Statybos informacinis modeliavimas, dažniau įvardijamas anglišku akronimu BIM (Building information Modeling), skinasi kelią į Lietuvą.
Žiniasklaidoje, ypač internetinėje, BIM technologijos maudosi nuolatinių pagyrų sraute, tačiau pramonė tik pamažu pradeda suvokti, ką reiškia pereiti prie naujos projektavimo ir statybos metodologijos.
Padaugėjo ir specialistų bei konsultantų, teigiančių, kad atstovauja tikrajam BIM, ir žadančių projektuotojus, statytojus ir verslininkus nušviesti, kaip teisingiausia naudoti šias technologijas. Dabar verslo lyderiams svarbu suprasti, kokia naujųjų technologijų plėtros kryptis ir kaip geriausia parinkti BIM įgyvendinimo strategijas bei pritaikyti jas savo verslo procesams.
BIM – TECHNOLOGIJA AR MADA?
BIM kai kuriems statybos sektoriaus žmonėms vis dar skamba kaip burtažodis. „Šis terminas taip išpopuliarėjo, kad net tapo tikru rinkodaros įrankiu, o ne technikos specialistų žinių sritimi“, – juokauja dr. V. Popovas ir priduria, jog tai, kas kalbama apie BIM, dažnai tėra ledkalnio viršūnė.
„Neretai BIM terminas vartojamas per siaurai ar ne visai teisingai. Entuziastingas, bet patirties stokojantis rinkodaros specialistas gali ne padėti, bet netgi pakenkti nuosekliai BIM idėjos sklaidai. Tie, kurie gerai nesupranta daugiasluoksnių BIM reikšmių, gali netyčia suklaidinti ir savo klientus ar partnerius“, – sako pašnekovas.
Deja, anot V. Popovo, pasitaiko ir tyčinių veiksmų, kai mėginama parduoti BIM produktus ar paslaugas, kurios dar nėra pakankamai išplėtotos ir negali tenkinti klientų poreikių.
NE TIK PROGRAMINĖ ĮRANGA
Neretai BIM procesai ir protokolai nesuprantami, laikomi identiškais kompiuteriniam projektavimui arba tiesiog siejami su kuria nors konkrečia programine įranga. Dėl patirties stokos dažnai pabrėžiami tik kai kurie darbo su BIM rezultatai (pavyzdžiui, vizualizacijos, koordinacinis brėžinys arba modeliu pagrįsta konfliktų paieška), neretai jie pateikiami kaip BIM tikslas ir svarbiausios inovacijos.
Pasak dr. V. Popovo, statybos informacinis modeliavimas yra ne koks nors programinis paketas, o technologija, o bet kuri programinė įranga – tik darbo priemonės, BIM įrankiai. Projektavimo ir statybos procesas suskirstytas pagal specialybes, kurios dažniausiai turi specializuotą programinę įrangą, tačiau jokia programa neaprėpia visų statybos projektavimo ir gamybos sričių.
BENDRADARBIAVIMAS
Nors BIM neįsivaizduojamas be trimačio modeliavimo, jo negalima tapatinti tik su šiuo dalyku. Dr. V. Popovas pabrėžia, kad siekiant efektyvaus statybos informacinio modeliavimo būtina naudoti ne tik tam tikras kompiuterines programas, leidžiančias daryti trimačius modelius (tai būtina, bet nepakankama sąlyga), bet ir visiems projekto dalyviams sukurti tam tikras taisykles, užtikrinančias sklandų visų BIM proceso dalyvių bendradarbiavimą.
Bendradarbiavimas reiškia apsikeitimą darbo rezultatais, projekto duomenimis. Tačiau duomenų mainai visada buvo ypač silpna automatinio projektavimo grandis. Dvimačiai brėžiniai – tai tik grafiniai primityvai ir tekstai, tačiau apsikeitimas net ir šia informacija sukelia daug problemų. BIM informaciniai modeliai išsiskiria daug sudėtingesne trimate geometrija, intelektualiu elgesiu, parametrika ir papildoma informacija apie kiekvieną objektą. Duomenų mainai tarp BIM sistemų yra žymiai sudėtingesni nei tarp ankstesnės kartos automatinio projektavimo programų.
„Kelias į sėkmingo BIM diegimą – tai suvokimas, jog vidiniai organizacijos verslo procesai (nesvarbu, kalbama apie projektavimą, statybą ar objekto valdymą) yra bendros sistemos dalis; kad informacija apie objektą, kurią kažkas sukūrė šios sistemos viduje tam tikru projekto vystymo etapu, turi potencialią vertę bet kuriam kitam šios sistemos dalyviui“, – pabrėžia dr. V. Popovas.
Netgi tarp jau dirbančiųjų su BIM pasitaiko, kad apsikeitimas baziniais modeliais painiojamas su bendradarbiavimu modelių pagrindu, kai modelių serveris painiojamas su failų arba dokumentacijos valdymo sistemos serveriu. Svarbu pastebėti, kad bendradarbiaujant projekte reikia tinkamai organizuoti duomenų mainus, laikantis BIM reikalavimų ir standartų!
TRADICIJŲ LAUŽYMAS
Statinių informacinis modeliavimas yra nauja technologinė pakopa statybos industrijos vystymo srityje. Ši technologija yra revoliucinė, verčianti laužyti tradicinius darbo metodus statybos pramonės šakoje. Seniai nusistovėjusio darbo proceso pokyčiai visuomet sukelia rūpesčių.
Be naujos programinės įrangos įsigijimo, pirmiausia tai darbuotojų kvalifi kacijos klausimas: personalą būtina mokyti naujos metodologijos, o nauji darbuotojai turi jau turėti žinių apie BIM. Pradinis BIM įrankių naudojimo lygis nesudėtingas, tačiau vėliau, dirbant su realiais projektais, būtina nuolat lavinti įgūdžius.
Siekiant, kad BIM technologijos būtų veiksmingos, prie naujo darbo metodo turi pereiti visi projekto dalyviai, ir tai organizacijoms yra vienas didžiausių sunkumų. Svarbu nuspręsti, kas gebės būti BIM diegimo lyderiu ir pereinamuoju laikotarpiu padės kitiems.
Vadovai turi suprasti, kad rezultatų nepavyks pasiekti akimirksniu. Praktika rodo, kad įmonėms, jau perėjusioms prie BIM, prireikia laiko technologinio proceso ypatumams sureguliuoti, ir BIM pranašumus jos pajunta tik įvykdžiusios tris ar keturis projektus. Todėl svarbu BIM technologijas pradėti diegti bandomuosiuose projektuose ir tik vėliau pereiti prie didelių užsakymų.
„BIM – ne vien naujas programinis paketas ir personalo mokymas. Iš esmės turi keistis darbo stilius tiek įmonėje, tiek su projekto partneriais. Diegiant BIM technologiją projektuotojų komandoje arba įmonėje turi būti sukurti ir aprašyti BIM standartai, tam tikros veiksmų sekos: BIM protokolai, nustatytos bendravimo taisyklės ir rezultatų vertinimo priemonės, be to, sutvarkyta sutarčių ir įstatymų bazė, kad ji skatintų naudoti BIM technologijas, sudarytų geresnes sąlygas jų vartotojams“, – sako dr. V. Popovas.
NAUJA SUTARTINIŲ SANTYKIŲ KULTŪRA
Kalbėdamas apie bendradarbiavimą docentas pastebi, kad statybos procesas dabar suskaldytas, nėra visų projekto dalyvių bendradarbiavimo schemos, pritaikytos BIM.
„BIM įtvirtinimo kelyje teks įveikti ir dar vieną nemažą kliūtį – pakeisti dabartinę projektavimo kultūrą. Įdiegus dalyvius technologiškai integruojantį projektą būtinas sąžiningas projekto dalyvių rizikų ir naudos pasiskirstymas“, – teigė dr. V. Popovas.
Tikras kolektyvinis darbas su bendrai kuriamais ir naudojamais modeliais iš esmės keičia sutartinių santykių pobūdį: organizacijos turės atsisakyti izoliacijos, „naudos tik sau“ politikos ir daugiau galvoti apie integraciją. Tai kultūrinis postūmis, kuris, tikėtina, išjudins daugumos statybos įmonių organizacinius struktūrinius pagrindus.
BIM ypač naudingas integruotoms bendrovėms, kurios sėkmingai derina kompleksinio projektavimo arba projektavimo biuro ir rangovo ar statybininko funkcijas. Skirtingų organizacijų jungimas į komandas, siekiant drauge įgyvendinti projektą, apibūdinamas nauju terminu „integruotas projekto rengimas“ (angl. integrated Project Delivery, arba iPD).
Kad visi statybos proceso dalyviai pradėtų intensyviau bendradarbiauti siekdami šių tikslų, būtina sutvarkyti įstatyminę bazę, kad būtų sukurtos tam tikros privilegijos tiems, kurie dirba naudodami BIM. Anot V. Popovo, BIM nauda pasijus tik statant ir projektuojant kokybiškai, darbe laikantis sąžiningumo principų. „Tam, kad BIM būtų taikomas sėkmingai, reikia, kad visi projekto dalyviai dirbtų efektyviai ir ne vadovaudamiesi mažiausios kainos principu. Toks principas – didžiausias BIM priešas. BIM technologijoms reikia nemažų įmonių investicijų, struktūrinių pokyčių, darbo procesų reorganizavimo. Tai turi būti būtinai įvertinta projekto kainoje“, – neabejojo pašnekovas.
Kituose STRUCTUM žurnalo numeriuose kalbėsime apie BiM brandos lygius ir kompetencijas, kokią naudą BiM duoda kiekvienam statybos sektoriaus dalyviui, kaip mokytis ir kelti kvalifikaciją, ar reikalingas BiM sertifikavimas, kaip reikia pasiruošti BiM procesams ir dar daug visko.
