Atnaujinta Pakruojo upės krantinė gali tapti multifunkcine erdve gyventojams

2022 m. rugpjūčio 4 d.

Structum.lt.

portalas@structum.lt

Žurnalo STRUCTUM organizuojamo nacionalinio architektūros ir urbanistikos konkurso „Išmanusis miestas 8“ dalyviai pamatė galimybę atgaivinti Pakruojo upės tvenkinio pakrantę ir padaryti ją patrauklesne miestelio gyventojams bei svečiams, sukuriant naują jos įvaizdį. 

 

Projekto autorės – Augustė Vaznytė, Aurėja Sinkevičiūtė, Vita Vilkeliškytė (Vilnius Tech) ėmėsi detalios miesto analizės, tam, kad suprastų visus vietos privalumus ir trūkumus.

 

 

Pakruojis – miestas šiaurinėje Lietuvos dalyje, Šiaulių apskrityje, už 36 km į rytus nuo Šiaulių, Mūšos-Nemunėlio žemumoje. Pakruojis yra savivaldybės ir seniūnijos centras, jame yra 4 seniūnaitijos (Centro, Naujamiesčio, Senamiesčio ir Taikos). Miestas įsikūręs prie Kruojos upės, netoli kelio Šiauliai–Pasvalys.

Pagrindinis miesto traukos objektas – Pakruojo dvaras. Taip pat šalia miesto yra traukinių stotis, o pačiame mieste – autobusų stotis. Tai daro susisiekimą su miestu paprastesniu. Miesto centre Kruoja yra patvenkta, todėl rytinėje Pakruojo dalyje Kruoja suformuoja Pakruojo tvenkinį, o miesto centre yra sala-pusiasalis, kurioje šiuo metu vyksta tvakymo darbai.

Akivaizdu, kad mieste veikia visos pagrindinės funkcijos, tačiau ko trūksta žmonėms – tai aktyvesnio kultūrinio ir socialinio gyvenimo. Šiuo metu mieste matomi du vienas su kitu glaudžiai susiję centrai – administracinis ir istorinis. Juose įsikūrę ir didžioji dalis visuomeninių bei komercinių vietų. Analizuojamoje teritorijoje gausu sveikatos paskirties pastatų, tačiau tai yra puiki vieta Pakruojo socialiniam ir kultūriniam gyvenimui.

 

Meno galerija – Ponas menas

Pirmiausia pristatomas naujas pastatas esantis nagrinėjamos teritorijos kvartalo centre šalia Pakruojo ligoninės ir Pakruojo r. policijos komisariato. Taip pat tvarkoma ir teritorija aplink pastatą bei kelias ir žalosios erdvės link krantinės.

Siekiama pagyvinti ir sukurti daugiau pėsčiųjų takų, viešųjų zonų ir žmonėms reikiamų kultūrinių vietų. Todėl šiame naujai projektuojamame kultūros take Augustė Vaznytė, Aurėja Sinkevičiūtė ir Vita Vilkeliškytė siūlo erdvę, kurioje kirsdamas visą kvartalą aplink žmogus galės pamatyti menininkų darbų, jaukiai pabūti žaliosiose viešose erdvėse ir aplankyti naujai projektuojamą meno galeriją – „Ponas menas”.

 

išmanusis miestas konkursas pakruojis

 

Projektuojama teritorija ribojasi su Pakruojo ligoninės rekreacine erdve. Siūloma šią vietą padaryti pusiau privačia ir dalinai skirti ją lauko meno ekspozicijoms. Siekiant suformuoti aiškesnę struktūrą projektuojamos pavėsinės/ daiktų saugyklos, kurios yra privačios ir skirtos šalia esančių gyvenamųjų daugiabučių namų gyventojams.

Norint plėtoti žalias erdves ir gamtos jausmą, siūloma apželdinti stogus, o iš pagrindinio tako pusės fasadus papuošti menininkų darbais. Tokiu būdu bus išnaudojami fasadai ir bus pratęsiama meno paroda.

 

išmanusis miestas konkursas pakruojis planas

 

Detalizuojamas yra naujai projektuojamas meno galerijos pastatas. Forma gimusi iš aplinkinių pastatų rakursų kontūrų ir tarsi koordinuojanti žmonių judėjimą. Pastato plane šiaurinė dalis yra paskirta techninėms patalpoms, sandėliavimui ir tualetams. Pietinė dalis sutelkta į ekspozicijų erdvę, kurioje yra nemažai transformuojamų elementų – stovų, stendų ar sofų. Antrame aukšte taip pat ekspozicijų erdvė iš kurios galime patekti į ant stogo esančią lauko terasą.

Norint išlaikyti gamtos jausmą ir ekologiškumą stogas yra apželdinamas. Per jį driekiasi takas, iš kurio galime matyti besislepiančius meno kūrinius ir pasijusti kaip pievoje, kurioje auga smilgos ar kiti augalai. Pastato fasadui pasirenkamos tvarios medžiagos – medis ir metalinės kolonos. Pastato išraiška siekiamą įsilieti į teritoriją ir sukurti jaukumo pojūtį, suteikti šiai vietai gyvybės ir skatinti kurti ar domėtis menu.

 

išmanusis miestas konkursas pakruojis

 

Teritorinė koncepcija

Norint atgaivinti Kruojos upės tvenkinio pakrantę, padaryti ją patrauklesne miestelio gyventojams bei svečiams, kuriamas naujas jos įvaizdis. Projekte siūloma pakrantę įveiklinti, sukurti vietas, kurios patenkintų kiekvieno pakruojiečio poreikius.

Pakrantės teritorija yra įtraukiama į „žaliąjį” taką palei upę, žalių viešųjų erdvių sistemą, į kurią įeina ir Pakruojo dvaras ir Pakruojo miesto parkas. Norint išlaikyti naujos poilsio, pramogų ir kultūrinės veiklos vietos aktualumą miestelyje, projektuojamas ne vien pagrindinis pastatas, bet ir paviljonų / nedidelių pastatų sistema, kuriose įsikuria skirtingos paskirtys:

1. Visuomeninė paskirtis (bendruomenės centras, kultūrinės veiklos);

2.Visuomeninė paskirtis (informacijos centras);

3. Kultūrinė paskirtis (nedidelė koncertų salė muzikos mokyklos mokiniams ir bendruomenės nariams);

4. Kultūrinė paskirtis (skaitykla / bibliotekėlė);

5. Komercinė paskirtis (ledainė / arbatinė);

6. Paslaugų paskirtis (vandens pramuogų nuoma);

7. Visuomeninė paskirtis (susitikimų erdvė).

 

išmanusis miestas konkursas pakruojis

 

Pakruojo multifunkcinė erdvė

Kalbant apie pagrindinio pastato struktūrą, dėmesį norima atkreipti į pastato erdvių lankstumą ir dinamiškumą. Šie du žodžiai kontrastuoja su tuo, kas iš pirmo žvilgsnio pastebima plane. Pastatas turi savo šerdį (uždarą techninių patalpų bloką, kuriame įsikuria ir kino teatras. Pereinamoji pastato erdvė taip pat nors ir perregima, tačiau uždara. O štai pagrindinė salė – erdvi, šviesi, o svarbiausia – paslanki.

Aiškiame ir monotoniškame kolonų ritme atsiranda judančios pertvaros, kurios gali pasikeisti pagal bendruomenės poreikius. Didelę salę galima paversti į keletą mažesnių arba užsinorėjus -susikurti privatesnę zoną. Šis objektas įvardintas kaip bendruomenės centras iš tiesų skirtas tokiai paskirčiai, tačiau ne visiems įprasta prasme.

Pagrindinėje erdvėje sukuriama pakankamai vietos bendravimui, susitikimams, ryšių stiprinimui. Kad visas bendravimas būtų organiškesnis – įkūrimas maisto turgelis. Tai neįpareigojanti vieta, kur maistas patiekiamas iš nedidelių atskirų salelių / virtuvėlių. Laisvu laiku šie baldai gali būti panaudojami ir įprastesniam turgaus konceptui. Svarbiausia, kad ši erdvė ir viskas joje tarnautų pagrindinei priežasčiai – žmonių būrimui į bendruomenę.

 

 

Vienas pagrindinių šios užduoties iššūkių – atrasti tokį sprendimą, kuris tenkintų didžiąją dalį miesto gyventojų. Nuo pačių mažiausiųjų iki senjorų. Todėl projektuojamas ne tik pastatas, bet ir erdvė apie jį, kviečia užeiti, siūlo įvairias veiklas, takas stebina netikėtais vingiais, išėjimais virš vandens, prisėdimais. Projekto tikslas – pakviesti miestelio svečius net tik praeiti, bet ir užsibūti, atrasti kažką naujo, skatinti tyrinėti. Tai žaisminga ir dinamiška aplinka, atsiradusi ir kuriama labai aiškios figūros – kvadrato. Šis kontrastas dar kartą pabrėžia ir gamtos bei urbanistikos santykyje ne tik projekte, bet ir pačiam Pakruojyje.

 

Daugiau apie projektą rasite čia.

Vadovai: doc. dr. Dalia Dijokienė, doc. dr. Lada Markejevaitė

„Išmanusis miestas“ – tai analogų Lietuvoje neturintis projektas, kuris apjungia savivaldybes bei architektūros, urbanistikos, inžinerijos, kraštovaizdžio architektus profesionalus ir studentus, kurie projekto metu drauge siekia atkurti mažuosius šalies miestus ir padidinti jų konkurencingumą Lietuvos miestų kontekste.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2022/08/340x430-px_Structum.lt_.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!