„Niekada nemanėme, kad teks imtis tokių veiksmų, tačiau ir situacija, kurioje šiandien atsidūrė visas statybų sektorius, yra tokia, kokios dar nebuvo Lietuvos istorijoje. Statybos ir kelių tiesimo įmonės šį penktadienį, gegužės 13 d., nuo 12 valandos pusdieniui stabdys darbus valstybinės reikšmės ir visuomeninės paskirties objektų statybvietėse ir keliuose.

Lietuvos statybininkų asociacijos ir asociacijos „Lietuvos keliai“ inicijuojama akcija #stabdome statybą siekiame atkreipti dėmesį į Vyriausybės ir jai pavaldžių įstaigų – perkančiųjų organizacijų – nenorą ir delsimą imtis veiksmų dėl drastiškai pabrangusių žaliavų indeksuoti statybų kainas arba ieškoti kitų sprendimų, kurie bendrovėms padėtų išvengti nuostolingos veiklos tęsiant darbus pradėtuose projektuose.

Statybos penktadienį pusdieniui bus stabdomos maždaug aštuoniasdešimt statybos objektų visoje Lietuvoje. Šiandien kalbame tik apie pusdienį, tačiau jei Vyriausybė nesiims koordinuotų veiksmų šiai problemai spręsti, artimiausiu metu gali visiškai nutrūkti daugiau nei 150 valstybės objektų statybos visoje Lietuvoje, kurių projektų vertė – daugiau nei 300 mln. eurų“, – teigiama išplatintame pranešime.

Penktadienį, gegužės 13 d., 11 val. prie Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Mokslo centro statybvietės Žaliųjų ežerų g. 2 bus organizuojama spaudos konferencija, kurioje dalyvaus Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius, Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas, asociacijos „Lietuvos keliai“ (LK) vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenko ir įmonių, kurios dėl drastiškai išaugusių žaliavų kainų atsidūrė sudėtingoje situacijoje, atstovai.

„Dėl Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą išaugo elektros energijos ir dujų kainos, kardinaliai pasikeitė medžiagų kainodara, prasidėjo medžiagų ir žaliavų tiekimo sutrikimais, todėl stringa valstybės lėšomis vykdomos statybos, kelių asfaltavimas, o daliai konkursų jau neatsiranda dalyvių. Jau vykstančios statybos lėtėja, o naujos nepradedamos.

Nors peržiūrėti sutartis ir viešųjų pirkimų sutartyse numatytas kainas bei  kompensuoti padidėjusias kainas žadama artimiausiu metu, vis dėlto verslas tvirtina nematantis Vyriausybės ir valstybinių įstaigų noro didinti finansavimą. Realybėje susiduriama su situacija, kai perkančiosios organizacijos arba atsisako peržiūrėti sutartis, arba neturi finansinių ir/ar kitokių galimybių peržiūrėti sutartis. Kitaip tariant, klausimo sprendimas yra įmanomas tik gera valia, paliekama spraga perkančiosios organizacijoms piktnaudžiauti.

Dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir atitinkamai pasikeitusių sąlygų rinkoje daugelis LSA ir LK narių atsidūrė precedento neturinčioje krizinėje situacijoje, kurios pasekmes pajus ne tik statybos darbus atliekančios įmonės ir perkančiosios organizacijos, bet galiausiai ir valstybė. Vyriausybei nesiimant koordinuotų veiksmų  spręsti situaciją iš esmės, poveikis visam statybos sektoriui, generuojančiam reikšmingą pridėtinę vertę Lietuvos ekonomikai, gali būti dramatiškas. Dramatišką poveikį pajus ir visa valstybės infrastruktūra“, – pridedama išplatintame pranešime.

LSA prezidentas Dalius Gedvilas teigia, kad pasiūlymai, kurie buvo teikti vasario pradžioje, dar prieš karą Ukrainoje, ir pateiktos statybų sąmatos drastiškai šoktelėjus kainoms nebeatitinka šiandienos rinkos sąlygų.

„Kai kur statybos pabrango daugiau kaip 50 proc. Tokio staigaus ir didelio brangimo nematėme jau kelis dešimtmečius, todėl įmonės negalės įgyvendinti sutarčių pasiūlytomis kainomis. Išeitį būtų galima rasti, jeigu Vyriausybė dėl karo Ukrainoje leistų rinkos dalyviams indeksuoti kainas. Vis dėlto, Vyriausybė, sprendimų priėmėjai ir politikai ignoruoja statybininkų ir kelininkų prašymus kartu ieškoti sprendimo ir neįtraukia šio klausimo į politinę darbotvarkę. Tuo tarpu prognozės rodo, kad problema tik gilės“, – įsitikinęs D. Gedvilas.

LK vykdantysis direktorius Šarūnas Frolenko sako, kad kelių statybų žaliavų kainoms šoktelėjus, jau pradėtų projektų įgyvendinimas kelių tiesimo įmonėms užprogramuoja nuostolingą veiklą. „Kelių statyba ypatinga tuo, kad jos užsakovas išimtinai yra valstybė ir jos valdomos įmonės bei savivaldybės, todėl tik nuo jų sprendimo priklauso ar sektorius išliks gyvybingas, ar prasidės visai šalies ekonomikai pavojinga bankrotų banga”, – teigia Š. Frolenko.