Vilniaus pašonėje, Didžiojoje Riešėje, kuriama erdvi, šiuolaikiška ir skandinaviškomis vertybėmis grįsta mokykla – naujas „Šiaurės licėjus“. Stulbina ne tik joje įdiegti funkciniai sprendiniai, bet ir architektūrinis charakteris – šviesos triumfas, natūralios medžiagos, aiški logika, jaukumas.
„Mokyklos įkūrėjai, planuodami ugdymo modelį, lankėsi Šiaurės Europos šalyse – Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje. Juos įkvėpė tenykščiai laimingi, emociškai stiprūs vaikai ir aukšti jų akademiniai rezultatai. Buvo nuspręsta šią patirtį perkelti į Lietuvą, taip ir gimė pavadinimas „Šiaurės licėjus“, – pasakoja Inga Romanovskienė, „Šiaurės licėjaus“ Didžiojoje Riešėje vadovė.
„Šiaurės licėjus“ – pirmoji Lietuvoje mokykla, taikanti šiaurietišką ugdymo filosofiją ir reiškinių tyrinėjimo (PhenoBL) metodiką, mūsų šalyje veikia nuo 2015 m. „Šiaurės licėjaus“ ugdymo programos populiarumas vis didėja, todėl buvo priimtas sprendimas kurti dar vieną filialą. Pasak I. Romanovskienės, Didžioji Riešė naujajai „Šiaurės licėjaus“ mokyklai su darželiu pasirinkta dėl šiose apylinkėse vis gausėjančios jaunų šeimų bendruomenės ir patogios vietos – netoli Vilniaus, gamtos apsuptyje.
Rengiant architektūrinį projektą išklausyti visi
Architektūrinius „Šiaurės licėjaus“ eksterjero bei interjero sprendinius kūrė ir projektavo dvi garsios ir stiprios Lietuvos architektų komandos – studija „2L Architects“ ir „A01 architektai“. Jungtinė architektų komanda siekė atsižvelgti į visas suinteresuotas šalis, todėl organizavo susitikimus ne tik su užsakovais, bet ir su Vilniaus rajono savivaldybės, vietos bendruomenės atstovais, mokytojais, kolegomis architektais. Dėl šio bendradarbiavimo teko visomis projektavimo stadijomis atlikti korekcijų: perprojektuoti automobilių srautus, interjero raišką, klasių struktūrą. Nors laiko sąnaudos padidėjo, tokiu būdu buvo atsakingai suformuoti projekto sprendiniai.
Daugelį sprendinių inspiravo mintis sukurti knygų ir pažinimo namus be ribų. Mokyklos šerdimi ir akcentu tapo centrinis korpusas, atvira biblioteka, kurioje susiburiama per šventes, pietų pertraukas ar ramiai pasimokyti. Viso korpuso sienos virto knygų lentynomis, o vietoje laiptų buvo suprojektuoti amfiteat-
ras ir čiuožykla. Keturių metrų pločio koridoriai tapo universalia erdve, kurią galima naudoti tarp pamokų ir po jų – pavyzdžiui, kaip skaityklą. Kūrėjai puoselėjo tikslą kurti universalias, lengvai perplanuojamas erdves. Ir eksterjere, ir interjere vyrauja ramios, šviesios žemės spalvos, kad nebūtų konkuruojama su spalvinga mokyklos veikla.
Mokyklos pastatas išskaidytas į kelis mažesnius tūrius, tokiu būdu sukurta žmogui artima struktūra. Norint prisitaikyti prie sklypo reljefo ir išsaugoti bendruomenės pasodintus medžius, tuo pat metu suformuojant tiesioginius patekimus į visus korpusus, šie suprojektuoti skirtingame aukštyje. Jų jungtyse numatyti vidiniai pandusai. Centrinis ir sporto korpusai atsieja vidinį kiemelį nuo pagrindinės sklypo dalies, tačiau išlaiko ryšį su lauko sporto erdve ir fizinę abiejų korpusų jungtį. Tai pavyko fasade sukūrus nišą – amfiteatrą, vedantį į vidinį kiemą. Nuo lauko atskirta plačiai atveriama septynių metrų aukščio įstriža vitrina su aktyvia saulės kontrole, ši amfiteatrinė jungtis pratęsta ir vidinėje centrinėje erdvėje.
Dar vienas išskirtinis sprendinys – sudėtingos geometrijos surenkami laiptų maršai, atremiami į monolitines sienas. Surenkamuosiuose gelžbetoniniuose laiptuose paslėptos elektros instaliacijos detalės.
Siekiant išsaugoti kuo daugiau aukščio, virš įėjimo įrengtos kompozitinės sijos: tokiu būdu didelis tarpatramis uždengtas nesunkinant konstrukcijos. Paradinio holo konstrukcijose panaudota santvara per viso trečiojo aukšto aukštį, dėl to suprojektuoti apskriti langai: jie geriausiai dera su konstrukcijomis ir išsaugo natūralios šviesos srautą vidinėse erdvėse.
Mokyklos inžinerinei įrangai suprojektuotas atskiras pusaukštis. Taip palengvintas jos valdymas ir priežiūra, tuo pat metu išvengiant vizualinės taršos ant centrinio korpuso nuo Molėtų plento pusės.
Taip pat pabrėžtinas atsakingas požiūris į aplinką bei ateitį. Jau pirmuoju statybų etapu persodinta nemažai sklype augusių didelių pušų, kitais etapais procesas bus tęsiamas. Pastato apdailai naudota natūrali mediena su FSC ir EPD sertifikatais, ant stogo įrengta saulės elektrinė, o vidinės ir išorinės žaliosios erdvės integruotos kaip aktyvios edukacinės ir poilsio zonos.
A++ energinės klasės pastatas bus teikiamas BREEAM, vienos prestižiškiausių ir labiausiai pasaulyje pripažįstamų tvarių pastatų vertinimo sistemų, sertifikatui gauti.
Išskirtiniai sprendiniai įgyvendinti bendromis žinomų Lietuvos gamintojų, tiekėjų ir rangovų pastangomis.
Prie projekto ženkliai prisidėjo profesionalius sprendimus viešosioms erdvėms – nuo projektavimo iki galutinio įrengimo – siūlanti įmonė FIXMAN. Ji tiekė vaikų žaidimų aikštelių ir sporto įrangą. Būdama suomių gamintojo „Lappset“, garsėjančio savo įrangos kokybe, funkcionalumu, dizaino inovacijomis ir ilgu gyvavimo ciklu, oficiali atstovė Baltijos šalyse, įmonė visada gali pateikti galimybių pagal užsakovo norimą vietos stilių, plotą ir biudžetą. FIXMAN atstovų teigimu, „Šiaurės licėjaus“ projektas – puikus bendradarbiavimo su architektais pavyzdys: parinkti sprendimai edukuoja, įtraukia, kelia iššūkių ir kartu užtikrina reikiamą saugumą.
Objektas: mokslo paskirties pastatas, Vanaginės g. 51A, Didžioji Riešė, Vilniaus r.
Užsakovas: UAB „Ugdymo NT Riešė“
Generalinis rangovas: UAB „Veikmės statyba“
Statybos darbų valdytojas: UAB „Viconus“
Pagrindinis projektuotojas: UAB „2L Architects“ – projekto vadovai Viktorija Blažienė, Julius Lapinskas ir Domantas Kličius, konstruktoriai Andrej Šeluchin, Ramūnas Giedrys
Architektai: UAB A01 ARCHITEKTAI – vadovė Živilė Putrimaitė, Greta Anelė Labanauskaitė, Haroldas Jurevičius, Agneta Butkutė
Dangų studija, Vensida, Betono mozaika, SAMSUNG, FIXMAN, DEXTERA.
