LDK didikų Sapiegų rezidencija, reikšmingas XVII a. architektūros, dailės ir istorijos paminklas, atgyja. Lankytojams duris jau atvėrė parodų ir renginių salės, tačiau Šiuolaikinis meno centras (ŠMC), Sapiegų rūmų valdytojas, puoselėja dar didesnių tikslų.
Sapiegų rūmų vadovybė siekia, kad jie būtų atviri visoms bendruomenėms, tad čia vyks ne tik parodos, bet ir įvairi edukacinė veikla. Nuo pat rūmų atidarymo planuojama reguliariai, kartą per mėnesį, rengti ekskursijas su vertimu į gestų kalbą, yra parengta pastato istorijos ekskursija neregiams.
„Sapiegų rūmų aktualizavimo“ investicinis projektas buvo pradėtas 2018 m. rugpjūtį. Šio projekto vadovės Ingos Žilionytės teigimu, iš viso projektui buvo skirta beveik 12 mln. eurų, daugiausia buvo išleista statybai, rekonstravimui, remontui ir tokiems darbams kaip projektavimas, tyrimai, ekspertizė, archeologija ir techninė priežiūra. Už daugiau kaip 1,2 mln. eurų įsigyta baldų ir įrangos Sapiegų rūmams toliau aktualizuoti.
Antra vertus, baigėsi etapas, bet ne darbai. „Interjero freskų, išlikusių sienų polichrominėstapybos fragmentų, taip pat puošnios stiuko lipdybos fragmentų grožio atskleidimo darbai dar tik pradėti“, – pabrėžia Sapiegų rūmų vadovė Gintautė Žemaitytė.
Rūmų antrajame aukšte yra keletas konservuotų labai vertingų didesnių ir mažesnių freskų fragmentų, tačiau lėšos skirtos tik šiaurinės galerijos rytinės ir vakarinės sienų tapybos restauravimo darbų programai. Nėra ir visos išlikusios rūmų polichromijos „žemėlapio“, pagal kurį būtų galima planuoti tolesnius darbus. Tad pirmiausia planuojama atlikti nuoseklius išlikusios sienų tapybos tyrimus, kad būtų galima įvertinti būtinų darbų visumą, o tada etapais juos įgyvendinti. Vien tyrimams ir konservavimo-restauravimo darbų programoms parengti, G. Žemaitytės teigimu, gali prireikti mažiausiai keliolikos tūkstančių eurų.
Pasak Sapiegų rūmų vadovės, taip pat ieškoma lėšų parengtai šiaurinės galerijos antrojo aukšto arkinių langų angokraščių lipdybos restauravimo ir konservavimo darbų programai. Reikia finansavimo ir Vilniaus dailės akademijos Restauravimo katedros studentų po tinku aptiktiems XIX a. dekoruotiems pirmojo aukšto skliautams atidengti. Taip pat ieškoma milijoninių lėšų rytinio ir šiaurinio fasadų tvarkybos programai.
G. Žemaitytė pamini ir kuklesnio biudžeto, bet ne mažiau vertingą projektą – rūsyje užkonservuotos ikisapieginių laikų plytų degimo krosnies pristatymą visuomenei. Tam reikėtų mažiausiai 20 tūkst. eurų.
„Gali būti, kad naujesnių laikų užmūrijimai tebeslepia prabangaus lipdybos dekoro fragmentų, tad mums prieš akis dar ir rūmų dekoro detektyvas“, – mano Sapiegų rūmų vadovė.
Pasak jos, savo eilės ir dėmesio laukia ir šalia rūmų stovinti arklidė, taip pat itin sena ir šiuo metu labai prastos būklės rūmų teritoriją juosianti tvora, kurioje yra išlikusių net gotikinio mūro fragmentų. Šios restauravimo pastangos, G. Žemaitytės žodžiais, tarsi ilga kelionė, kuriai įveikti pradedamas burti partnerių ir bendraminčių ratas.
„Bendradarbiaudami su akademiniu, verslo ir nevyriausybiniu sektoriumi ieškosime būdų, kaip išsaugoti ir pristatyti šituos turtus visuomenei. Norime taikyti inovatyvius, šiuolaikinio konservavimo teoriją ir praktikas atitinkančius būdus, tapti svarbia vieta Europos restauravimo ir konservavimo darbų žemėlapyje“, – sako Sapiegų rūmų vadovė.
OBJEKTAS: Sapiegų rūmai, Sapiegų g. 13, Vilnius
PROJEKTAS: „Sapiegų rūmų aktualizavimas“ Nr. 05.4.1-CPVA-V-301-01-0012, bendraifinansuojamas 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos 5 prioriteto„Aplinkosauga, gamtos išteklių darnus naudojimas ir prisitaikymas prie klimato kaitos“ priemonės Nr. 05.4.1.-CPVA-V-301 „Aktualizuoti kultūros paveldo objektus“ lėšomis
UŽSAKOVAS: Šiuolaikinis meno centras
GENERALINIS RANGOVAS: „Ekstra statyba“
ARCHITEKTAI: „Projektavimo ir restauravimo institutas“, projekto ir projekto vykdymo priežiūros vadovė Gražina Kirdeikienė, tyrimų ir restauravimo darbų autorius Evaldas Purlys, architektūrinės dalies autorė Saulutė Domanskienė, tvarkybos darbų projekto autorės architektės Gražina Kirdeikienė, Nijolė Kazakevičiūtė, Audronė Lainauskaitė, projekto koordinatorė ir darbo projekto vadovė Marija Nemunienė; VĮ „Lietuvos paminklai“, architektė restauratorė Giedrė Filipavičienė, 2013 m. tvarkybos darbų projekto autorė ir vadovė, architektė Daina Vanagaitė-Garbanovienė, architektas restauratorius E. Purlys
Betono mozaika, Šviesos technologijos, Ekstra statyba
