Kultūra, jos keliami išgyvenimai, yra tarsi puodelis rytinės stiprios kavos – ji pripildo mus naujos energijos ir padaro stipresnius. Gilių teatrinių išgyvenimų siūlo Lietuvos nacionalinis dramos teatras (LNDT), pradėjęs naują sezoną, o kartu ir naują veiklos etapą.
Po trejus metus trukusios pastato rekonstrukcijos jis vėl atvėrė duris po simboliu tapusia skulptūra „Mūzų šventė“ jo pasiilgusiems žiūrovams labai pasikeitusiame pasaulyje ir žada gydyti mūsų sielas ne tik naujais spektakliais, bet ir ramiu prieglobsčiu pažįstamose erdvėse.
Pirmoji 82 sezono premjera – režisieriaus Grzegorzo Jarzyno bei dramaturgo Tomaszo Spiewako spektaklis „Soliaris 4“ – inspiruota rašytojo Stanislavo Lemo, buvo parodyta moderniausia technine įranga aprūpintoje teatro Naujojoje salėje, kurioje telpa 350 žiūrovų. Ši salė iškilo vietoje buvusio vidinio techninio teatro kiemo ir tai didžiausia naujiena pirmąjį rekonstrukcijos etapą užbaigusiame teatre. Kita naujai pastatyta spektaklių rodymo erdvė – Mažoji salė – duris turėtų atverti 2022 metų pavasarį, o vėliau atsidarys ir rekonstruota Didžioji salė.
LNDT generalinis direktorius Martynas Budraitis sakė, kad pastato rekonstrukcijos tikrai reikėjo, nes jis buvo apverktinos būklės. Vasarą senojoje Mažojoje salėje būdavo neįmanoma vaidinti dėl karščio, o ir publika tiesiog alpdavo. Žiemą tiek aktoriai, tiek žiūrovai šaldavo ir šioje, ir Didžiojoje salėje. Kitos problemos buvo prasta akustika ir nepatogus patalpų išdėstymas, nes viduje kirtosi aktorių, gamybos ir žiūrovų keliai, kūrybinės erdvės pynėsi su gamybinėmis, o į Mažąją salę buvo patenkama per tarnybinį įėjimą iš Odminių gatvės.
„Matėme, kad visa tai galime pataisyti. Norėjome šį teatrą, šias patalpas, šiuos namus paversti patogesniais tiems, kurie juose nuolat dirba, ir tiems, kas ateina žiūrėti spektaklių“, – teigė jis. Pasak M. Budraičio, kad praeiviai, kurie dažnai fotografuojasi Gedimino prospekte po „Mūzomis“, jaustų teatro erdvės trauką, pastatas taps jiems atviresnis. Lankytojai galės užsukti į teatro kavinę ir dieną (ne spektaklių metu), ir po spektaklio prisėsti padiskutuoti.
Po rekonstrukcijos, kai bus atidarytos visos trys salės, teatras galės priimti maždaug 1 130 žiūrovų per vieną vakarą, nes, įrengus naujas sales ir išplėtus erdvę rūsyje, jo plotas gerokai išaugo. „Baigę rekonstrukciją, turėsime unikalų teatrą. Vilniuje seniai buvo atidaryta nauja kultūrinė erdvė, tokio dydžio scenos menui tinkama erdvė“, – pasakojo M. Budraitis.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato rekonstrukcija buvo nuoseklus, ilgai ir kruopščiai nuo 2011 m. planuotas projektas, kurio finansavimas gautas ir darbai pradėti 2018 m. rudenį.
Įgyvendinti šį sudėtingą, didelės apimties projektą patikėta vienai labiausiai patyrusių rangos įmonių UAB „Infes“, kuri yra profesionaliai ir nepriekaištingai rekonstravusi ne vieną valstybinės svarbos objektą.
Atnaujintose erdvėse išsaugota pažįstama aura
Teatras 2018 metais buvo uždarytas antrajai didžiausiai rekonstrukcijai po 40 metų. Anksčiau šio pastato rekonstrukcija atlikta 1981 m. pabaigoje pagal architektų Vytauto ir Algimanto Nasvyčių projektą.
Ir pats teatro pastatas, ir jo aplinka – Vilniaus senamiestis – yra itin vertingas ir saugotinas paveldas. Viena projekto autorių architektė Gustė Kančaitė sako, kad svarbiausias teatro pastato atnaujinimo uždavinys buvo sukurti nauja nepaneigiant seno, nepakenkiant teatro autentiškai aurai ir objekto vertingosioms savybėms.
„Projektuoti buvo sunku, nes suvaržymų ir apribojimų kilo daugiau nei galimybių. Reikėjo rasti konsensusą. Norėjome naujoms teatro dalims suteikti šiuolaikiškumo, tačiau surasti ir emocinę dermę su Nasvyčių paveldu. Pirmiausia didelę reikšmę teikėme teatro funkcionalumui ir patogumui, reikėjo rasti jo poreikius atitinkančius technologinius sprendimus, o po to spręsti naujųjų struktūrų estetinius uždavinius, susieti kelių epochų estetikas į visumą. Tai buvo didžiulis iššūkis.“
Teatro rekonstrukcija vyko neperžengiant esamo pastato kontūrų, papildoma erdvė sukurta tik iš kiemo pusės užstatant Naujosios salės tūrį virš vidinio ūkinio kiemo. Jos dydį lėmė aplinkiniai pastatai. Tai vadinamojo „black box“ tipo salė, turinti ir klasikinės salės bruožų.
Kitos teatro erdvės pertvarkytos ir atskirtos pagal jų funkcijas. Buvusios Mažosios salės vietoje dabar įkurtos dekoracijų dirbtuvės. Liftu didžiagabaritės dekoracijos tiesiai iš lauko bus pakeliamos į sceną. Buvusios Studijos erdvė bus naudojama repeticijoms. Repeticijų salė statoma išlaikant senųjų dekoracijų dirbtuvių tūrį, išplečiant ir sujungiant su buvusiais Mažosios salės dekoracijų sandėliais. Naujoje Mažojoje salėje tilps 120 žiūrovų, į ją ves atskira laiptinė, veiks liftas, salėje bus pakyla, naujos apšvietimo ir garso sistemos. Didžiojoje salėje darbai tebevyksta, bet ji iš esmės nesikeis, išskyrus būtinus funkcinius pokyčius.
Visi LNDT lankytojai ne tik į Didžiąją, bet ir į Naująją bei naują Mažąją sales nuo šiol pateks pro pagrindinį teatro įėjimą iš Gedimino prospekto. Teatro vestibiulyje nebeliko žiūrovų drabužinės ir tualetų – jie iškelti į naujai iškastą rūsį, tad vestibiulyje atsirado nauji laiptai, vedantys žemyn į drabužinių ir WC erdvę. Svarbus architektų sprendimas – atskiros laiptinės žiūrovams ir teatro darbuotojams. Įrengti liftai, pritaikyti žmonėms su negalia. Paruošti eksploatuoti pastato stogai, ant kurių ateityje numatoma įrengti terasą su kavine.
Autentiškas teatro interjeras, koloritas ir vadinamoji Nasvyčių teatro aura branginama ir atkurta itin jautriai bei kruopščiai. Architektai Nasvyčiai – funkcionalistinio modernizmo klasikai. Jų kurtame teatro interjere įprastas puošmenas pakeitė natūralios apdailos medžiagos ir vaizduojamosios dailės kūriniai.
Architektė G. Kančaitė sako, kad LNDT yra šiltas ir skandinaviškai asketiškas. Kolorito raktu tapo netikėtai sandėliuose atrasta autentiška žiūrovų salės kėdė – sodrios oranžinės, beveik rūdžių spalvos. Didžiosios salės naujos kėdės po rekonstrukcijos bus autentiškos spalvos ir formos. Ši spalva tapo raktu naujoms erdvėms, ji grąžinta ir Nasvyčių interjerams – autentiškai atkurta ji pasitinka atnaujintame teatro vestibiulyje. Oranžinė spalva naudojama skirtingoms apdailos medžiagoms – kiliminei dangai ir baldų gobelenams, medinėms sienų plokštėms ir grindų betonui.
Naujose erdvėse šeimininkauja kelios spalvos: rami ir solidi juoda, šilta oranžinė ir balta. Naujosios salės ir naujos Mažosios salės fojė estetika kitokia nei autentiško pagrindinio fojė. Naujojoje salėje virš juodų sienų pakabintos baltos įtempiamos, šviečiančios lubos – tai lyg tuščio balto lapo metafora, kviečianti kūrybai. „Juodu kaspinu“ pažymėtos laiptinės į rūsio erdves. Ramaus juodo kolorito bus ir naujoji kavinė, įrengiama buvusios žiūrovų drabužinės vietoje. Bet senajame bufete bus atkurtas autentiškas vaizdas.
Modernūs sprendimai profesionaliai integruoti į paveldą
2018 m. rudenį įgyvendinti Lietuvos nacionalinio dramos teatro pastato rekonstrukciją pradėjo UAB „Infes“ – įmonė, kuri yra profesionaliai bei nepriekaištingai rekonstravusi ne vieną valstybinės svarbos objektą, įskaitant Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Kauno valstybinį muzikinį teatrą, Venclauskių namus-muziejų, Lietuvos etnokosmologijos muziejų, Lukiškių aikštę Vilniuje ir kt., o šiuo metu rekonstruoja Klaipėdos valstybinį muzikinį teatrą.
UAB „Infes“ statybos projektų vadovas ir koordinatorius Konstantinas Stechas pasakojo apie gausius saugotinus paveldo elementus ir vykstant darbams generalinio rangovo išspręstas problemas, kad unikalus valstybinės svarbos objektas taptų modernus, komfortabilus ir išpuoselėtas.
LNDT pastatas stovi Vilniaus senamiestyje ir yra vienas sudėtingiausių paveldosaugos objektų, tad darbas buvo pradėtas nuo įvairių archyvų, ieškant teatro pastato statybinių planų. Informacijos buvo nedaug, bet iš jos paaiškėjo, kad iki 1981 m. rekonstrukcijos teatro pastatas buvo rekonstruotas ne vieną kartą ir tai į jį įnešė chaoso.
Pastate buvo prarasta loginė grandis tarp įvairios paskirties patalpų. Čia buvo aibės nepatogių paaukštėjimų, trukdančių perstumdyti dekoracijas, reikėjo lipti per slenksčius, per skirtingus aukštus ir pan. Rekonstrukcijos tikslas buvo pagerinti teatro pastato funkcionalumą.
Atliekant darbus buvo ryžtasi atverti naujas patalpas pastato rūsyje. Teatro pastatas stovi žemiausioje sostinės vietoje. Iš archyvų buvo žinoma, kad po juo teka požeminis upelis Kačerga, bet, kaip sakė K. Stechas, nesitikėta, kad gruntinio vandens bus tiek daug. Pradėjus gilinti ir kasti naujas rūsių erdves, kur dabar įrengtos naujos žiūrovų drabužinės, žemiau nei 4 m gylis aptiktas gruntinis vanduo, kurio kiekis per parą siekė 24 m3.
Suvaldyti gamtos iššūkius padėjo naujausios technologijos: buvo įrengti automatiniai siurbliai su vandens lygio davikliu. Dabar siurbliai įsijungia ne taip dažnai, bet jie veikia ir užtikrina, kad vanduo būtų suvaldytas. Šiuo metu jo susikaupia tik nuo 8 iki 11 m3 per parą. Rūsys, kuriame įrengta drabužinė, yra 30 cm žemiau nei gruntinio vandens lygis, tačiau, įrengus šiuolaikines drenažo sistemas, problema išspręsta.
Gilindamas rūsį po Didžiosios salės scena generalinis rangovas taip pat išsprendė gausaus gruntinio vandens problemą, sutvarkydamas drenažą Odminių gatvėje: vanduo nukreiptas į kanalizaciją. Dabar požeminis vanduo prateka po teatru, o Gedimino prospekto pusėje nukreiptas patenka į kanalizaciją.
Nemenkų iššūkių, kaip pasakojo K. Stechas, kilo ir dėl to, kad sovietmečiu atliekant statybos darbus buvo padaryta daug konstrukcinių klaidų, o teatro rūsyje aptikta, pasak pašnekovo, netoleruotinų sprendimų ir tokių vietų, kur tikrai galėjo susiformuoti dideli įtrūkimai bei būti pažeistos konstrukcijos. Šiuolaikinės technologijos leido rekonstrukcijos metu šias pavojingas ankstesnių statybų klaidas aptikti ir patikimai išspręsti. Nemalonia staigmena rangovams tapo ir tai, kad, išardžius Didžiosios salės parterio grindis bei po centriniu vestibiuliu iš Gedimino prospekto pusės įrengiant rūsio patalpas, rasta labai daug supiltų ir užbetonuotų statybinių šiukšlių.
Patyręs UAB „Infes“ statybos projektų vadovas ir koordinatorius K. Stechas sakė, kad pritaikyti modernūs inžineriniai pastato šildymo, vėsinimo ir vėdinimo sistemų sprendimai užtikrins komfortą tiek teatro darbuotojams, tiek lankytojams: „Tokių sprendinių prieš 40 metų niekas negalėjo padaryti.“ Pavyzdys – užtikrintas žiūrovų aprūpinamas šviežiu oru. Tam teko Didžiojoje salėje išardyti parterį, iškasti gilią duobę, išlieti techninio aukšto grindis ir sumontuoti vėdinimo bei šildymo sistemas, bet dabar iš po žiūrovų kėdžių bus tiekiamas šviežias oras ir užtikrinamas puikus mikroklimatas. Rekonstrukcijos metu padidintas teatro pastato energinis efektyvumas – apšiltinti fasadai, cokoliai, stogai.
Netikėtai dideliu iššūkiu rangovams tapo geltonų plytų mūras pastato interjere. Šių plytų sienai restauruoti teko pasitelkti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plytinę, kurioje rankomis gaminamos įvairaus dydžio ir formų plytos. Teatrui jas reikėjo pagaminti ne tik autentiškos formos, bet ir išgauti tą pačią spalvą, o tai yra tikras menas krosnyse degant keramines plytas senoviniu būdu. „Labai džiaugėmės, kai buvo išgauta artima spalva ir forma. Buvo nepaprastai smagu, kai radome žmogų, sugebantį tas plytas sudėti. Dabar meistro sudėtos plytos ir visi intarpai, „įskiepyti“ į visas sienas, nesiskiria nuo bendro vaizdo“, – džiaugėsi projektų vadovas ir koordinatorius K. Stechas. Pasak jo, patyrusios ir profesionalios įmonės komanda sėkmingai įgyvendino pirmąjį projekto etapą ir tęsia likusius darbus.
Užduotis akustikos specialistams – sukurti „girdimą erdvę“
Lietuvos nacionaliniame dramos teatre akustinį komfortą patikėta kurti UAB „Akustika plius“ specialistų komandai. „Akustika – tai fizika. Jausmas, matuojamas skaičiais. Tam, kad būtų galima pasiekti reikalingus parametrus, išreikštus skaičiais, reikia tam tikrų formų ir medžiagų būtent ten, kur jos reikalingos, ir ne kitur, – sako įmonės vyresnioji architektė Gintarė Privedienė. – Tai kaip gravitacija – jos neatšauksi ir taip, kartais ji trukdo skristi. Tai jautėme visada dirbdami šioje sferoje. Kai pernelyg gerai suvoki skaičių svarbą, galvoje turi daug parametrų ir priemonių, kuriomis tai pasiekiama. O tos taisyklės kartais griauna kitą ne mažiau mums svarbią sferą – estetiką. Bet kai jauti erdvės garsinę šilumą ir minkštumą arba skaidrumą ir spindesį, tai skatina nesustoti ir kurti „girdimą erdvę“.
„Akustika plius“ komanda atėjo į LNDT su tikslu pasiekti maksimalų akustinį komfortą pasitelkiant turimą patirtį, technines žinias ir kiek įmanoma mažiau žaloti vizualinę patalpų koncepciją. „Akustika kelia iššūkius estetikai, o jautrus kompromisas yra mūsų siekis ir įkvėpimas“.
Akustinį komfortą patalpose neišvengiamai lemia ne tik architektūriniai bei interjero, bet ir konstruktyviniai ir inžineriniai sprendimai. Itin svarbu pastatuose priimti kompleksinius garso izoliacinius sprendinius – užkertančius kelią nepageidaujamų garsų patekimui iš pastato aplinkos, iš kitų pastato patalpų. Pastarieji LNDT buvo taikyti daugumai atitvarinių pastato konstrukcijų. Kompleksiniai triukšmo kontrolės sprendiniai užtikrino, kad parinktos inžinerinės sistemos veiktų ypač tyliai. Taip pat taikyti kompleksiniai interjero ir architektūrinės akustikos sprendiniai.
Kaip teigia G. Privedienė, architektūrinė akustika veikia per patalpų tūrius, formas, medžiagas ir dažnai kuria vizualinį triukšmą: „Tikslas buvo pridengti akustikai reikalingą chaotišką geometrijos ir tekstūrų karkasą, vizualiai išgryninti medžiagiškumą. Suteikti vizualinės ramybės vertikaliems paviršiams, pabrėžti intensyvų technologinį ažūrą lubų zonoje – kaip kūrybinio proceso chaotiškumo simbolį.“
Formuotos nestandartinės akustinės konstrukcijos vizualiai uždengtos. Ieškota vizualiai identiškų apdailinių akustinių medžiagų, kurios pagal akustikos poreikius veiktų kardinaliai skirtingai. Į akustinę apdailą integruoti technologiniai elementai, skirti įrangai montuoti. Horizontalėmis ir vertikalėmis formuojama statiška paviršių linijinė grafika. Spalvinis sprendimas užduotas funkcijos – „black box“ salė. Tik spektaklių metu juoda erdvė pulsuoja šviesų atspindžiais.
„Salės estetika atsiskleidžia tik akimirkai, kol užgęsta šviesos. Ir mums ta akimirka buvo tikslas, – sako architektė. – Apie erdvės akustinį komfortą tiesiog beprasmiška kalbėti. Siūlome patiems apsilankyti naujosiose teatro erdvėse ir pajusti tylos minkštumą ir garsų šiltą skambesį erdvėje.“
Moderniausi technologijų sprendimai autentiškam paveldui
Apšvietimo, garso sistemų ir kitų scenos technologijų atnaujinimo darbus teatre projektuojančios ir įgyvendinančios įmonės „Sonus Exsertus“ technologijų vadovas Mindaugas Indrašius neslepia, kad LNDT projektui reikėjo skirti ypač daug dėmesio, pastangų ir inžinerinių išteklių. Standartiniai sprendimai čia netiko – reikėjo pasiūlyti tokius, kurie tiktų autentiškai aplinkai ir jai nepakenktų. Visi salėje naudojami techniniai sprendiniai, prieš juos įgyvendinat, buvo kruopščiai modeliuojami trimačiame pastato modelyje, kuris parengtas naudojant 3D lazerinį erdvės skenavimą.
Tai leido tiksliai apskaičiuoti reikiamus įrenginių kiekius, jų kuriamas apkrovas, bei virtualioje erdvėje simuliuoti veikimo savybes. Ypatingai tikslūs trimačiai salės erdvės modeliai bus svarbūs ir kasdienėje teatro veikloje. Remiantis turima informacija, dalį spektaklio pastatymo parengiamųjų darbų bus galima atlikti virtualiai, kruopščiai susiplanuoti gaminamų dekoracijų dydžius, jų talpinimą scenoje, apšvietimo įrenginių išdėstymą, ir papildomų kėlimo taškų įrengimą.
„Turime tikslą, kad kiekvienas mūsų vykdomas projektas būtų parengtas naudojantis trimačiais salės modeliais ir BIM projektavimo aplinkoje. Nauji sprendiniai buvo puikiai integruoti į bendrą interjerą ir suteiks daugiau galimybių kurti ir improvizuoti. Rezultatu, neabejoju, bus patenkinti visi,“ – sako M. Indrašius.
Teatruose, koncertų ir kino salėse, kultūros ir konferencijų centruose naujausius sceninių technologijų sprendimus diegiančios įmonės „Sonus Exsertus“ technologijų vadovas M. Indrašius įsitikinęs, kad žiūrovus pritraukti ir išlaikyti norinčios šalies kultūros įstaigos, siekdamos prisitaikyti prie kintančių publikos poreikių, privalo žengti koja kojon su naujausiomis technologijomis: “Mūsų tikslas – kelti Lietuvos kultūros įstaigų technologinį lygį, kuris savo ruožtu stiprintų kultūros atstovų ir žiūrovų emociją.“
Net ir įsidiegus naujausią įrangą, svarbu nepamiršti jos tinkamai prižiūrėti, periodiškai aptarnauti, atlikti programinės įrangos atnaujinimus. Tik tuomet ji tarnaus ilgus metus ir veiks nepriekaištingai. Kultūros įstaigų darbuotojai ne visuomet turi laiko ir žinių, šiems darbams atlikti. Todėl UAB „Sonus exsertus“ teikia ir priežiūros bei aptarnavimo paslaugą, organizuoja apšvietimo, garso sistemų valdymo mokymus, kad kultūros įstaigų techninio baro darbuotojai galėtų susipažinti ir profesionaliai valdyti naujai diegiamą įrangą.
Modernios, estetiškos ir praktiškos betono grindų dangos
Estetinių ir kompozicinių sprendinių visumai pasiekti bei individualiam vietos charakteriui pabrėžti LNDT rekonstrukcijos projekte gausiai panaudotos „Mapei“ grindų ir sienų sistemos, kurias tiekė UAB „Velve M.S.T.“ – išskirtinis „Mapei“ statybinės chemijos atstovas Lietuvoje.
Įvairiose teatro patalpose sukurti dekoratyvinio betono grindų ir dekoratyviniai betono sienų paviršiai. Jie papuošė rūsyje įrengtas naujos žiūrovų drabužinės erdves, sanitarines patalpas ir atnaujino teatro baro, bei baseino natūralaus granito plyteles.
Teatrui pasirinktas raudonos spalvos dekoratyvinis betonas, deformacinėms siūlėms panaudotos žalvarinės juostos. Poliruota dekoratyvinio betono liejamųjų grindų sistema „Ultratop polished“ – vienas iš projekto interjero akcentų.
Kaip sako „Velve M.S.T.“ direktorius Arnoldas Rašytinis, naudojant „Ultratop polished“ grindų dangos sistemą, sudaromas vientiso, lygaus paviršiaus efektas, gaunami reprezentatyvūs, atsparūs, besiūliai grindų paviršiai, tinkami naudoti visų tipų gyvenamosios, komercinės, visuomeninės ir kitos paskirties patalpose. Tai gniuždymui, nusidėvėjimui ir trinčiai atspari grindų danga. Dengiant ją specialiais apsauginiais sluoksniais, pasiekiamas puikus atsparumas vandeniui, nešvarumams, dėmėms ir t. t. Tai supaprastina tokių grindų valymą ir kasdienę priežiūrą.
Sienų apdailai projekte buvo naudojama mikrocemento dekoratyvinė sistema „Ultratop Loft“. Ši sienų sistema dažnai naudojama kavinėse, restoranuose, sveikatingumo centruose, viešbučiuose. Dėl savo konsistencijos, mažesnio dengiamojo sluoksnio storio ji gali būti dengiama ant grindų, sienų, lubų ar baldinių paviršių, o plati jos spalvų gama leidžia sukurti daug originalių variacijų.
Dekoratyviniams grindų paviršiams „Mapei“ siūlo unikalią ir modernią technologiją, kurios pagrindinis komponentas – „Ultratop“ – greitai stingstantis cementinio pagrindo savaime išsilyginantis mišinys, ypač atsparus dilimui ir gniuždymui. Ši sistema labai universali. Įvairios galimos „Ultratop“ mišinio spalvos ir galimybė rinktis užpildus, jų frakciją, spalvą leidžia išgauti begalę skirtingų galutinio paviršiaus kombinacijų ir skurti galutinio paviršiaus dizaino įvairovę.
Dauguma „Mapei Ultratop“ sistemoje naudojamų medžiagų yra ekologiškos ir nekenksmingos aplinkai. Pagrindiniai sistemos produktai turi ypač vertingą dokumentą – gaminių aplinkos apsaugos deklaracijas EPD (angl. Environmental Product Declarations). Šios deklaracijos pagrįstos produktų gyvavimo ciklo įvertinimu, apimančiu informaciją apie produkto ar paslaugos poveikį aplinkai. Sertifikavimas ypač aktualus šiuolaikiniu tvarios statybos laikotarpiu, kai projektams vis dažniau keliamas reikalavimas atitikti LEED V4 ir BREEAM reikalavimus.
„Mapei Ultratop“ toli gražu ne naujovė Lietuvoje. Per pastaruosius dešimt metų su šia sistema Lietuvoje įgyvendintas ne vienas unikalus projektas. Vis daugiau architektų, projektuotojų, interjero dizainerių ir klientų renkasi šią sistemą dėl jos universalumo, reprezentatyvumo, detalios techninės dokumentacijos ir kokybiško konsultavimo projektavimo bei įrengimo proceso metu.
Patikima įranga gaivų orą skleis be garso
Be svarbiausių užsakovo reikalavimų tiekiamai inžinerinei įrangai, kad ji veiktų efektyviai ir patikimai, buvo akcentuojamas poreikis užtikrinti žemą triukšmo lygį – kad galingi ir gausiai teatre sumontuoti įrenginiai veiktų itin tyliai.
Pagal pateiktus projektinius skaičiavimus „NIT“ parinko ir LNDT projektui tiekė pasaulyje pripažinto, patikimo, labai kokybiškos oro kondicionavimo ir šaldymo įrangos gamintojo „Aermec“ (Italija) aušyklę „WDR“, vandeniu aušinamą šaldymo mašiną „NXW“, užtikrinančią žemą triukšmo lygį, ir modernius ventiliatorinius konvektorius „FCZ“ bei „FCL“.
„Aermec“ gaminamos sausosios aušyklės „WDR“ skirtos skysčių, esančių šilumokaičio vamzdžiuose, temperatūrai pakeisti. Šie agregatai montuojami lauke, todėl gaminami naudojant tokias technologijas ir medžiagas, kurios garantuoja atsparumą atmosferos veiksniams. Naujausios kartos ašiniai ventiliatoriai užtikrina tylų įrenginių veikimą ir aukštą našumą, atitinkantį IP54 apsaugos klasę.
Teatro rekonstrukcijos projektui neatsitiktinai parinkta ir šaldymo mašinos „NXW“ tylioji versija: veikiant šiai įrangai skleidžiamas garsas netrukdys įprasto teatro darbo, tačiau užtikrins komfortišką patalpų mikroklimatą tiek darbuotojams, tiek žiūrovams. Vandeniu aušinama šaldymo mašina „NXW“ veikia su šaltnešiu R410A. Įrenginys montuojamas patalpų viduje. Tai dviejų kontūrų šaldymo mašina, kuri pritaikyta naudoti geotermiškai. Šilumokaičiai (sistemoje), aukšto efektyvumo plokštelinis šilumokaitis, hermetiški spiraliniai kompresoriai įrenginyje užtikrina žemą triukšmo lygį, optimalią veiklą ir efektyvų elektros vartojimą.
Itin tyliai veikia ir kita projektui parinkta įranga. Naujos kartos fankoilai „FCZ“ išsiskiria labai mažu triukšmo lygiu, pastebima energijos ekonomija ir elegantišku dizainu. Nepaprastai tylus jų veikimas – itin svarbus niuansas, vykstant spektakliams, koncertams ir kt. renginiams. Ventiliatoriniai konvektoriai „FCZ“ gali būti montuojami su bet kuria 2/4 vamzdžių sistema ir veikti su bet kokiu šilumos generatoriumi, net esant žemai temperatūrai. Ventiliatoriniai konvektoriai „FCZ“ yra daugybės konfigūracijų, pritaikytų skirtingiems objektams: sieniniai, lubiniai, nišiniai (įleidžiami į sieną), kanaliniai, pastatomi ir kt. Daugybė modelių ir konfigūracijų padeda rasti geriausią sprendimą.
„Aermec“ kasetiniai fankoilai „FCL“ naudojami tiek komercinėms, tiek pramoninėms patalpoms šildyti, vėsinti ir sausinti. Lubose montuojami kasetiniai fankoilai „FCL“ tinka komercinėms patalpoms šildyti ir vėsinti. Oro srautas paskirstomas į keturias puses. Su naujo dizaino grotelėmis „GLF10“ fankoilai tinka prie bet kokio modernaus interjero. „FCL“ konstrukcijai nereikia nei papildomos apdailos, nei priežiūros liuko, o tai labai palengvina techninės priežiūros darbus.
Matiniai dažai ir atrinktos spalvos sukūrė autentišką koloritą
Rekonstruojant paveldo objektą, itin dėmesingai pasirinkti apdailos sprendimai ir medžiagos. Teatro naujų patalpų sienoms dažyti panaudoti tinkamiausi dažai, atsižvelgiant ne tik į estetinį vaizdą, bet ir į eksploatacijos savybes bei priežiūrą ateityje. Pasirinkta vidaus dažų linija „Vivacolor“, kurią itin mėgsta dažytojai profesionalai.
Sienos dažytos plaunamais matiniais sienų dažais „Vivacolor Wall 7“, kurie tinka ir visuomeninės paskirties patalpoms, biurams ir gyvenamojo būsto erdvėms: svetainėms, miegamiesiems, vaikų kambariams, prieškambariams.
Vienas iš pagrindinių kriterijų, renkantis sienų dažus, yra jų atsparumas dėvėjimuisi bei plovimui. Dažais „Vivacolor Wall 7“ dažytos sienos yra lengvai valomos ir išlaiko 10 000 šveitimo ciklų – dažų estetinis vaizdas nepasikeičia.
Sienų dažais „Vivacolor Wall 7“ lengva dažyti – jie išsiskiria gera dengiamąja geba, dažant nevarva ir netyška, puikiai sukimba su dengiamu paviršiumi ir paslepia nedidelius nelygumus. Dėl savo savybių jie puikiai tinka dažų dangai atnaujinti, esant smulkių pažeidimų. Spalvą galima išsirinkti net iš 10 tūkst. skirtingų atspalvių ir sukurti estetišką aplinką.
Teatro patalpoms dažyti panaudoti dažai „Vivacolor Wall 7“ atitinka statybinių medžiagų M1 emisijos klasę, kuriai priskiriamos medžiagos, išskiriančios į atmosferą itin mažą lakiųjų junginių kiekį, todėl dažai yra saugūs žmogui ir aplinkai.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro rekonstrukcija iš esmės pagerino pastato energinį efektyvumą, patalpose sukurtas optimalus mikroklimatas, teatro darbuotojai, aktoriai ir žiūrovai nebekentės kaitros vasarą ir šalčio žiemą. Moderniausi sceninių technologijų sprendimai užtikrins lankytojams gilius teatrinius išgyvenimus ir įspūdžius. O atnaujintose erdvėse jautriai išsaugota autentiška teatro aura kvies į tą patį pamėgtą ir pažįstamą teatrą.
Nuotr.: Laimonas Ciūnys, Nuotr.: Simonas Lankutis
