Penkerius metus analizavau regionų plėtrą, todėl maniau, kad šia tema žinau, jeigu ne viską, tai bent labai daug. Tačiau pokalbis su Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu ir Jonavos meru Mindaugu Sinkevičiumi nustebino, privertė iš naujo persverti savo „tiesas“. Pašnekovas nevyniojo į vatą: „Savivaldybėms reikia leisti veikti. Reikia atsisakyti perteklinio reglamentavimo, labiau pasitikėti savivalda, naikinti apribojimus, dėl kurių kartais susidaro paradoksalios situacijos…“
Kokią regionų viziją turi savivalda?
Veiksminga regioninė politika mažina socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų. Savivalda siekia, kad šalies regionai nebūtų užmiršti, kad juose būtų gera gyventi, kad būtų kuriamos naujos darbo vietos, patraukli žmogui aplinka. Kas dėl regionų plėtros – Lietuvos savivaldybių asociacija jau daug metų akcentuoja, kad savivaldybių vaidmuo, mažinant regioninius skirtumus, yra minimalus.
Kelerius metus nuosekliai ir atkakliai keliame darnios regionų plėtros klausimą šalyje. Regionų plėtros tarybos turi būti atsakingos už regionų vystymą, jų ekonominį augimą ir socialinį patrauklumą. Asociacija siūlo, kad prie regionų plėtros tarybų atsirastų juridinio asmens statusą turinčios viešosios įstaigos. Joms būtų suteikiami finansiniai ištekliai, įgaliojimai ir kompetencijos. Tokia organizacinė struktūra galėtų užtikrinti regiono interesų derinimą, sprendimų priėmimą ir suteiktų „vadybinį kūną“ regionų plėtros taryboms. Tolygi regioninė plėtra vienareikšmiškai išlieka svarbiausiu uždaviniu ateityje, atliepiant demografinius, ekonominius ir socialinius iššūkius.
Kokie veiksmai daromi šiems planams įgyvendinti?
Socialinė ir ekonominė atskirtis tarp Lietuvos regionų šiuo metu yra didžiausia per 20 metų. Savivalda turi aiškią viziją dėl regionų plėtros tarybų stiprinimo, tačiau to pasiekti nepavyks be centrinės valdžios įsikišimo. Būtent ji turi žengti pirmuosius žingsnius formuojant regioninę politiką.
2017 m. buvo parengta Lietuvos regioninės politikos „Baltoji knyga“. Norint įgyvendinti visas joje aprašytas nuostatas, reikia suderinti nacionalinio, regioninio lygio valdžios ir vietos savivaldos institucijų bei socialinių ir ekonominių partnerių veiksmus. Šiuo metu derinamas Vidaus reikalų ministerijos parengtas Regioninės plėtros įstatymo projektas. Rudenį jį planuojama pristatyti regionų plėtros taryboms. Tikimės, kad šis naujasis įstatymas patenkins savivaldos lūkesčius ir suteiks pagreitį spartesniam ir efektyviam regionų vystymuisi.
Nuo ko priklauso šių pokyčių mastas ir kaip greitai bei sklandžiai jie bus įgyvendinti? Kiek vidutiniškai lėšų infrastruktūros projektams skiria savivaldybės?
Subalansuotas ir tvarus regionų ekonomikos augimas – viena prioritetinių asociacijos veiklos krypčių. Savivaldybės pasiruošusios pokyčiams ir bendradarbiavimui. Kalbant apie regiono vystymą, svarbu leisti savivaldybėms veikti. Svarbu, kad jos turėtų daugiau galių imtis veiksmų skatinti regiono ekonominį augimą, verslumą, investicijų pritraukimą.
Didelės įtakos pokyčiams regionuose turi savivaldybių vykdomi investiciniai projektai. Jie padeda savivaldybėms atnaujinti savo aplinką, sutvarkyti gatves, šaligatvius, viešąsias erdves. Taip pat gerina įvairias socialines ar sveikatos paslaugas. ES investicijų naudą kokiu nors būdu pajunta kiekvienas savivaldybės gyventojas. Na, o patrauklus ir patogus rajonas kviečia žmones jame pasilikti, įsikurti, gyventi. Svarbu paminėti, kad prie ES investicinių projektų įgyvendinimo savivaldybės nemaža dalimi turi prisidėti savo biudžetų lėšomis.
Šiuo metu iškelti reikalavimai savivaldybėms savo lėšomis prisidėti iki 45 % ES fondų finansuojamų projektų vertės. Vis dėlto savivaldybių biudžetai yra per menki tokiai daliai įgyvendinamo projekto išlaidų padengti, tad jos yra priverstos skolintis. Tačiau atsimušame į itin griežtus savivaldybių skolinimosi apribojimus. Mūsų šalyje savivaldybės gali skolintis tik tiek, kiek numato grąžinti einamaisiais metais. Šios nuostatos taikymas sukuria absurdišką situaciją – kuo mažiau skolų turi savivaldybė, tuo mažiau gali skolintis. Todėl ypač nepalankioje padėtyje atsiduria dauguma mažųjų ir mažai įsiskolinusių savivaldybių. Jeigu ir toliau galios ši nuostata, ji labai stabdys regionų plėtrą. Tikimės ir siekiame, kad savivaldybių skolinimosi galimybės būtų kiek įmanoma padidintos.
Kitas svarbus aspektas, kalbant apie regionų plėtrą, – savivaldybių disponavimas valstybine žeme. Didesnių teisių disponuoti žeme suteikimas savivaldybėms sudarytų gerokai didesnes galimybes pritraukti daugiau investicijų ir mažinti regionų verslumo bei investicijų atskirtį.
Todėl siūlome grąžinti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme.
Ar nepasigendate iniciatyvų iš spaudos, bendruomenių, verslo?
Savivaldybės visuomet yra atviros bendradarbiavimui ir naujoms idėjoms. Dauguma jų pasirašiusios įvairias bendradarbiavimo sutartis su verslo konfederacijomis, aktyviai bendrauja su vietos bendruomenėmis. Tik bendraujant ir bendradarbiaujant gimsta geriausios idėjos tavo kraštui.
Kokių dar pokyčių savivaldoje tikitės tapęs naujuoju Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentu?
Lietuva dar nepriklausomybės pradžioje ratifikavo Europos vietos savivaldos chartiją. Joje įtvirtinti pagrindiniai savivaldos principai. Vienas esminių – savarankiškumas. Juk vietos valdžia geriausiai žino, ko reikia čia gyvenantiems žmonėms. Tačiau Lietuvos savivaldybės vis dar jaučiasi per daug reguliuojamos centrinės valdžios. Skolinimosi, finansavimo, vidaus sandorių ir kiti savivaldos apribojimai rodo, kad centrinė valdžia vis dar nepasitiki savivalda, nors tam nėra jokio pagrindo. Savivaldybės ne kartą įrodė, kad jos prisiima atsakomybę ir geba ekonomiškai dirbti. Lietuvos savivaldybių asociacija siekia, kad joms būtų suteiktas didesnis savarankiškumas.
Lietuvoje už didelę dalį viešųjų paslaugų atsakingos savivaldybės. Šių paslaugų teikimą reglamentuoja įstatymai. Tačiau pastebime, kad neretai reglamentavimas tampa pertekliniu. Savivalda praranda galimybę savarankiškai priimti sprendimus. Suprantama, kad savivaldybės nenori būti tik vykdytojos. Jos nori pačios priimti sprendimus ir už juos atsakyti. Manau reikia suteikti savivaldybėms sprendimų priėmimo teisę, sudaryti sąlygas veikti ir pamatysime rezultatą.
Ačiū už pokalbį!
Audriaus Reipos nuotr.
