Kodėl medis nėra ekologiškesnis pasirinkimas už cementą?

2020 m. vasario 11 d.

Šiandien visame pasaulyje paskelbta „Ekstremalioji klimato padėtis“ ir toliau atspindi atnaujintą pasaulinį dėmesį klimato kaitos problemoms spręsti. Kadangi pastatams skirta 36% visos energijos, o 8% viso išmetamųjų teršalų vien cemento, architektūros bendruomenė yra giliai įklimpusi į medžiagų, energijos ir idėjų srautus, susijusius su klimato kaita – reikia siūlyti sprendimus.

Statybos pramonėje vyraujant betono, plieno ir medienos naudojimui, bet kokiems bandymams sumažinti pastatytos aplinkos poveikį reikės peržiūrėti ir šių žaliavų naudojimą.

Betonas

Kiekvienais metais pagaminama daugiau kaip 4 milijardai tonų cemento. Gamybos metu į aplinką išskiriama daugiau kaip 1,5 milijardo tonų CO2. Kinija yra didžiausia su cementu susijusių teršalų gamintoja, po jos eina Indija, Europos Sąjunga ir JAV. Prognozuojama, kad norint išlaikyti tempą, cemento gamyba iki 2030 metų turėtų padidėti iki 25%. Taigi kodėl cementas yra toks teršėjas? Kaltė dažnai skiriama transportavimo procesui, tačiau tai sudaro tik mažiau nei 10% cemento išmetamų teršalų.

Kaip pabrėžiama BBC pranešime, daugiau nei 90% sektoriaus išmetamų teršalų iš tikrųjų gali būti priskirta klinkerio gamybai, kuris yra pagrindinis betono sudedamoji dalis. Šiame procese krosnis įkaitinama iki daugiau kaip 1400 ° C (2 600 F). Krosnyje susidaro skaldyto kalkakmenio, molio, geležies rūdos ir pelenų mišinys. Mišinys padalijamas į kalcio oksidą ir C02, palikdamas marmuro dydžio pilkus rutulius, vadinamus klinkeriu. Po to klinkeris atšaldomas, sumalamas ir sumaišomas su kalkakmeniu ir gipsu, kad susidarytų paruoštas cementas.

Plienas

Kasmet pagaminama daugiau kaip 1,2 milijardo tonų neapdoroto plieno, o Kinija yra bene didžiausia plieno gamintoja. Plienas sukelia 7–9% išmetamųjų teršalų. Kiekviena pagaminta tona vidutiniškai išmeta 1,83 tonų CO2. Kadangi plienas yra ne tik pagrindinė šiuolaikinės architektūros pramonės medžiaga, ypač didžiuosiuose mūsų miestuose ir pastatuose, bet ir viena iš labiausiai pasaulyje parduodamų prekių po naftos, pramonei jaudaromas didelis spaudimas įvesti labiau gamtą tausojančias medžiagas.

Kaip ir betono, plieno gamyboje reikalingas greitas žaliavų kaitinimas esant ypač aukštai temperatūrai. Plieno gamyba iš esmės nepasikeitė nuo 1800-ųjų pramonės revoliucijos aušros. Karštyje geležies rūda paverčiama skystu metalu, kuris vėliau perdirbamas į plieną. Anglies dioksidas neišvengiamas šio proceso rezultatas.

„Financial Times“ žurnalistai publikavo kelis gamintojų pareiškimus apie plieno poveikio aplinkai mažinimo galimybes. Pasak jų, yra du būdai, kuriais galite sumažinti anglies pėdsaką. Vienas iš jų yra tai, kad išvengti CO2 plieno gamyboje kaip reduktorių bandote naudoti metalo laužą arba ką nors kitą, išskyrus anglį. Arba jūs kaupiate anglį ir ją perdirbus naudojate keliolika kartų. Kurį kelią pasirinksite?, klausė žurnalistai, pripažindami, kad pastarasis variantas labiau tikėtinas.

Mediena

Mediena yra vienintelė atsinaujinanti žaliava iš trijų statybose dominuojančių medžiagų. Antra, ji reikalauja palyginti nedidelio energijos kiekio(žinoma lyginant su kitų dviejų medžiagų gavyba ir perdirbimu). Be viso to, pasibaigus eksploatavimo laikui nesidaro atliekos, nes medis gali būti pakartotinai panaudotos net kelis kartus, kol galiausiai bus naudojamos kaip kuras.

Medžio naudojimo nedidelės sąnaudos pastaraisiais metais paskatino šią medžiagą pradėti naudoti itin dideliais mastais. Nors biomasės energija – sistema, kurios pagrindu kurui naudojama mediena kaip žaliava yra švaresnė iškastinio kuro alternatyva, tačiau tai kartu kelia ir iššūkių. Netinkamas šių žaliavų tvarkymas lemia vis greitėjantį miškų plotų mažėjimą, praktiškai nesuvaldomą miškų naikinimą, dirvožemio eroziją. Deginant biomasę taip pat susidaro šiltnamio efektą sukeliančios dujos, tokios kaip anglies monoksidas ir anglies dioksidas.

Temos:

statyba

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!