OBJEKTO PAVADINIMAS: „Smart Park“
ADRESAS: Dūkšto kel. 84, Visaginas
TIPAS: pramonės parkas
PROJEKTO UŽSAKOVAS: Visagino savivaldybė
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Vilniaus betono demontavimo technika“
ARCHITEKTAI: UAB „Studija lape“
PLOTAS: 777 m2
ENERGETINĖ KLASĖ: pasyvus
STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2017 m.
STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m.
Buvusiame kariniame dalinyje suprojektuoti 10 ha ploto pramonės parką – štai tokią užduotį buvo paskelbusi Visagino miesto savivaldybės administracija. Be to, nuo pat pradžių užsibrėžtas tikslas – sukurti inovatyvų objektą, kuris taptų patrauklus ne tik smulkiesiems verslininkams, bet ir pritrauktų stambių investuotojų.
„Smart Park“ koncepcija atsirado 2014 m. pabaigoje. Visagino savivaldybė 2007–2013 m. finansavimo laikotarpiu buvo priskirta prie vystomų regioninių centrų. Naujame finansiniame etape nustatytas pereinamasis laikotarpis, t. y. skiriamas papildomas finansavimas, ir numatyta sukurti bei įgyvendinti vieną integruotų teritorijų vystymo programų Visagine, sutvarkant karinio miestelio teritoriją, pritaikant ją investavimui. Tokiai koncepcijai pritarė Vidaus reikalų ministerija“, – apie „Smart Park“ atsiradimą pasakoja Visagino savivaldybės administracijos direktorius Virginijus Andrius Bukauskas.
Pasak jo, karinio dalinio teritorija buvo pasirinkta dėl savo dydžio – tai valstybinės žemės sklypas, kuriame jau ne vienus metus stovėjo avarinės būklės pastatai. Buvo įvertinta ir infrastruktūra: miesto centras pasiekiamas vos per kelias minutes ir nuosavu, ir viešuoju transportu, yra lengvųjų ir krovininių automobilių aikštelės. Sklypo riba visai netoli nuo geležinkelio linijos. Nors šiuo metu linija nenaudojama, tačiau prireikus vėl galėtų pradėti veikti. Šiam projektui įgyvendinti valstybė skyrė kiek daugiau nei 1,5 mln. eurų.
Iššūkį iš apleisto sklypo sukurti tai, ko Lietuvoje dar nebuvo, priėmė gerai žinomas architektas, UAB „Studija lape“ vadovas Tomas Lapė su komanda, laimėjęs Savivaldybės skelbtą konkursą. Architekto teigimu, kuriant „Smart Park“ koncepciją, buvo svarbu ne tik kuo tiksliau išnaudoti būsimo pastato erdves, bet ir įsivaizduoti, kaip gali kisti aplik esanti teritorija.
Pirmieji darbai buvo susiję su sklypo parengimu – nugriauti nereikalingi pastatai, išvalyta teritorija. Nemažai jėgų atėmė teritorijos tvarkymas, nes šioje vietoje esantis gruntas iškėlė ne vieną papildomą užduotį.
„Dalį grunto teko išvežti, pakeisti kitu. Prastas jis tuo, kad yra nedrenuojamas: palyja ir lieka vanduo. Be to, teritorijoje labai suspausta žemė, lyg būtų sutrombuota. Gal tais laikais specialiai taip padaryta, kad, pavyzdžiui, malūnsparnis nusileistų. Bet čia, žinoma, tik spėlionės“, – darbų pradžią prisimena T. Lapė.
Architekto teigimu, šiandien „Smart Park“ galima didžiuotis segmentuota pastato planine tūrine struktūra su lauko terasomis tarp jų, natūralaus medžio dailylenčių fasadų apdaila bei išmaniosiomis technologijomis pastate.
„Supratome, kad darbui nepakaks tik stogo virš galvos, reikės ir įkvėpimo, kuris yra labai susijęs ir su vaizdu pro langą, privatumo jausmu, galimybe neutralioje erdvėje susitikti ir pabendrauti su kolegomis iš kitų įmonių. Todėl pastatą suprojektavome iš tam tikra prasme atskirų šešių tūrių (kiekviename po du biurus), sujungtų bendru koridoriumi – galerija. Tarp tų tūrių suprojektavome pusiau privačias lauko poilsio terasas. Taigi terasos tampa ta vieta, kuria galima ir reikia dalintis su kaimynu, tačiau kuri netampa dešimties biurų susibūrimų vieta“, – teigia T. Lapė.
Visagino savivaldybės administracijos direktorius džiaugiasi, kad jau dabar galima įvardyti net keletą „Smart Park“ pranašumų. Visų pirma, šiuo metu teritorijoje investuoja ir kuriasi aukštųjų medicinos technologijų įmonė, todėl gyventojams bus sukurtos gerai apmokamos darbo vietos. Antra, sutvarkyta teritorija atrodo labai patraukliai, nebeliko avarinės būklės pastatų. Ir, žinoma, ekonominė nauda – atsiradus gerai apmokamų darbo vietų pramonės srityje, turėtų atsirasti naujų paslaugų bei pagerėti dabar teikiamų paslaugų kokybė.
TINKAMAI PARINKTI DAŽAI IŠRYŠKINA FASADĄ
„Smart Park“ fasadas dengtas dailylentėmis, kurios suteikia pastatui išskirtinę išvaizdą, tačiau tokiai apdailai reikia ypatingos priežiūros.
Lauko medienai skirti kompanijos „Tikkurila“ gaminiai suteikia namo fasadui, tvorai ir kitiems lauke esantiems mediniams paviršiams ilgai išliekančią apsaugą ir spalvą. Tinkamas namo išorės priežiūrai skirtų gaminių pasirinkimas užtikrina norimą estetinį vaizdą ir pailgina eksploatacijos laikotarpį.
Vandeninė, spalvinama, pusiau skaidri medienos dažyvė „Tikkurila Pinja Color Plus“ daro paviršių glotnų ir saugo medieną nuo drėgmės, saulės, paviršinio pelėsio bei purvo. Ji sudaro elastingą, mažai vandeniui laidžią plėvelę ir taip mažina medienos skilinėjimą. Be kitų pagerintų pagrindinių savybių, ji taip pat išsiskiria geresne apsauga nuo UV spindulių, mažu laidumu vandeniui ir ilgai išliekančia spalva.
Spalvinimo technologija „Super Color“ leidžia išgauti sodresnes ir ilgiau išliekančias spalvas. Šia dažyve dengto paviršiaus nereikia perdažyti iki 10 metų – dvigubai ilgiau nei dengto įprastomis medienos dažyvėmis. Kiek laiko dažyto paviršiaus spalva neišbluks, priklauso nuo statinio konstrukcijos ypatumų, vietovės geografinės padėties ir pusės, į kurią nukreiptas paviršius.
Dažant naujas dailylentes, bent jau pirmąjį sluoksnį rekomenduojama dengti pramoniniu būdu.
Projekte buvo panaudoti tinkamiausi „Tikkurila“ dažai ne tik pastato išorei, bet ir interjerui. Vidaus dažai priklauso aukščiausiai atsparumo drėgnajam šveitimui klasei, taip pat atitinka visuomeninių patalpų reikalavimus, ant sienų nelieka pirštų žymių.
Beje, projekte panaudoti vidaus dažai turi Europos Sąjungos ekologinį ženklą, Šiaurės šalių ekologinį ženklą „Gulbė“, atitinka statybinių medžiagų mažos emisijos klasę M1.
PRITAIKYTI ITIN RACIONALŪS SPRENDIMAI
UAB „Lakmalit“ projektų vadovai „Smart Park“ pasiūlė ištaisyti techninio projekto (TP) klaidas, įrengiant inžinerines sistemas: pagal TP įgyvendinti projektą galimybės nebuvo, tad pasiūlyta pakeisti šildymo ir vėsinimo bei vėdinimo sistemų sprendimus. Įrengtos trys WC patalpos ir vandens įvadas pastatui.
„Pastatui vėdinti buvo suprojektuotas vienas vėdinimo įrenginys bendrai visoms patalpoms. Atsižvelgiant į poreikį apskaityti sistemas, buvo pasiūlytos septynios atskiros rekuperacinės sistemos palubėje kiekvienam korpusui atskirai, be to, išvengta karkasinio pastato didelės stogo apkrovos. Pastatui šildyti ir vėsinti buvo pasiūlyti trys LG šilumos siurbliai „oras–oras“ su 33 vidinėmis kasetėmis, kurios bus naudojamos ir šildyti šaltuoju, ir vėsinti šiltuoju laikotarpiu“, – apie pakeistus sprendimus pasakoja „Lakmalit“ projektų vadovas.
LG šilumos siurblių darbo principas ypatingas tuo, kad vėsinant pastatą suslėgtas karštas freonas iš pradžių paduodamas į lauko bloką, kur pašalinamas šilumos perteklius naudojant aplinkos orą. Panaudojus vožtuvų sistemą, sumažinamas freono slėgis sistemoje ir vėsta freono temperatūra (garinė būsena keičiasi į skystą).
Atvėsintas skystas freonas tiekiamas į vidinius blokus, kuriuose oro recirkuliacijos būdu iš patalpos oro išnešama perteklinė šiluma, šilumokaičio sekcijose išgarinamas freonas, dujinės būsenos jis grąžinamas į išorinį bloką, kurio kompresoriuje vėl suslegiamas ir ciklas kartojasi.
Taip pastato vidaus šilumos perteklius nuolat šalinamas į aplinką. Pasak „GLCO“ atstovų, visos sistemos veikimo darbo ribos pagal aplinkos temperatūrą: nuo –15 iki +48 °C – vėsinimui arba nuo –25 iki +18 °C – šildymui.
Nors, projektų vadovo teigimu, visuomet sunkiau, kai reikia įrodyti, kad siūlomi sprendiniai nėra prastesni, nei buvo pasiūlyta pirminiame projekte, tačiau vien jau stogo apkrovos sumažinimas buvo savotiškas išsigelbėjimas karkasinei medžio konstrukcijai.
„Mano nuomone, tai ekonomiškai naudingiausi sprendimai siekiant ilgalaikės naudos, be to, pastatas yra A+ klasės, vadinasi, ir visa įranga sumontuota pagal nurodytus parametrus“, – teigia „Lakmalit“ atstovas.
Nuotr. M. Bobinas
