Lietuva dar šiemet, lapkritį–gruodį, gaus pirmąją paramą iš naujojo ES Modernizavimo fondo – 20 mln. eurų savivaldybių pastatams atnaujinti ir dar 8 mln. eurų neariminei žemdirbystei.

Skirtoji parama padės sparčiau atnaujinti savivaldybėms priklausančius pastatus ir juose gerokai taupiau naudojant energiją sumažinti išmetamų šiltnamio dujų kiekį.

„Pasinaudojus Modernizavimo fondo investicijomis, galima atnaujinti iki 100 pastatų savivaldybėse – darželių, mokyklų, kultūros centrų ir panašiai. Šių pastatų valdytojams sienų apšiltinimas savaime užtikrins mažesnes kainas už šildymą“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

2021 m. investicijoms į tvarius sprendimus – saulės elektrinėms ir vėjo energijai, katilams ir šilumos siurbliams, bendrai modernizavimui – viešuosiuose pastatuose valstybė jau skyrė 22 mln. eurų iš Klimato kaitos programos. Sulaukus daugiau paraiškų, šiuo metu Aplinkos ministerija peržiūri programos sąmatą, papildomai numatydama skirti dar 7 mln. eurų atsinaujinantiems ištekliams visuomeniniuose pastatuose panaudoti.

Planuojama, kad kitais metais Lietuva papildomai teiks pasiūlymus gauti Modernizavimo fondo paramą energetikos sektoriui. Be papildomų finansinių injekcijų neariminei žemdirbystei kuro sąnaudoms mažinti ir savivaldybių pastatams atnaujinti, daug dėmesio bus skirta viešiesiems pastatams modernizuoti didinant jų energetinį efektyvumą ir žaliojo vandenilio gamybos pajėgumams plėtoti.

Šįsyk Europos Komisija nepritarė kitiems dviem Lietuvos pateiktiems pasiūlymams – skirti paramą elektromobiliams ir švaresnėms technologijoms. Patikslinusi šiuos pasiūlymus, mūsų šalis ketina kitąmet juos vėl pateikti.

Bendra Modernizavimo fondo Lietuvai numatoma paramos suma 2021–2030 m. laikotarpiu – daugiau kaip 700 mln. eurų.

Europinį Modernizavimo fondą, kaip ir nacionalinę Klimato kaitos programą, sudaro iš ES apyvartinių taršos leidimų prekybos gaunamos lėšos.

Be Lietuvos, fondo lėšomis gali naudotis dar devynios ES valstybės narės, kurioms reikia paramos klimato kaitai mažinti skirtoms investicijoms, kad galėtų sparčiau pereiti prie neutralios klimatui ekonomikos, modernizuodamos energetines sistemas ir didindamos energijos vartojimo efektyvumą. Tai Lenkija, Latvija, Estija, Čekija, Vengrija, Rumunija, Slovakija, Kroatija ir Bulgarija.

Kvietimus pasinaudoti fondo parama 2022 m. pradžioje skelbs Aplinkos projektų valdymo agentūra.