Per pastaruosius 15 metų vidutinis naujo būsto plotas sumažėjo 10 kv. m – nuo 60 kv. m iki 50 kv. m. Analogiškai mažėja ir mažas būstas: rinkoje jau paklausūs ne tik 40 kv. m, bet ir kur kas mažesni – 25–30 kv. m ploto butai. Būstas turi tarnauti žmogui, o ne žmogus būstui. Mūsų mentalitete smarkiai įsišakniję, kad reikia turėti savo būstą – ne nuomoti. Nesvarbu kaip – dirbti per du darbus, pasiimti dešimt paskolų, bet tikslą pasiekti, o kas bus vėliau ne taip ir svarbu. Todėl didelių būstų neįperkantys tautiečiai ėmė graibstyti kišeninius 30 kv. m ploto butus, kuriuose sugeba „suplanuoti“ net du po „kambarius“.
Brangesnė kvadrato kaina vardan nuomos pelno
Nors vystytojai pripažįsta, kad didėja mažų butų poreikis, paprastai tokių butų projektuose numatomas procentas neviršija 10 proc. Daug mažų butų viename name – ne tik atgrasantis bendrabučio šurmulys, bet ir brangesnė statyba.
Statytojai neslepia, kad daug mažų butų – daug automobilių – daug vietos jiems statyti, o kai tos vietos požeminiame garaže, neretai jas tenka parduoti pigiau nei savikaina. Todėl mažo buto kvadrato kaina yra didesnė nei erdvaus buto, bet tai nesumažina kišeninių butų paklausos. Tokią paklausą lemia investuotojai, kurie mažus butus perka nuomoti. Nors mažo ploto būstų kvadratinis metras yra iki 30–50 proc. brangesnis negu vidutiniškai kainuoja kiti to paties projekto butai, investuoti vis tiek verta: mažo būsto sandorio ir įsigijimo vertė gerokai mažesnė, o nuomos kainos – labai panašios, kaip ir didesnių būstų. Taigi nugali ekonominė logika – investuoji mažiau, o gauni daug. Arba bent jau taip turėtų būti. Finansų konsultantai jau kalba, kad NT nėra vienintelė sritis, ieškantiems investuoti saugiai.
Dažnai pirkdami butą nuomai, pamirštame apie „prastovos“ mėnesius, kada butas bus laisvas, tačiau reikės mokėti jeigu ne šildymo mokesčius, tai administravimo mokesčius, aplinkos tvarkymo, šiukšlių išvežimo, žemės, NT mokesčius ir kitus. Taip pat pamirštame apie remontą – tokį natūralų dalyką, kurį reiks daryti mažiausiai kas penkis metus, norint išlikti konkurencingu nuomos rinkoje. Ne visada įvertiname laiką, kiek sugaišime, ieškodami nuomininkų. Todėl kartais investicijos į NT gali apkarsti. Spaudoje jau mirga nuomininkų papasakotos istorijos apie nuomotojų klaidas ir įstatymų pažeidimus: nemokamas pajamų mokestis, šiuo metu siekiantis 15 proc., nedeklaruojamos pajamos, nesuteikiamas gyvenamosios vietos deklaracijos adresas nuomininkams ir aibė kitų.
Pagarba sau ir kitiems
Daugiausiai mažų butų yra projektuose, kurie vystomi arti miesto centro. Jie skirti nuomoti studentams arba vienišiams, nenorintiems nutolti nuo miesto šurmulio. Čia 40 kv. m ploto buto nuomos kaina vidutiniškai svyruoja apie 400 eurų. Įvertinus butų ir įrengimo kainą, mokesčius ir tai, kad butas bus išnuomotas dešimt mėnesių per metus, finansininkai skaičiuoja, kad tokia investicija atsipirktų tik po dešimties metų. Tačiau ir čia yra rizika. Šiandien kišeniniai butai madingi, tačiau nuomininkų nuomonė keičiasi greitai ir keliami reikalavimai komfortui auga.
Skandinavijoje dalijimosi ekonomika apima vis įvairesnes gyvenimo sritis. Todėl studentai skaičiuoja, kad jiems pigiau su kursioku išsinuomoti trijų kambarių butą ir kiekvienam gyventi atskirame kambaryje, naudojantis tik bendra virtuve, vonia ir svetaine, nei kiekvienam nuomotis mažą butą. Norvegijoje ir Danijoje rinkas jau užplūdo mažus būstus norintys parduoti savininkai.
Vieno interviu metu NT bendrovės vadovas Eugenijus Zaremba pripažino, kad mažas butas negali būti mažesnis negu 40 kv. m ploto. „Žmogui reikia ne būti, o gyventi. Todėl bendrovės politika būsto atžvilgiu – patogumas, orus gyvenimas. Gyventi turi būti ir nebrangu, ir efektyvu, turi būti garantuotas geras aptarnavimas – visa, kas kuria gyvenimo kokybę. Žmogus galėtų oriai gyventi vieno kambario bute, kurio plotas yra ne mažesnis nei 40 kv. m. Tai yra butas su miegamojo erdve bei virtuvės-svetainės zona“, – pasakojo E. Zaremba.
Asociatyvi nuotr.
