Nuo 2024 m. lapkričio 1 d. įsigalios nauji reikalavimai, pagal kuriuos bent 50 proc. naujai statomų visuomeninių pastatų konstrukcijų ir medžiagų turės būti sudaryti iš medienos ir kitų atsinaujinančios organinės kilmės statybinių medžiagų. Šių pokyčių tikslas – skatinti aplinkai draugišką statybą ir prisidėti prie anglies dvideginio emisijų mažinimo.
„Statybose diegiame pokyčius, kurie ilgainiui taps Lietuvos kasdienybe – organinės medžiagos leis kurti ne tik aplinkai draugiškus, bet ir ilgaamžius visuomeninius pastatus. Tai žingsnis, kuris skatins visą sektorių veikti tvariau ir atvers naujų galimybių inovacijoms bei mūsų šalies pramonei“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Penktadienį ministras pasirašė metodiką, kurioje nustatyta, kaip bus skaičiuojamas privalomas organinių medžiagų kiekis visuomeninės paskirties pastatuose. Ši metodika taps pagrindu vertinant pastatų ekologinį pėdsaką ir skatins CO2 emisijų mažinimą statybų sektoriuje. Medienos ir kitų organinių medžiagų dalis bus skaičiuojama ne tik pagal jų tūrį ar svorį, bet ir atsižvelgiant į šių medžiagų galimybes sugerti bei užkonservuoti CO2. Pasirenkant tokius produktus kaip ekologiškas betonas, kurio sudėtyje yra medienos ar kitų organinių priedų, taip pat mažinama CO2 emisija, nes šios medžiagos sugeria ir ilgiau išlaiko anglies dvideginį.
Lietuvoje jau projektuojami tvarūs medinės architektūros pavyzdžiai, vienas jų – Valstybinių miškų urėdijos (VMU) naujasis administracinis pastatas Vievio seniūnijoje. Šis trijų aukštų, 5056 m² ploto statinys taps didžiausiu mediniu pastatu šalyje. Greta esančiame lankytojų centre, užimančiame 551 m², visuomenė galės iš arčiau susipažinti su miškininkystės darbu.
„VMU investicijos į šį modernų medinį biurą – tai ne tik praktinis, bet ir simbolinis žingsnis, kuris pabrėžia Lietuvos siekį tapti lydere Europoje medinės architektūros srityje. Įsigaliojus mūsų siūlymams, visi nauji valstybiniai projektai, įskaitant Ministerijų miestelį, mokyklas bei koncertų sales, bus statomi naudojant daugiausia medines konstrukcijas“, – teigia aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuvos verslo sektorius yra pasirengęs prisidėti prie šių pokyčių. Šalies įmonės jau yra sukaupusios didelę patirtį gamindamos medinius skydus ir modulius, kurių net 98 proc. produkcijos yra eksportuojama, daugiausia į Skandinaviją, kas rodo didelį sektoriaus pajėgumą ir potencialą.
Be aplinkosauginių tikslų, projektuojant naująjį VMU biurą atsižvelgta ir į geopolitines aktualijas bei būtinybę užtikrinti darbuotojų saugumą. Pastate įrengta civilinė priedanga, atitinkanti visus saugumo reikalavimus, galinti apsaugoti pastate dirbančius žmones ekstremalių situacijų metu. Priedanga aprūpinta vandentiekiu, sanitarinėmis patalpomis, elektros tiekimo ir vėdinimo sistemomis, tačiau įprastomis sąlygomis ji nebus naudojama.
Perėjimas prie organinių medžiagų statybose yra ilgalaikė investicija – visuomeniniai pastatai taps sektinu pavyzdžiu ir privačiam sektoriui. Tokios statybos naudą pajusime visi: mažesnės CO2 emisijos, sveikesnė aplinka, o taip pat ir ekonominė nauda dėl sumažėjusių energijos sąnaudų.
