Septintus metus organizuojamas nacionalinis architektūrinių ir urbanistinių idėjų konkursas „Išmanusis miestas“ pasiekė kulminaciją. Birželio 16-ąją įvyko įspūdinga apdovanojimų ceremonija, kurios metu įvertinti geriausi konkurso dalyviai.
Ateities miestų vizijos – ypatingoje vietoje
Konkurso apdovanojimų renginys nebe pirmą kartą vyko istorinėje ir ypatingoje vietoje – Valdovų rūmuose. Ši vieta pasirinkta neatsitiktinai, kadangi tai visuomet būdavo Vilniaus centras, apie kurį formavosi Lietuvos sostinė.
Pagal LR Vyriausybės reikalavimus vykusiame renginyje svečiai pasitikti įspūdingu vaizdu – Valdovų rūmų kiemas virto miestu mieste.
Sukurti neeilinę aplinką prireikė daugybės valandų. Specialiai šiam su „Eventum Group“ pagalba suorganizuotam renginiui iš Radviliškio buvo atvežta net 13 tonų Klojamojiveja.lt išpuoselėtos natūralios žolės. Ją per dvi dienas paklojo devynių žmonių UAB „Traida“ komanda.
Sukurti dar egzotiškesnę ir niekada Valdovų rūmuose neregėtą aplinką padėjo UAB „Palmės Lietuvoje“ atvežti palmių medžiai, o iš UAB „Ponas Balionas“ atkeliavę milžiniški veidrodiniai balionai atspindėjo gamtos ir modernios architektūros sinergiją.
„Išmaniojo miesto sąvoka plečiasi ir kinta – kasmet vis labiau atsigręžiame į gamtą, ne tik šiuolaikiškus, bet ir aplinkai bei žmogui draugiškus sprendimus. Esu įsitikinusi, kad pastatai ir technologiniai sprendimai turi prisidėti prie aplinkos išsaugojimo, tvarumo, gyvenimo kokybės, o kartu ir ilgaamžiškumo didinimo. Ateities miestas neatsiejamas nuo modernių dangoraižių, tačiau pirmiausia jis pilnas gyvybės – gamtos, kurioje jaučiamės geriausiai. Jos svarba urbanistinėse erdvėse aiškiai atsispindi ir Lietuvos bei pasaulio miestų plėtros planuose.
Įkvėpti šių idėjų ir simbolinės progos, svečius norėjome pasitikti kuo ypatingesnėje atmosferoje, atitinkančioje ir konkurso esmę – kurti pažangius, tvaresnei ateičiai pritaikytus sprendimus, kurie įkvėptų gyvybės miestams“, – įspūdingos apdovanojimų ceremonijos idėjos esmę atskleidė projekto „Išmanusis miestas“ sumanytoja Ignė Dutova.
Įvertino ir prezidentė
Renginio svečiai galėjo mėgautis ne tik išskirtine atmosfera Valdovų rūmuose, bet ir sulaukė Lietuvos lyderių dėmesio.
Konkurso dalyvius sveikino kadenciją baigusi Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji pasidžiaugė, kad sujungiant technologijas su fantazija, keliant ambicingus ir aktualius tikslus galima sulaukti puikaus rezultato.
„Taip formuojasi būsimas Lietuvos veidas, patrauklus ir šiuolaikiškas, pritaikant naujausias architektūros, inžinerijos, urbanistikos idėjas ir sprendžiant praktines užduotis. Kitaip tariant, jungiant dangų su žeme.
Sveikinu ir tas septynias savivaldybes, kurių probleminės teritorijos sulaukė tiek išskirtinio dėmesio: Jums neabejotinai pasisekė. Tegul visa tai virs didele paskata spręsti ir kitų panašių teritorijų problemas, galvojant apie tai, kaip šie aplinkos pokyčiai lems vietos žmonių gyvenimą, savivertę – požiūrį į save, į savo šalį“, – dalyvius sveikino prezidentė D. Grybauskaitė.
Į konkurso dalyvius taip pat kreipėsi ir Aplinkos ministras Simonas Gentvilas. Ji klausė susirinkusiųjų, kokią Lietuvą jie paliks ateities kartoms.
„Dažnai norisi greičiau nueiti nuo taško A iki B. Tačiau mūsų neprisimins dėl spartos, mus prisimins dėl kokybės. Visi norės skelbti apie tokius projektus, kurie kuria epochos jausmą.
Šiandien miestai turi ypatingą iššūkį. Pastarąjį dvidešimtmetį Lietuvoje klestėjo priemiesčių kultūra. Labai sunku grąžinti gyvenimą į miestų centrus. Bet mums tai sekasi. Miestai vėl pildosi gyventojai, mes augame kaip valstybė. Tai yra bendras mūsų rezultatas.
Tačiau žvelgiant į ateitį, reikia spręsti įvairius iššūkius. Esame užsibrėžę tikslą per dešimtmetį trečdaliu sumažinti taršą miestuose, iš esmės pagerinti oro kokybę. Ir tai yra užduotis šiai kartai, kuri kuria“, – sakė ministras S. Gentvilas.
Keisti Lietuvos ateitį renginio dalyviams palinkėjo ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų direktorius dr. Vydas Dolinskas.
„Visais laikais nebūtinai dideliuose urbanistiniuose centruose gimdavo ir būdavo įgyvendinamos pačios įdomiausios ir inovatyvios idėjos. Noriu palinkėti, kad ir Lietuvos savivaldybės, kurios dalyvauja šiame puikiame projekte, taptų ateityje pavyzdžiu visai Lietuvai keičiant mūsų aplinką“, – sakė V. Dolinskas.
Tuo metu projekte dalyvavusių savivaldybių merai ne tik džiaugėsi pristatytomis ateities vizijomis, bet ir atskleidė ieškantys būdų, kaip pasiūlytas idėjas paversti realybe.
„Praėjusiais metais, kai Ignalinos savivaldybė nusprendė dalyvauti „Structum“ projekte, priėmėme tai kaip didelį iššūkį. Labai džiaugiuosi, kad visi profesionalūs ir būsimieji architektai išgirdo mūsų viltis, pamatė mūsų drąsą ir užsidegimą dalyvauti šiame projekte ne tik formaliai. Mums tai yra labai svarbu.
Toms savivaldybėms, kurios dar tik svarsto, ar dalyvauti tokiame projekte, ar būti išmaniems ir kurti ateitį, galiu pasakyti – tikrai verta. Mes matome tame prasmę, todėl Ignalinos tikslas – įgyvendinti nugalėtojo projektą. Apie tai jau kalbame ir su projekto autoriumi, ir su investuotojais. Manau, kad ateitis yra puiki“, – džiaugėsi Ignalinos rajono meras Justas Rasikas.
Jam antrino ir Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.
„Anykščiai žinomi kaip literatūros miestas, kultūros ir turizmo centras. Dabar galiu pasakyti, kad Anykščiai yra ir išmanus miestas. Iš dalyvių gavome net 11 koncepcijų. Galiu pasakyti, kad mes jau laimėjome, nes mūsų miestas išnagrinėtas įvairiais pjūviais tiek istoriškai, tiek urbanistiškai, architektūriškai, ekologiškai. Dabar žinome kryptį, kur turime eiti“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Sigutis Obelevičius.
Kiti politikos atstovai džiaugėsi, kad jaunųjų architektų ir profesionalų idėjos suteikia institucijoms laisvės ne ieškoti sprendimų, o juos įgyvendinti.
„Parodžius, kaip viskas gali atrodyti ateityje, tie žmonės, kurie neturi laiko fantazijoms, padės idėją įgyvendinti. Būkite kantrūs. Neabejoju, kad pakeisite mūsų miestus, rajonus, o galbūt padarysite ir pokytį visame pasaulyje“, – dalyvius drąsino „Išmaniojo miesto“ vertinimo komisijos narys ir Tauragės rajono meras Dovydas Kaminskas.
„Kartais politikams atrodo, kad tai, ką padarė jaunieji ir profesionalūs architektai, yra šiek tiek pašėlę projektai, bet reikia priimti drąsius sprendimus ir laikytis tam tikros krypties. Savivaldybės keičiasi, ypač mažosios. Ir rezultatai vėliau patys už save kalbės. Tad būkime drąsūs, bet išlikime ir savotiški, kitokie“, – sakė Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.
Tuo tarpu projekto iniciatorė ir „Structum“ vadovė I. Dutova pasidžiaugė, kad šiemetinio konkurso dalyvių darbai atspindėjo ir pasirinktą renginio koncepciją.
„Šio „Išmaniojo miesto“ koncepciją mes pasirinkome atsisukdami į gamtą. Viskas prasidėjo iš gamtos. Taip pat ir architektai bei urbanistai vis labiau atsigręžia į gamtą. Todėl ir sukūrėme tokią sintezę, kuri apjungia praeitį – šią istorinę vietą, dabartį – architektus, ir ateitį – šio renginio aplinką. Kiekviena Lietuvos savivaldybė yra apdovanota nuostabia gamta, todėl susipažinus su visais studentų ir profesionalų darbais labai nudžiugau, kad visuose juose buvo įtraukta bei įveiklinta gamta. Todėl noriu visiems palinkėti vertinti tai, ką turime“, – sakė I. Dutova.
Konkurse – dalyvių gausa
Jau septintajame projekto „Išmanusis miestas“ konkurse dalyvavo gausus būrys universitetų, aukštųjų mokyklų atstovų ir architektūros profesionalų – 41 komanda sukūrė net 49 projektus.
Jos kūrė teritorijų vizijas iš šiemet dalyvavusių Palangos, Anykščių, Ignalinos, Zarasų, Kauno rajono, Marijampolės ir Vilkaviškio savivaldybių. Konkurso dalyviai rengė projektus taip, kad pasiūlymų sprendiniai ilgalaikėje perspektyvoje generuotų pajamas, prisidėtų prie ekonominės aplinkos gerinimo, užimtumo didinimo, socialinių problemų sprendimo.
Konkursas sulaukė didelio stipriausių Lietuvos aukštųjų mokyklų dėmesio. Jame dalyvavo komandos iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Kauno technologijų universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos, Vilniaus dailės akademijos ir Klaipėdos valstybinės kolegijos.
Savo vizijas pateikė ir stiprios profesionalų komandos – „DNA Studio“, kūrybinė grupė „M-pjūvis“, Interjero ir architektūros studija „Šilta šiaurė“, Viktorija Gričenaitė, Viktoras Jonutis, Vaida Adomaitienė, Inga Sakauskaitė.
Kaip ir ankstesniais metais, ateities vizijų projektus palaikė architektų pasaulio ir politikos lyderiai – Lietuvos architektų sąjunga, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, Lietuvos, Respublikos Susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerija ir Vidaus Reikalų Ministerija.
Tuo tarpu konkurso partneriai savo technologijomis ir kompetencijomis padėjo paruošti ne tik teoriškai stiprius, bet ir praktiškai įgyvendinamus projektus. Prie to prisidėjo „Specializuota komplektavimo valdyba“ (ARKO), „VELUX Lietuva“, „Geopartneris“, „Traida“, „STS“, „YIT Lietuva“, „Eternit Baltic“, „PP Baltic“, „Schneider Electric“, „Projektai ir CO“, „Thermoflex izoliacija“ (Thermaflex), „Barema rytai“, „Betono mozaika”, „Foamglas“, „Schomburg Baltic“, „Selteka“, „Samsung Climate Solutions“, „Hydro Building Systems WICONA“, „Technonicol“.
Apdovanojo geriausius
Pateikti projektai buvo vertinami už geriausią architektūrinę koncepciją, geriausią urbanistinę koncepciją, geriausią inžinerinį sprendimą ir geriausią architekto ambiciją. Kiekvienoje kategorijoje buvo išrinktas nugalėtojas, išsiskiriantis savo idėjų originalumu, atlikimo kokybe ir sprendimų pagrįstumu.
Geriausi studentų darbai buvo įvertinti trimis prizinėmis vietomis. Atskiroje kategorijoje įvertinti profesionalų darbai.
Pateiktus darbus šiemet vertino itin kompetentinga komisija. Ją sudarė Artūras Blotnys (UAB „Miesto plėtra“ vyriausiasis architektas), Dovydas Kaminskas (Tauragės rajono meras), Edita Meškauskienė (mineralinės vatos gamintojų asociacijos (MVGA) prezidentė), Gintaras Čaikauskas (architektas, profesorius), Kęstutis Vanagas (darnios miestų plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ vadovas), Mindaugas Skrupskelis (architektas, dizaino vadovas „Zhoyu“ Šanchajuje), Tomas Gudaitis (UAB „Projektai ir Co“ vadovas), Jūratė Paragytė (Utenos r. savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyr. specialistė), Asta Rokickienė (architektė, urbanistė), Živilė Šimkutė (urbanistikos ir strateginio planavimo biuro „Mash Studio“ partnerė), Agneta Ladek (Vidaus reikalų ministrės patarėja) ir Mindaugas Statulevičius (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas).
Iškilmingos ceremonijos metu atskleisti didžiausio įvertinimo sulaukę geriausi projekto darbai.
I vieta studentų kategorijoje
Geriausios koncepcijos apdovanojimas studentų kategorijoje atiteko VGTU auklėtiniui Aisčiui Stalaučinskui. Jis, vadovaujamas Lino naujokaičio, suprojektavo Ignalinos r. Lietuvos žiemos sporto centro kompleksą ir gretimas teritorijas.
Būtent šios teritorijos atgimimas suvokiamas kaip pirmasis žingsnis Ignalinai tampant tarptautinės reikšmės kurortu, galinčiu pasiūlyti ne tik gražią gamtą, bet ir išskirtinės kokybės paslaugas. Todėl ir į šį projektą žvelgta ne lokaliai, o globaliai analizuojant teritorijos problematiką.
Už šį darbą A. Stalaučinskas apdovanotas „Stuctum“ įsteigtu 3 tūkst. eurų vertės piniginiu prizu.
II vieta studentų kategorijoje
Antroji vieta studentų kategorijoje ir „KESKO Senukai“ įsteigtas 2 tūkst. eurų vertės piniginis prizas atiteko VGTU komandai – Audronei Pakalniškytei, Skaidrai Petkevičiūtei, Augustinai Račkovskytei ir Matui Štrėmui.
Jie, vadovaujami Sauliaus Motiekos, Raimund Stupak, Rolando Paleko ir Arnoldo Gabrėno suprojektavo Palangos Rąžės upelio prieigas nuo Baltijos jūros iki Žirgų tako gatvės.
Šis projektas išsiskiria tuo, kad siekiant sustiprinti ryšį tarp Rąžės upės šiaurinio ir pietinio kranto yra projektuojami nauji vertikalūs ryšiai tarp gyvenamųjų kvartalų ir Rąžės upelio prieigų. Tokiu būdu siekiama gamtinį potencialą turinčiam Ronžės ruožui suteikti aukštesnį lygmenį bendroje erdvių sistemoje.
III vieta studentų kategorijoje
Trečioji vieta ir „KESKO Senukai“ įsteigtas 1 tūkst. eurų vertės piniginis prizas atiteko kitai VGTU komandai – Vytautui Jaručiui, Dovydui Sirvydžiui ir Taly Meytin.
Ši komanda, kartu su vadovų Dalios Dijokienės, Dianos Poškienės, Audriaus Ambraso ir Donaldo Trainausko pagalba, taip pat projektavo minėtąsias Palangos Rąžės upelio prieigas nuo Baltijos jūros iki Žirgų tako g.
Jų projektas išsiskyrė pasiūlytomis teritorijos įveiklinimo idėjomis. Pagal projekto koncepciją, prie to prisidėtų miesto svečiams atviras bendruomenės centras, informacinis centras „Miesto vartai“ bei vilų kvartalas „Kultūros sala“.
I vieta profesionalų kategorijoje
Ekspertų vertinimu, iš visų dalyvavusių profesionalų komandų geriausią darbą sukūrė „DNA Studio“. Antanas Dominas, Goda Žukaitė ir Algirdas Rasimavičius pasiūlė ateities viziją Anykščių r. A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko muziejaus teritorijai ir už tai buvo apdovanoti „Structum“ įsteigtu 4 tūkst. eurų vertės piniginiu prizu.
Kokybiškas teritorijos sutvarkymas pateiktas kaip pagrindinis prioritetas. Projekte pasiūlyta atnaujinti pagrindinius patekimus į muziejaus teritoriją iš Muziejaus gatvės bei nuo miesto centro pusės, taip pat demontuoti teritoriją juosiančią tvorą, taip formuojant atviresnės miestui erdvės įvaizdį. Projekto autoriai taip pat pasiūlė planą, kaip sutvarkyti renginiams skirtą vietą bei apžvalgos aikštelę.
Portalo Structum.lt nominacija už daugiausiai žiūrovų balsų
Geriausią darbą galėjo išrinkti ir portalo Structum.lt skaitytojai. Jie po įtempto ir permainingo balsavimo galiausiai labiausiai patikusiu darbu išrinko VGTU studentų Jovitos Brinkevičiūtės ir Karolio Petrušio projektą.
Jų pasiūlyta idėja, kaip renovuoti buvusio spirito fabriko teritoriją Vilkaviškio mieste surinko daugiau kaip 4 tūkst. skaitytojų balsų – kone tūkstančiu balsų daugiau už artimiausius varžovus.
VGTU atstovai pasiūlė paversti buvusio spirito fabriko teritoriją daugiafunkcine, aktyvesne bei labiau naudojama tiek turistams, tiek vietiniams miesto gyventojams. Pagal projektą naujos gyvybės minimai teritorijai įpūstų Lietuvoje retas objektas – oranžerija.
Už šį darbą VGTU komandai įteiktas įspūdingai atrodantis „Gaja Decor“ terariumas su užmigdytu bonzo medžiu ir kitos partnerių įsteigtos dovanos.
Geriausias inžinerinis sprendimas
Iš gausaus darbų skaičiaus išrinktas ir geriausias inžinerinis sprendimas. Jį šiemet parengė studentų komanda iš VGTU – Vytautas Jarutis, Konstantin Sergijenkov, Dovydas Sirvydis ir Taly Meytin – užėmusi ir trečią vietą studentų kategorijoje už Palangos Rąžės upelio prieigų projektą.
Išraiškingiausia architekto ambicija
Išraiškingiausia architekto ambicija šiemet pripažintas VGTU studentės Karolinos Martinkėnaitės darbas. Ji parengė buvusio gamybinio-administracinio pastato vakarinėje Ignalinos dalyje prie Gavio ir Gavaičio ežerų projektą.
Jos projektuojama teritorija išnaudoja joje augančius medžius ir reljefą, o pasiūlytas sprendimas išsiskiria ne tik savo architektūra, bet ir papildo aplinką – virsta takų bei reljefo tąsa.
Geriausia urbanistinė koncepcija
Tuo metu apdovanojimas už geriausią urbanistinę koncepciją atiteko KTU komandai – Karoliui Lasiui, Gediminui Viliūnui, Modestui Petkui, Kristinai Marcinkutei ir Adrijai Vilkauskaitei. Jie, kuruojami Odetos Viliūnienės parengė Kačerginės ir Zapyškio susisiekimo tąsos vystymo projektą.
Kompetentingos komisijos narius sužavėjo projekto idėja sujungti Kulautuvą ir Zapyškį pastovia jungtimi į pilną Kaunas – Kulautuva – Zapyškis (arba atvirkščiai) grandinę, taip suteikiant žmonėms galimybę lengvai cirkuliuoti tarp šių teritorijų.
Partnerių apdovanojimai
Specialiuosius prizus už geriausią produktų integraciją į projektą įsteigė ir konkurso partneriai.
„YIT Lietuva“ įvertino VGTU atstovų Agnės Antanavičiūtės, Ievos Augustinaitės, Gretos Kišiūnaitės ir Indrės Meidutės darbą. Merginų komanda pateikė sprendimą senosios Anykščių ligoninės ir buvusios gaisrinės teritorijai.
Projektuojant atsižvelgta į žmonių gerbūvį bei gamtinę aplinką: pasiūlytos naujos viešosios erdvės, taip pat architektūra, kuri pritrauktų gyventojus ir pagerintų miesto ekonominę ir socialinę situaciją.
Tuo tarpu kitą apdovanojimą įsteigę „Schneider Electric“ savo simpatijas išreiškė KTU auklėtiniams Tautvydui Zykevičiui, Gintarei Pociūtei, Marijai Gaidukevičiūtei, Martynui Stakvilevičiui, Dominykui Bartaškai ir Kornelijai Valuckaitei. Ši komanda pasiūlė koncepciją Lietuvos žiemos sporto centro kompleksui ir gretimoms teritorijoms Ignalinoje.
Teritorijos tvarkymo koncepcija yra grindžiama saugomomis ir naujai kuriamomis zonomis. Projekte kuriami trys nauji pagrindiniai ryšiai. Pirmasis ir pats svarbiausias – jungiamoji aikštė tarp pagrindinės šiaurinės sklypo gatvės ir pietuose esančio ežero. Antrasis ryšys yra tarp naujojo ir senojo žiemos sporto centrų, o trečiasis takas projektuojamas vakarinės kalvos papėdėje.
Renginio dalyviai galėjo susipažinti su visais konkurso darbais – jie buvo pateikti ant tam specialiai įrengtų molbertų.
Konkurso dalyviai džiaugėsi ne tik skirtomis nominacijomis, bet ir renginio partnerių įsteigtomis dovanomis. Tuo pasirūpino „Huawei“, „Ginalas interjeras“ (Iitala), „Inesos gėlės“, „Kavos sinergija“, „Senukai“, „Smiltynės jachtklubas“, „Gaja Décor“, vandenlenčių parkas „Elev8 Cable Park“, „Kvapai Verslui“, „Neregėta Lietuva“, „Smells like Spells“, „Ehusk“, STS, „Schneider Electric“ ir UAB „Virkida“.
Po apdovanojimų ceremonijos svečiai mėgavosi gyva muzika – Valdovų rūmuose jautrų pasirodymą surengė Linas Adomaitis su grupe. Tuo, kad scenos technika veiktų nepriekaištingai, o garsas ir šviesa būtų aukščiausios kokybės, pasirūpino UAB „Scenos techninis servisas“.
Šventiniu dekoru ir puokštėmis konkurso nugalėtojams pasirūpino UAB „Inesos gėlės“, ypatingas vaišes paruošė „Kavos energija“ ir „Skonio slėnis“, o gėrimus tiekė „Henkell“.
Kad, šventė būtų ne tik įspūdinga, bet ir patogi, užtikrino ant natūralios žolės pastatyti UAB „Liramta“ baldai.
Nors septintą kartą vykęs projektas „Išmanusis miestas“ pasibaigė, jau šį rudenį jis pakvies jaunuosius talentus ir užgrūdintus architektūros vilkus į naują konkursą ateities miestų vizijoms kurti.
