tinklų iškėlimas (lietaus, buitinių nuotekų ir vandentiekio tinklai), netrikdant nepertraukiamo ligoninės darbo. Keliant inžinerinius tinklus išaiškėjo, kad iš esmės daugiau kaip pusė jų neatitiko archyvinės geodezinės nuotraukos. Seniems ir naujiems inžineriniams tinklams sujungti su miesto tinklais dėl aukščių skirtumo įrengtos papildomos lietaus ir buitinių nuotekų siurblinės, kurios turėjo atitikti specifinius reikalavimus: jose įrengti smulkintuvai, kad visos į miesto tinklus patenkančios nuotekos atitiktų vandentvarkos keliamus reikalavimus“, – prisimena L. Morkevičius.

Chirurgijos korpusas po rekonstrukcijos.

Antrasis iššūkis buvo sujungti naujai statomą pastatą su senos statybos pastatu. Projektuotojo sumanymas buvo tai daryti sujungiant pamatus. „Dirbome daugiau kaip 4 m gylyje, todėl darbus vykdėme po senaisiais pamatais, reikėjo juos stiprinti. Dabar senojo pastato pamatai yra aukščiau nei naujai pastatytojo, nes po naujuoju pastatu yra rūsys. Tikėtasi, kad senieji pamatai bus poliniai, kas leistų lengvai atlikti jų tvirtinimo darbus, tačiau atkasę radome gana padrikai sudėtus akmenis. Užsakovas, projektuotojas ir rangovas ilgai derėjosi, kaip galima patobulinti patį pamatų dalies projektą, ir priėmė racionalų pamatų stiprinimo inžinerinį sprendinį.

Šiame objekte yra suprojektuotos modernios technologijos. Rangovas įgyvendino projektuotojo idėją dėl patogaus, greito ir saugaus greitosios pagalbos automobilių įvažiavimo į ligoninės teritoriją, įdiegiant šiuolaikišką automobilių įleidimo, valstybinių numerių nuskaitymo sistemą.

Visos statybinės medžiagos, naudotos šiame projekte, atitinka Europos Sąjungos standartuose keliamus reikalavimus statybinėms medžiagoms. Svarbu pabrėžti, kad visi dažai, naudoti vidaus sienų apdailai, atsparūs 15 tūkst. kartų plovimui. Grindys išklotos vientisa, homogenine PVC danga, kuri yra ypač higieniška, uždaro paviršiaus, lengvai valoma bei prižiūrima visą eksploatavimo laiką.

Oro vėdinimo ir kondicionavimo sistemoms užsakovas kėlė itin aukštus reikalavimus. Rangovas šiems darbams atlikti pasitelkė aukštos kvalifikacijos subrangovus, kurie kontroliuojant rangovui įdiegė inžinerines sistemas.

Noriu pabrėžti, kad projektas buvo tikrai įdomus. Tas senų pamatų „radinys“ privertė ne vieną dieną sukti galvą, pamatėme, kaip buvo dirbama prieš 60 metų. Mums minėjo, kad tą ligoninę statė kaliniai (pereinamasis karo laikotarpis), naudodami kuklias tuo metu buvusias medžiagas (vienur skiedinio yra, kitur – nėra). Mūsų samdyti ekspertai net rekomendavo iškelti žmones iš pastato, kol vyks rekonstrukcijos ir statybos darbai, bet mes sugebėjome dirbti be pavojaus ligoninės darbuotojams, pacientams bei lankytojams. Dėl mūsų atliekamų statybos darbų ligoninė dirbo be trikdžių, teikė paslaugas. Didžiuojamės, kad mums pavyko naujomis technologijomis išsaugoti ir sutvirtinti seną pastatą. Šis projektas – tai architektų ir inžinierių bendrų sprendimų šedevras. Projekte teko pademonstruoti kūrybiškumą, kelti sau profesinius iššūkius, esame patenkinti, nes matome, kad ligoninė savo paslaugoms suteikia didesnę kokybę, gerėja pacientų priėmimo ir pagalbos teikimo sąlygos, be to, komfortiškiau dirbti ir patiems medikams“, – džiaugėsi generalinis direktorius.

Apie darbų ligoninėje specifiką išgirdome ir iš projekto generalinio rangovo UAB „Garantas“ akcininko Petro Vasiliausko lūpų: „Kliūtis, iškilusi šio projekto metu, yra būdinga ne tik šiam projektui. Užsakovas yra labai suvaržytas, priimdamas sprendimus, net jei siekiama pagerinti statinio kokybę už tą pačią sumą, jam vis tiek reikia gauti viešųjų pirkimų ir kitų agentūrų sutikimus. Geriausiu atveju tai užtrunka tris mėnesius. Leidus užsakovui prisiimti atsakomybę, ypač jeigu nėra viršijamos projekte numatytos lėšos, procesai vyktų greičiau. Projektas buvo gerai parengtas, tačiau gal nebuvo nuodugniai įvertinta esama pastato būklė, galimi neatitikimai. Džiaugiamės, kad visos su šiuo projektu dirbusios įstaigos veikė išvien, ieškojo sutarimų dėl bendro tikslo.“

Moters ir vaiko klinikos Vaikų ligų klinika po rekonstrukcijos tapo bendro pastato ansamblio dalimi.

Inovacijos personalui ir ligoniams užtikrina komfortą

UAB „Simatika“, vykdant VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės naujo priimamojo statybos darbus, atliko atskirų inžinerinių tinklų įrangos projektavimo, gamybos ir montavimo darbus, įdiegė automatizuotą pastato valdymo sistemą. Gyvybiškai svarbiai medicininei aparatūrai reikalingam nenutrūkstamam elektros tiekimui užtikrinti buvo įrengtas 0,4 kV visiškai automatizuotas elektros tiekimo paskirstymo punktas su keturiais elektros tiekimo šaltiniais: centralizuotu nepertraukiamo maitinimo šaltiniu, generatoriumi bei dviem įvadais iš elektros tinklų. Ligoninės priimamajame buvo įdiegta šiuolaikinė apsaugos sistema, leidžianti vykdyti darbuotojų praėjimo ir įvažiuojamų į ligoninės teritoriją medicinos automobilių valstybinių numerių atpažinimo kontrolę.

Naujame ligoninės priimamajame buvo įrengti du fiziškai atskiri elektroninių ryšių tinklai – tai bendrųjų poreikių tinklas, naudojamas ligoninės personalo poreikiams tenkinti, bei technologinis tinklas, skirtas pastato valdymo sistemoms sujungti. Priimamojo technologinis tinklas buvo integruotas į esamą bendrą ligoninės technologiniams įrenginiams valdyti skirtą šviesolaidinį žiedą.

Diegiant automatinę šildymo ir vėdinimo sistemą buvo svarbu ne tik tinkamas ligoninės patalpų vėdinimas, šildymas, kondicionavimas, bet ir galimybė operatyviai kontroliuoti, stebėti ir valdyti oro temperatūrą, drėgmę bei kitus parametrus, siekiant sutaupyti sistemos energines išlaidas.

Įmonės įdiegta adresinė gaisrinė signalizacija leidžia pastato vartotojui operatyviai nustatyti ir identifikuoti potencialų gaisro šaltinį. Įvertinat statinio specifiką, buvo pasirinkta bendrovės „Siemens“ „CerberusPro“ tipo sistema, užtikrinanti ne tik aukštą gaisro aptikimo patikimumą, bet ir minimalią klaidingų suveikimų tikimybę. Naudojami detektoriai su programuojamu jautrumu leidžia kiekvienai patalpai parinkti optimalų darbo režimą. Gaisrinės centralės palaikomas pastatų valdymo sistemose naudojamas protokolas „BACnet“ sudarė galimybę gaisro signalizaciją tiesiogiai susieti su gaisro gesinimo ir dūmų šalinimo bei evakuacijos sistemomis.

Vienas pagrindinių UAB „Simatika“ uždavinių, vykdant VšĮ Šiaulių Respublikinės ligoninės naujo priimamojo statybos darbus, buvo įdiegti automatizuotą pastato valdymo sistemą, jungiančią inžinerinius tinklus, tokius kaip elektros, šilumos, vandens tiekimo, nuotekų, šildymo, vėdinimo, kondicionavimo, gaisrinės saugos ir kt.

UAB „Simatika“ sukurtos automatizuotos pastato valdymo sistemos veikimas paremtas šiuolaikinių technologijų naudojimu. Ši sistema leidžia naujai įdiegtus pastato inžinerinius tinklus integruoti į visumą su jau esamais tinklais ir maksimaliai suderinti jų veikimą.

Buvo pasirinkta pasaulinės įmonės „Siemens“ visiškai integruotos automatikos (TIA) ir visiškai integruotos energetikos (TIP) koncepcija, apimanti automatikos, energetikos, pastato valdymo ir priešgaisrinės apsaugos sritis. Sistema sujungta optiniu žiedu, eterneto tinklu. Duomenims apsikeisti naudojami protokolai „BACNET“ bei „Industrial Ethernet“. Dispečerių lygmeniu pritaikyta „Client–Server“ architektūra, leidžianti lengvai gausinti vartotojų skaičių. Technologinis tinklas virtualiai atskirtas nuo bendro vartojimo tinklo.

Automatizuota inžinerinių tinklų valdymo sistema techniniam personalui suteikia galimybę efektyviai valdyti inžinerines sistemas ne tik vietoje, bet ir nuotoliniu būdu. Šios naujovės VšĮ Šiaulių miesto Respublikinės ligoninės personalui ir ligoniams užtikrins komfortą, sukurs patogią bei efektyvią priemonę, kuri suteiks papildomo saugumo ir padės taupyti energijos išteklius. Automatizuota inžinerinių tinklų valdymo sistema suteiks galimybę centralizuotai kaupti, analizuoti informaciją ir atvaizduoti ją grafiškai, operatyviai reaguoti į pasikeitusius sistemos parametrus ir gedimus.

Siekė geriausio rezultato

Jau dešimtmetį rinkoje sėkmingai dirbanti UAB „Mechanizmų nuoma“ prisidėjo įrengiant Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyriaus vidaus apdailą ir tvarkant aplinką.

„Mūsų įmonei šis projektas buvo galimybė pritaikyti ilgametę patirtį, nes esame dalyvavę ne viename panašiame projekte ir teko susidurti su panašiais iššūkiais. Iškeltus reikalavimus – darbų kokybė ir spartus darbų įvykdymo laikotarpis – įgyvendinome sklandžiai, nes projekto darbams buvo taikomi standartiniai sprendimo būdai. Naudodami naujausią techniką, visus įmonei keltus reikalavimus įvykdėme sklandžiai ir laiku, nes savo darbe siekiame geriausio rezultato, nuolat investuojame į įrenginių atnaujinimą“, – sako UAB „Mechanizmų nuoma“ direktorius Kęstutis Čemkis.

Ilgametę patirtį turinti įmonė ligoninės Pirmojo ir Antrojo kardiologijos skyriaus bei Priėmimo skyriaus patalpose atliko sienų tinkavimo ir dažymo darbus, sanitariniuose mazguose sienas išklijavo plytelėmis, OSB plokštėmis išlygino Pirmojo kardiologijos skyriaus grindis, kad būtų galima kloti grindų dangą. Be to, prisidėjo ir prie ligoninės Priimamojo skyriaus aplinkos tvarkymo: paklojo trinkeles, įrengė bortelius, išlygino veją ir ją apželdino – užsėjo žolę, pasodino medelių.

UAB „Mechanizmų nuoma“ gali atlikti griovimo, žemės kasimo, aplinkos tvarkymo, statybos darbus, pervežti birius krovinius mašinomis, kurių talpa nuo 6 iki 18 m³, nutiesti vandentiekio nuotekų tinklus. Įmonė parduoda smėlį, žvyrą, skaldą, gruntą, molį, juodžemį, atsijas. Nuomojamos įrangos pasiūla apima visus statybos darbams skirtus įrankius ir mechanizmus. Įmonė taip pat atlieka pastolių montavimo (išmontavimo) darbus, užsiima pastolių nuoma, o nuo 2010 m. balandžio 16 d. yra atestuota.

Būtina moderni įranga

UAB „Medicinos projektai“ – bendrovė, įgijusi didelę patirtį medicinos priemonių ir medicininės įrangos tiekimo, diegimo, remonto, priežiūros, kompleksinio projektų sprendimo srityse, prisidėjo ir prie Šiaulių regiono gyventojų ligų diagnostikos efektyvumo didinimo.

„Mūsų įmonė prie šio projekto prisidėjo Respublikinei Šiaulių ligoninei tiekdama aukščiausius standartus atitinkančias endoskopines sistemas, skirtas skrandžio ir žarnyno ligoms diagnozuoti. Endoskopinės sistemos „Fujifilm EPX4450HD“ išsiskiria itin didele skyra, leidžiančia efektyviai tirti ir lengvesnes, ir sudėtingas ligas, pavyzdžiui, vėžį. Dėl skaitmeninio vaizdo gavimo pažangos tendencijų „Fuji“ gaminiai priskiriami geriausioms sistemoms pasaulinėje rinkoje. Patyrusiam specialistui dirbant su įvairios paskirties endoskopais pasiekiamas didžiausias efektyvumas. Greitai ir tiksliai nustačius diagnozes, diferencijuojant terapines ir chirurgines ligas, gydymas tampa tikslus ir veiksmingesnis. Šie aparatai pakeičia kitus tyrimo būdus ir yra itin vertinami dėl diagnostinio tikslumo“, – sako UAB „Medicinos projektai“ vadovas Arūnas Daraganas.