Kalbant apie nekilnojamojo turto projektus vis dažniau galima išgirsti terminus skaitmeninė statyba ir BIM. Nors srities profesionalams šios sąvokos ir santrumpos jau yra gerai žinomos, paprastiems gyventojams jos dar nebūtinai suprantamos.

Apie tai, kas iš tiesų yra toji skaitmeninė statyba ir BIM modeliavimas, kaip šie metodai keičia NT projektų vystymą bei, svarbiausia, kaip jų naudą pajunta būsto pirkėjai, pasakoja tvarių miestų plėtros ir statybų bendrovės „YIT Lietuva“ BIM vadovas Audrius Leonavičius ir Administracijos direktorius Arimantas Glebauskas.

Pažangus požiūris į statybas

A. Leonavičius sako, kad skaitmeninė statyba yra bendresnis terminas, žymintis naują požiūrį į pastatų statybą ir duomenų bei informacijos vaidmenį joje. Savo ruožtu BIM (angl. building information modeling) yra skaitmeninės statybos praktikas įgalinančių metodų ir techninių sprendimų visuma. BIM esmė – informacinis modeliavimas, kuris leidžia pasiekti didesnį statybų efektyvumą, ekonomiškumą ir tvarumą, o tuo pačiu užtikrinti aukštesnę pastatų kokybę.

„BIM yra skaitmeninė technologija ir darbo principas, pradedamas taikyti dar pastato koncepcijos kūrimo bei projektavimo metu. Pradžioje sukuriamas 3D geometrinis modelis, kuris vėliau  vystomas ir tampa pagrindu tolimesnei statybų eigai planuoti. Bendrojoje duomenų aplinkoje  talpinama ir nuolat atnaujinama visiems projekto dalyviams reikalinga informacija, susijusi su skaitmeniniu modeliu. Tai leidžia visoms prie projekto dirbančioms pusėms laikytis vienodų darbo principų , išvengti klaidų ir nesusikalbėjimo“, – sako A. Leonavičius.

Suteikia naujas galimybes

Maža to, BIM atveria iki tol neregėtas virtualaus statybų atvaizdavimo galimybes, leidžia naudoti papildomas simuliacijas, įvairiais pjūviais analizuoti reikiamą informaciją, matyti, kaip vienų parametrų koregavimas turės įtakos kitiems. Anot A. Leonavičiaus, naudojant BIM taip pat galima geriau įvertinti, kokią įtaką pastatas turės aplinkai, bendram architektūriniam kontekstui ir greta esantiems statiniams, numatyti energijos poreikius, statyboms reikiamų medžiagų poreikį ir dar daugelį kitų dalykų.

„Viso projekto metu – nuo idėjos iki statybų pabaigos – BIM modelis yra gyvas, nuolat papildomas, keičiamas. Tai leidžia projektą valdyti gerokai lanksčiau nei naudojant tik įprastus brėžinius. Juose pastato modelis yra statiškas, vaizduojantis tik vienkartinį vaizdą. BIM modelis priešingai – projekto eigoje vis papildomas, o pastato informacijos kiekis tik didėja. Vėliau sukauptą informaciją, pagal poreikį, galima „pjaustyti“ ir naudoti dalimis, vienoje vietoje turėti visą išsamią techninę informaciją ir instrukcijas pastato priežiūrai“, – sako A. Leonavičius.

Eksperto teigimu, BIM naudojimas kilsteli statybas į naują lygį. Dėl to kai kuriose Vakarų valstybėse, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ar Danijoje, BIM modeliavimas jau kurį laiką yra standartizuotas. Lietuvoje skaitmeninės statybos sritis dar nėra tiek pažengusi, tačiau taip pat vis labiau skinasi kelią.

Naudą pajunta ir būsto pirkėjai

Savo ruožtu A. Glebauskas pažymi, kad lankstumo ir efektyvumo, kurį suteikia BIM modeliai, naudą galiausiai pajunta ir galutinis NT pirkėjas. Skaitmeninės statybos sprendimai leidžia užtikrinti aukštesnius kokybės standartus, trumpesnį statybų laiką ir potencialiai mažesnius darbų kaštus, todėl visumoje pirkėjas gauna geresnį rezultatą.

„Nors skaitmeninis modeliavimas yra aktualiausias statybų darbų vykdytojams ir projekto savininkui, pastangos, visų pirma, dedamos tam, kad norimo rezultato būtų pasiekiama greičiau ir efektyviau, o galutiniai pastato savininkai ir naudotojai gautų didžiausią vertę. Be to, jau yra siūlymų numatyti reikalavimą vystytojams priduodant pastatą prie visų dokumentų pridėti ir skaitmeninį statinio „pasą“. Tokiu atveju būsto pirkėjai gautų skaitmeninį pastato modelį, kurį galėtų naudoti pagal poreikius – pavyzdžiui, įsirenginėdami ar remontuodami būstą“, – sako A. Glebauskas.

Dar daug neišnaudoto potencialo

A. Glebausko teigimu, BIM sistemų galimybės vis labiau plečiamos. Pavyzdžiui, šiandien BIM modelį galima naudoti ir virtualiai realybei sukurti. Jis ne tik leidžia dar intuityviau susieti grafinį 3D modelį su technine projekto informacija, bet ir potencialiems pirkėjams geriau pademonstruoti, kaip dar tik vystomas projektas atrodys. Tokią integraciją „YIT Lietuva“ jau testuoja.

„Visgi svarbu suprasti, kad BIM yra gerokai daugiau nei galimybė pamatyti ir įsivaizduoti, kaip pastatas atrodys. Nors Lietuvoje BIM dar dažnai apsiriboja būtent 3D modelių parengimu, didžiausia nauda gaunama skaitmeninių modelių pagalba projektuojant visą statybos procesą. Būtent šiuo keliu siekia eiti „YIT Lietuva“. Tiesa, jame netrūksta iššūkių, nes Lietuvoje skaitmeninės statybos srityje dar nėra aiškaus reglamentavo, standartų ir realios praktikos, todėl nedaugelis rangovų geba visapusiškai dirbti su skaitmeninės statybos modeliais“, – sako A. Glebauskas.

BIM pasiekimai įvertinti apdovanojimu

Bendrovės pastangos taikyti pažangius skaitmeninės statybos sprendimus duoda vaisių. Jie ne kartą įvertinti ir VšĮ „Skaitmeninė statyba“ kasmet rengiamuose Geriausių Lietuvos BIM projektų apdovanojimuose. Šiemet juose kaip geriausias gyvenamųjų namų BIM projektas pripažintas „YIT Lietuva“ Vilniuje išplėtotas „Raitininkų sodo“ projektas. Dešiniojoje Neries krantinėje, šalia sostinės senamiesčio, įsikūrusiuose namuose taikant BIM pastatyti du modernūs daugiabučiai su 233 butais ir gyventojų poreikiams pritaikytu išskirtiniu kiemu ir sodu.

„Projektą nuo pradžios iki pabaigos įgyvendinome  kurdami BIM modelį , kurio pagalba buvo apskaičiuoti medžiagų kiekiai, darbų apimtys, vykdyta atskirų procesų apskaita, įgyvendinta kokybės bei saugos kontrolė. Skaitmeninis modelis suteikė galimybę visapusiškai valdyti projektą ir pasiekti gerą galutinį rezultatą. Jį įvertino būsto pirkėjai, kurių susidomėjimas butais šiame projekte buvo išties didelis“, – sako A. Glebauskas.

Siekia plataus BIM panaudojimo

A. Glebausko teigimu, Geriausių Lietuvos BIM projektų apdovanojimas „Raitininkų sodui“ suteiktas būtent už platų skaitmeninės statybos modelių panaudojimą visose projekto stadijose – projektavime, planavime, statybose ir pastatų priežiūroje.

„Lietuvoje BIM modeliais dažnai remiamasi tik projektavimo etape, tačiau dar trūksta panaudojimo statybų eigoje, o ypatingai, jau pastatytų pastatų priežiūroje. Siekiame šioje srityje nuolat tobulėti ir rodyti pavyzdį kitiems. Turime vidinius BIM reikalavimus, kuriuos taikome daugeliui savo projektų. Tai padeda pasiekti aukštą darbų kokybę ir efektyvumą, sumažinti klaidų bei broko tikimybę ir pastatyti šiuolaikiškus, tvarios plėtros principus atitinkančius pastatus“, – sako A. Glebauskas.

Geriausių Lietuvos BIM projektų apdovanojimuose ankstesniais metais buvo įvertinti ir kiti „YIT Lietuva“ projektai: Kaune dešiniojoje Neries krantinėje vystomas urbanistinis „Piliamiesčio“ kvartalas, Kaune – gyvenamųjų namų projektas „Šilo namai“ Kaune, Vilniuje – gyvenamieji namai „Naujoji Rivjera“ bei „Naujasis Skansenas“, verslo centras Kaune „SQVERAS“ bei Vilniuje pastatyti verslo centrai „Duetto“ I ir II bei „3BURĖ“. BIM taikomas įgyvendinant visus naujus bendrovės būsto, administracinės ir gamybinės paskirties pastatų bei infrastruktūros projektus.