OBJEKTO PAVADINIMAS: Kauno oro uosto (KUN) orlaivių techninės priežiūros infrastruktūra (MRO)
ADRESAS: Oro uosto g. 4, Karmėlava
UŽSAKOVAS: VĮ Lietuvos oro uostų Kauno filialas
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Eikos statyba“
PROJEKTUOTOJAI: UAB „Sweco Lietuva“
STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2018 m.
STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2020 m.
BENDROS INVESTICIJOS: 3,471 mln. Eurų
Kauno oro uosto infrastruktūros plėtros darbai artėja prie pabaigos. Siekiama sukurti geriausiai išplėtotą orlaivių techninės priežiūros (angl. Maintenance, Repair and Overhaul, MRO) infrastruktūrą visame regione.
2019 m. rudenį 48 ha plote buvo atlikti pirmieji Kauno oro uosto infrastruktūros plėtros darbai, susiję su perono prieigų ir riedėjimo tako statybomis. Šiemet liepą pasibaigusiame paskutiniame plėtros darbų etape užbaigta perono plėtra ir priešgaisrinės stoties rekonstrukcija, įrengti inžineriniai tinklai bei kita infrastruktūra, kuri reikalinga MRO veiklai užtikrinti. Pagrindinis rekonstrukcijos objektas – šiaurinio perono praplėtimas, įrengiant naują riedėjimo taką, kurio ilgis siekia net 325 metrus.
Išplėtus aerodromo peroną įrengtas lėktuvų riedėjimo takas padės orlaiviams greitai ir saugiai pasiekti naujai pastatytus priežiūros ir remonto angarus. Greta naujojo perono jau įrengiamas orlaivių dažymo angaras, kuriame įsikurs „MAAS Aviation“ – trečioji pagal dydį tokias paslaugas teikianti įmonė pasaulyje. Šiame angare bus atnaujinami Lietuvos oro uostuose dažniausiai sutinkami lėktuvai: „Airbus A320“ ir „Boeing 737“ serijos orlaiviai. Šiuo metu Kauno oro uosto teritorijoje veiklą jau vykdo kompanijos „Ryanair“, „FL Technics“, „DOT“ „Aviabaltika“ ir „OS Technics“. Tikimasi, kad oro uoste veikiančios ir MRO paslaugas teikiančios įmonės vienu metu galės priimti 11 lėktuvų, o į Kauną bus pritrauktos didelės investicijos bei sukurta daugiau negu 400 aukštos kvalifikacijos, gerai apmokamų darbo vietų.
Projektas pagal griežtus reikalavimus
Viso KUN infrastruktūros rekonstrukcijos projekto esmė buvo orlaivių perono išplėtimas, įvertinant esamų ir būsimų orlaivių angarų vietas. Išplėstas peronas skirtas orlaiviams riedėti bei patekti į angarus. Kaip pasakojo, UAB „Sweco Lietuva“ projekto vadovas Giedrius Gaižauskas, pirmojo darbų etapo metu 2018 m. buvo atnaujintas visas šiaurinis peronas ir riedėjimo takas, siekiant optimizuoti orlaivių stovėjimo aikštelių skaičių, taip pat perone turėti stovėjimo aikštelių, pritaikytų tam tikros kategorijos orlaiviams. Dėl to Kauno oro uosto peronas tapo daug funkcionalesnis, be to, jis atnaujintas kaip tik tuo metu, kai dėl rekonstrukcijos kuriam laikui buvo uždarytas Vilniaus oro uostas ir skrydžiai perkelti į Kauną.
2019–2020 m. įgyvendinant baigiamąjį Kauno aerodromo infrastruktūros rekonstrukcijos projekto etapą, rekonstruota ir Kauno oro uosto priešgaisrinio gelbėjimo stotis. Pasak projekto vadovo, tai padaryti buvo būtina, nes dalis prieš ją esančios teritorijos bus naudojama MRO infrastruktūrai ir trukdytų operatyviai reaguoti bei į teritoriją išvažiuoti gaisrinėms mašinoms. Tai lėmė ir ugniagesių automobilių judėjimo perorganizavimą. Šiauriniame perone rekonstruojant lėktuvų stovėjimo vietas, buvo įrengtos betoninės dangos, kitur – asfalto.
Projektuojant rekonstrukciją, reikėjo įvertinti viso perono išplėtimo galimybę ateityje. Nors ir buvo įrengta santykinai nedidelė perono dalis, tačiau sprendiniai buvo priimami ir modeliuojami įvertinant tolesnį perono išplėtimą, įrengiant orlaivių stovėjimo vietas. Taip pat suprojektuotas 10 m pločio, dviejų eismo juostų kelias aptarnaujančiajam transportui nuo kontrolės posto iki perono.
Platesnis kelias numatomas atsižvelgiant į oro uoste naudojamas sniego valymo mašinas ir kitus mechanizmus. Visi oro uostų projektai rengiami vadovaujantis tarptautiniais norminiais dokumentais, t. y. EASA ir ICAO. Specialūs reikalavimai yra nustatyti dėl oro uosto navigacijos sistemų. Projektuojant orlaivių išdėstymą, reikia parinkti atitinkamą jų statymo kampą, taip pat negali būti pasiektas draudžiamas aukštingumas, kad nebūtų kliudoma radijo bangų sklidimo trajektorija ir neiškraipomas jų signalas. Projektuojant susijusias inžinerines sistemas, tokias kaip perono apšvietimas, taip pat atsižvelgiama į aukštingumo reikalavimus apšvietimo atramoms. Be to, būtina įvertinti orlaivių sukeliamą oro srautą ir parinkti saugius atstumus aptarnaujančiajam transportui.
Nutiesti keliai, kuriais riedės lėktuvai
Įgyvendinant Kauno oro uosto infrastruktūros plėtros projektą, patyrusi generalinės rangos bendrovė „Eikos statyba“ atliko didelės apimties darbus. Nuo 2019 m. iki šių metų liepos, baigiamajame projekto etape, praplėstas esamas oro uosto peronas, dalis jo rekonstruota, įrengtas privažiavimo prie perono kelias su pėsčiųjų taku, nutiestas apvažiavimo kelio VI etapas stabilizuojant gruntą, taip pat įrengta P3 automobilių stovėjimo aikštelė.
Išplėstame perone, kur sukurta orlaivių aptarnavimo zona, įrengti visi reikalingi inžineriniai tinklai – paviršinių nuotekų, lietaus surinkimo, geriamojo vandens ir buitinių nuotekų bei kt. Lietaus surinkimui nuo perono dangos panaudoti specialūs, itin dideles apkrovas atlaikantys betoniniai latakai.
Įrengiant naujus lauko inžinerinius tinklus iš teritorijos buvo iškelti elektros tinklai, įrengtas perono apšvietimas, sumontuota vaizdo stebėjimo sistema, rekonstruotas priešgaisrinis vandens rezervuaras, pastatyta nauja vandentiekio siurblinė bei įrengti nauji vandens gręžiniai. Visa įranga automatizuota ir integruota į bendrą Kauno oro uosto valdymo sistemą.
Įgyvendindama šį atsakingą projekto etapą „Eikos statyba“ išasfaltavo iš viso daugiau kaip 25 tūkst. kv. m dangos ir paklojo 20 km įvairių komunikacijų tinklų. Vien perono išplėtimui įrengta beveik 15 tūkst. kv. m asfalto dangos, privažiuojamajame kelyje – beveik 2,4 tūkst. kv. m. Perono rekonstrukcijai buvo naudojama trijų sluoksnių asfalto danga.
Nuolatinė darbų kontrolė užtikrino, jog „Eikos statyba“, ne pirmus metus dirbanti Lietuvos oro uostų objektuose, sėkmingai įvykdė lėktuvų perono dangos įrengimo kokybei keliamus aukščiausius reikalavimus tiek dėl jos lygumo, tiek ir dėl naudojamų medžiagų sudėties bei kokybės.
Perono įrengimas, palyginti su įprastais infrastruktūros darbais, yra itin atsakingas ir klaidos čia neleistinos, o darbas objekte turi būti organizuojamas laikantis griežtų saugos ir navigacijos reikalavimų. KUN perono rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi kontroliuojamoje zonoje, tad įmonės vadovaujantys specialistai iš anksto išklausė darbų saugumo mokymus. Vykdant darbus, daugiausia netipinių sprendinių buvo susiję su specialiais saugumo reikalavimais, pavyzdžiui, darbo zonų aptvėrimas dagiliais, specialūs žiburiai ir pan.
Tačiau didžiausiu iššūkiu tapo atsiradę papildomi nenumatyti darbai, kurie dar labiau trumpino didelės apimties darbams skirtus gana trumpus atlikimo terminus. Įrengiant peroną, 2-3 m gylyje buvo aptiktos durpės, kurių sluoksnio storis vietomis siekė 1,5 metro, tad jas teko iškasti ir išvežti. Per gana trumpą laiką iš darbų aikštelės reikėjo išvežti bei atvežti daug birių medžiagų – grunto, skaldos, asfalto – tad didelis iššūkis buvo sureguliuoti transporto srautus vienos eismo juostos keliu iki perono.
Sklandų KUN projekto įgyvendinimą užtikrino geras generalinio rangovo pasirengimas nuo projekto analizės iki gero darbų plano ir profesionalaus statybos proceso vykdymo bei kontrolė, kurią atlikti padėjo techninės priežiūros specialistai. Įmonės inžinerinių tinklų skyriaus ir didelę patirtį su sklypo plano dalies darbais turinčio statinio statybos vadovo bei visų sričių specialistų bendras komandinis darbas užtikrino gerą rezultatą. „Įmonė džiaugiasi, kad nelengvas projektas buvo įgyvendintas sėkmingai. Pasitelkdami profesionalius savo komandos narius ir naudodami inovatyvias technologijas pasiekėme geriausią rezultatą“, – teigia UAB „Eikos statyba“ direktorius Almantas Čebanauskas.
Ši bendrovė savo ilgametę patirtį derina su naujausiomis informacinėmis technologijomis, ji išsiskiria inovatyviais sprendimais bei futuristiniu požiūriu į statybos verslą ir jį apimančius procesus. Vykdant žemės darbus KUN buvo naudojama 3D lazerinė sistema, be kurios užtikrinti reikiamą darbų kokybę laikantis terminų tokios apimties projekte būtų itin sudėtinga.
LTOU nuotr.
