Girdėjome pirmuosius specialistų 

atsiliepimus, kad vaikai gali pasimokyti 

iš „Kortagų“. Ar to ir siekėte? 

Gera knyga yra tokia, kurią skaitydami patiriame gerų emocijų, įgyjame patirties arba žinių. „Kortaguose“ rasime visų šių elementų, tad naudingų žinių – taip pat. Tai nėra vadovėlis. Vaikams vadovėliai nuobodūs. Kur kas įdomiau mokytis patiriant kvapą gniaužiančių nuotykių, kurie nebūtinai baigiasi gerai. Čia mokysimės nebijoti klysti, padėti kitiems, galvoti savo galva, daryti gerus darbus, užjausti, suprasti, vertinti, siekti tikslo, kovoti ir daug kitų panašių dalykų. Tai yra „Kortagų“ pagrindas, bet šiek tiek susipažinsime ir su istorija, gamta, karyba, matematika, kitais dalykais.

Sakykite, kas paskatino rašyti knygą vaikams?

Pats auginu vaikus, matau, ko jie mokosi, ką veikia, koks yra augančio vaiko knygų poreikis. Smagu matyti vaiką su knyga rankose, o ne žiūrintį televizorių ar žaidžiantį telefonu, kompiuteriu, kur daug dalykų jau yra kažkieno sukurta ir vaiko vaizduotė būna ribojama. Būna, kai vaikas sako, kad neturi ką veikti, jam neįdomu ir t. t. Rašydamas šią knygą norėjau paskatinti vaikų vaizduotę, leisti jai plėtotis. Prisiminiau, ką mes veikdavome vaikystėje, – nuo balų taškymo, Robino Hudo iki sudėtingiausių bunkerių ir palapinių statymo. Kaip ryte rydavome knygas, net nuvaryti miegoti būdavo sunku. Jos prikaustydavo dėmesį, vaizduotė dirbdavo kaip galingiausias pasaulio kompiuteris, o kartais pasinerdavome į nuostabiausią fantazijos pasaulį, kur viskas būdavo įmanoma. Šie nuotykiai jaudindavo iki širdies gilumos. O kiek naujų dalykų patirdavome ir sužinodavome! 

Taip ir 

„Kortaguose“ – vaikai nukeliaus į fantazijos pasaulį, išmoks naujų neatrastų dalykų, teks įveikti logines minkles, rinktis geresnius ar blogesnius variantus ir t. t. „Kortagai“ – ne tik nuotykiai, kai kurios knygos dalys jau dabar atskleis vaikams dalykų, kuriuos mes suprantame tik užaugę. Bet ne visus 🙂 

Bet jūsų specialybė susijusi su statybomis. 

Kodėl toks posūkis?

Gyvenime kiekvienas žmogus viduje nešiojasi ką nors patinkančio. Ir vieni apie tai tik pagalvoja, kiti – svajoja, vieni imasi įgyvendinti svajones jau būdami 18-os, kiti – tik 60-ies, o kai kurie taip ir neišdrįsta. Kiekvienam vis kitaip. Dažnai dauguma, iš jų ir aš, sako: „O kaip norėčiau, o jeigu galėčiau, būtų smagu, būtų įdomu ir t. t.“ Ir aš taip sakydavau, kol pagaliau pradėjau ne kalbėti, o daryti. O dėl posūkio gyvenime – matyt, kiekvienam žmogui reikia patirti tam tikrų išgyvenimų, laimėjimų, nesėkmių, kurie būna skaudūs, pamokomi, ir tai verčia susimąstyti, ką mes paliksime po savęs, ką galime pagerinti šiame pasaulyje ir kaip padėti ateities kartoms.

Ar sulauksime daugiau jūsų knygų? 

Kokių ir apie ką?

Knygų tikrai bus daugiau. Tiksliai nepasakysiu kiek, nes nežinau, kada sustosiu, priklausys nuo skaitytojų poreikio. Tikiuosi, kad „Kortagai“ augs kartu su skaitytojais, kiekvieną dalį stengsiuosi skirti vis vyresniems vaikams, galbūt net paaugliams. Nors dabar turiu daug minčių, sudėti viską į vieną knygą sunku. Galbūt padės patys vaikai ir tėvai, lankydamiesi svetainėje www.kortagai.lt – ten netrukus bus skyrelis „Bendraukime“, kur rašysime visi ir viską apie vaikiškas svajones, siekius, norus ir, be abejo, pagrindinius knygos veikėjus kortagus 🙂