Padėtį sunkina prastos kokybės projektai
Pasak Lietuvos statybininkų asociacijos prezidento Daliaus Gedvilo, kokybiškai paruoštas projektas su darbo brėžiniais, gerai suplanuoti statybos procesai ir tiekimo grandinė, užtikrinta darbų priėmimo ir kontrolės sistema leistų statybas vykdyti greitai, o statybos proceso dalyviams netektų konfliktuoti. Problema ta, kad projektai dažnai yra prastos kokybės. Vadovaujantis neapgalvotais sprendimais, skubama statyti, nors rekomenduojama pradžioje daugiau laiko skirti statybų organizavimo projektui parengti. Nenorint gaišti laiko gilinantis į projektą, iš karto puolama į statybos darbus – tai klaida, kuri ne tik nuostolinga finansiškai, bet ir įtraukia proceso dalyvius į teisminius ginčus, lemia projektų stabdymą ir panašiai. Taip nutiko statant Nacionalinį stadioną.
Svarbu detaliai parengti projektų sprendinius
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė Laura Nalivaikienė sako, kad inspekcija, pagal kompetenciją vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, tikrina jos teisėtumą. Statybos darbų atlikimo terminai – rangovo ir užsakovo sutarties dalykas. Vis dėlto valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai pastebi, kad dažnai statinių statybos eigą, jos baigimo procedūras sunkina laiku neparengta visa būtina projektinė dokumentacija. Kliūtimi sklandžiai statybos eigai tampa ir nepakankamai detalūs projektų sprendiniai. Neretai tai turi neigiamos įtakos darbų kokybei ir numatytiems statybos baigimo terminams. Šių nesklandumų galima išvengti statytojui su projektuotoju išsamiai aptarus pagal teisės aktų reikalavimus privalomos projektinės dokumentacijos sudėtį, apimtį ir sprendinių detalumą.
Verta rinktis patyrusius ir sąžiningus specialistus
L. Nalivaikienės nuomone, projektuotojas statytojui pirmiausia turėtų patarti, vienu ar dviem etapais racionaliau rengti statinio projektą. Padėti priimti geriausią sprendimą gali tik kvalifikuotas, patyręs ir sąžiningas specialistas, prisiimantis projekto vadovo pareigas, todėl verta pasidomėti pasirinkto projekto vadovo atliktais darbais, išgirsti atsiliepimų apie jo projektų kokybę iš juos įgyvendinusių žmonių. Informaciją apie specialistus, kuriems suteikta teisė eiti ypatingojo statinio projekto vadovo pareigas, galima rasti Statybos produkcijos sertifikavimo centro tinklalapyje www.spsc.lt.
Statinio projektinės dokumentacijos reikalavimai
Norint laiku atlikti statybos darbus, svarbu tinkamai parengti projektinę dokumentaciją. Statinio projektinės dokumentacijos reikalavimai išdėstyti statybos techniniame reglamente (STR 1.05.06:2010) „Statinio projektavimas“.
Statinio projekto pirmasis ir pagrindinis etapas yra techninis projektas. Darbo projektas – antrasis etapas, techninio projekto tąsa, jo sprendinių detalizavimas. Nustatyti atvejai, kada privaloma statinio projektą rengti dviem etapais, t. y. techninį projektą ir darbo projektą. Tai statybos, rekonstravimo, kapitalinio remonto projektai, kai statybos rangovas parenkamas pagal techninį projektą, taikant Viešųjų pirkimų įstatymą. Techninis ir darbo projektai taip pat atskirai rengiami, kai to pageidauja pats statytojas.
Dviem etapais statinio projektas statytojo pageidavimu dažniausiai rengiamas ypatingųjų statinių statybos atveju, nes sudėtinga iškart detalizuoti visus sprendinius. Šiuo atveju darbo projektas paprastai rengiamas dalimis statybos metu, o prireikus pagal jį pataisomas techninis projektas. Šiais metais aplinkos ministro įsakymu pakeistame statybos techniniame reglamente „Statinio projektavimas“ nustatyta išimtis, kai nereikia taisyti techninio projekto. Tais atvejais, kai neesminių statinio projekto sprendinių pakeitimus darbo projekte atlieka techninį projektą parengęs projektuotojas, neprivaloma atitinkamai pakeisti techninio projekto, nebent to reikalautų statytojas. Kitais atvejais gali būti iš karto rengiamas techninis darbo projektas, sujungiantis techninį ir darbo projektus.
Darbo projektas (kai vienu etapu neparengtas techninis darbo projektas) yra privalomas. Pagal jį turi būti atliekami statybos darbai, jį būtina pateikti ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybos užbaigimo komisijai ar pridėti prie prašymo patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą. Statytojui nepateikus darbo projekto, statybos užbaigimo procedūros neatliekamos. Pasirašant neypatingojo statinio (ypač 1 ir 2 butų gyvenamojo namo) projektavimo darbų rangos sutartį, L. Nalivaikienė pataria nurodyti, kad turi būti parengtas techninis darbo projektas. Žinoma, tam prireiks ne tik didesnių
projektuotojų darbo sąnaudų, bet ir papildomų statytojo išlaidų statinio projektavimo metu. Vis dėlto šios investicijos pasiteisintų, nes statant nereikėtų gaišti laiko ir sukti galvos dėl vieno ar kito sprendinio įgyvendinimo, o statybos terminui baigiantis nustebti, kad trūksta projektinės dokumentacijos.
Vienu etapu parengus statinio projektą (techninį darbo projektą), galima užtikrinti statybą be trukdžių ir išvengti nenumatytų išlaidų, taisant pagal statybvietėje priimtus sprendimus netinkamai atliktų darbų trūkumus, o projektavimo dviem etapais atveju darbo projektą dažnai vėluojama pateikti. Beje, įgyvendinant ir vienu etapu parengtą techninį darbo projektą, būtina pasirūpinti, kad iki statybos užbaigimo procedūrų būtų užfiksuoti neesminiai nukrypimai nuo projekto sprendinių ir atitinkamai pataisytas projektas.
„Kliūtimi laiku atlikti statybos baigimo procedūras gali tapti ir nustatytų reikalavimų neatitinkantys statytojo pateikti dokumentai, statybos užbaigimo komisijos narių pastebėtos statinio neatitiktys šiems dokumentams ar statinio projekto sprendiniams. Tokiu atveju komisijos darbas sustabdomas, kol bus pašalinti nustatyti trūkumai“, – sako L. Nalivaikienė.
Siekiant išvengti vėlavimo, daroma klaidų
Nepriklausomas statybos srities teismo ekspertas Tauras Mičiuda sako, kad statybos darbų kokybė neretai nukenčia dėl to, kad vėluojama atlikti darbus. Vėlavimo priežasčių būna įvairių, dažniausiai jos nepriklauso nuo vieno subrangovo. T. Mičiuda pastebi, kad gana dažnai laiko pritrūksta tuomet, kai statybos objekte skirtingiems darbams rangovas pasamdo keletą subrangovų. Vienam jų pavėlavus, visi kiti turi koreguoti savo spartą, kad spėtų atlikti darbus iki galutinio termino. Darbų atlikimo greitis tiesiogiai veikia jų kokybę. Skubant galima ne tik padaryti klaidų dėl žmogiškojo faktoriaus, bet ir nusižengti darbų technologijai, ypač kai vykdomi šlapieji statybos procesai, o medžiagos turi išdžiūti, sutvirtėti.
„Jeigu atsiliekama nuo statybos darbų grafiko, rangovas visuomet ragins likusius subrangovus skubėti ir gal net žodžiu draugiškai pasiūlys nesilaikyti nereikšmingų ir pernelyg skrupulingų technologijos reikalavimų, kad išvengtų gresiančių sutartyje numatytų baudų. Tokiais atvejais atsakomybė už atsirasiančius defektus visiškai teks subrangovui ir jau nebus svarbu, kad skubėta buvo dėl visai kito subrangovo pavėluotai perduotų darbų“, – sako T. Mičiuda
Vėluoja ne tik darbai, bet ir atsiskaitymas už juos
Susitikime su Viešųjų pirkimų tarnybos specialistais Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas sakė, kad perkančiosios organizacijos daugeliu atvejų atstovauja valstybei, todėl rengdamos pirkimų sutartis turėtų tiksliai laikytis įstatymų reikalavimų, nepiktnaudžiauti dominuojančia padėtimi ir užtikrinti sąžiningas sutarčių sąlygas, tuo rodydamos pavyzdį šalies verslui. Asociacijos prezidentas atkreipė dėmesį į ydingą praktiką, kai perkančiųjų organizacijų parengtose sutartyse nustatomi ilgesni nei 30 dienų mokėjimo už statybos darbus terminai. Asociacijos narių nuomone, tokia praktika pažeidžia teisėtus statybos rangovų interesus.
Viešųjų pirkimų tarnyba, Lietuvos statybininkų asociacija bei ES paramą administruojančių institucijų atstovai susitarė glaudžiau bendradarbiauti, siekdami užtikrinti, kad perkančiosios organizacijos sutartyse su statybų darbų rangovais nepagrįstai neilgintų atsiskaitymo už atliktus rangos darbus terminų.
Viešųjų pirkimų tarnyba ragina perkančiąsias organizacijas pirkimo dokumentuose (pavyzdžiui, skelbime apie pirkimą, pirkimo sutarties projekte, jei jis rengiamas) nustatyti ne ilgesnius nei 30 kalendorinių dienų atsiskaitymo su rangovais terminus nuo dienos, kai užsakovas gauna sąskaitą faktūrą ar lygiavertį dokumentą. Viešųjų pirkimų tarnyba rekomenduoja 60 kalendorinių dienų atsiskaitymo laikotarpį nustatyti tik išimtiniais atvejais, jei tokį atsiskaitymo terminą perkančioji organizacija gali objektyviai pagrįsti, atsižvelgiant į konkrečios pirkimo sutarties pobūdį ar ypatumus.
„Statybų sektoriuje yra daug sričių, kurias būtina tobulinti. Viešųjų pirkimų tarnyba girdi statybų įmonių nusiskundimus dėl vėluojančių mokėjimų, dirbtinai į sutartis įtraukiamų ilgų atsiskaitymo terminų. Dirbsime tiek su perkančiosiomis organizacijomis, tiek su rangovais, kad rastume bendrą būdą spręsti šią problemą“, – teigia Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė.
Pasak D. Vilytės, Viešųjų pirkimų tarnyba, atlikdama pirkimo sutarčių priežiūros funkciją, atidžiai stebės, ar perkančiosioms organizacijoms nustatyti atsiskaitymo su rangovais terminai atitinka mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo reikalavimus. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat analizuos, kokios perkančiosios organizacijos nusistatė ilgesnius atsiskaitymo su rangovais terminus, nei numato įstatymai.
