Miesto veidus keičia inovatyviausios vizijos

2019 m. rugpjūčio 12 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

Išrinkti geriausi „Išmanusis miestas V“ dalyvių darbai tikslingai prisidės prie miestams ir rajonams svarbių, perspektyvių teritorijų pritaikymo šiandienos poreikiams.

Prie regionų plėtros prisidedantis jaunimas turi daug progresyvių idėjų, dega noru puoselėti miestus ir didinti jų patrauklumą. Projektui „Išmanusis miestas V“ savo teritorijas patikėję net penkios šalies savivaldybės – Visagino, Skuodo rajono, Tauragės rajono, Alytaus miesto ir Anykščių rajono, jau džiaugiasi rezultatais – inovatyviais, progresyviais priešprojektiniais pasiūlymais.

Pirmoji vieta „Už geriausią urbanistinį sprendimą“

Pirmąją vietą „Už geriausią urbanistinį sprendimą“ pelnė VGTU studentų komanda: Rūta Vitkutė ir Martynas Germanavičius, jų komandos vadovė doc. Dr. Dalia Dijokienė.

Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai?

Visuomet pradedame nuo analizės. Tai yra tiek aplinkos vertinimas, tiek ir teorinės problematikos nagrinėjimas.

Kas Jūsų nuomone architektūroje/miestų urbanistikoje yra išmanu? Kaip Jūs suprantate išmanumą?

Išmanumas architektūroje yra mąstymo būdas, kai minimaliomis pastangomis ir resursais sugebi pasiekti maksimalų rezultatą. Galbūt dėl to jis turi panašumų su tvarumo ar efektyvumo sąvokomis. Tačiau pastarosios savybės yra labiau pasekmės, o ne kūrimo proceso dalis. Pavyzdžiui, pats efektyvumo tikslas gali pavirsti tiesiog optimizavimu. Tuo tarpu išmanumas yra gebėjimas, kai pasitelkus mąstymą vienu žingsniu gali pasiekti, rodos, tolimą tikslą. Nes galbūt eiti tiesiai toli nėra prasmės, o viskas, ko tereikia – tai pasisukti į teisingą pusę.

Ar pasirinktoje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis?

Visuomet įkvepia ankstyvieji OMA darbai, kurie, be to, kad yra labai išraiškingi architektūriškai, pirmiausia turi labai stiprų kultūrinį ir socialinį kontekstą. Jie visuomet siekia permąstyti tipologiją ir kurti erdvę keistiems susidūrimams ir netikėtiems scenarijams. Taip pat žavi „Alison and Peter Smithsons“ bei dauguma „teamX“ narių kūryba – sugebėjimu derinti modernistinio kanono monumentalumą ir socialinę architektūros dimensiją. Gilinantis konkrečiai į pokarinių daugiabučių temą, įkvepianti buvo šiuolaikinė „Lacton & Vassal“ kūryba bei jų minimalistinė filosofija. Savo manifeste jie vadovaujasi mintimi, jog šių daugiabučių likimas gali būti atrastas iš naujo kartu su modernizmo vertybėmis. Laisvas buto išplanavimas išlaisvina gyventoją kurti savo kasdienybės ritualus, kuria erdviškumo pojūtį, o paprasti mobilūs fasadai pasakoja apie juos esantiems išorėje. Šios vertybės iš naujo leidžia atrasti senstančių funkcionalistinių daugiabučių žavesį ir kurtį naują gyvenimo kokybę juose.

Kodėl būtent Visagino miesto teritorija ir šis miestas? Kuo sudomino ir kokie veiksniai darė įtaką pasirinkimui?

Martynas: Su Visagino miestu susipažinau vasaros mokyklos „Mapping Visaginas 2017“ metu. Tada teko patyrinėti miesto socialines problemas. Ten būdamas pastebėjau, jog miestas išskirtinis politiniu, socialiniu ir architektūriniu aspektais. Dėl savo unikalumo jis ir sužavėjo. Manau, kad jo dar laukia savas renesansas. O sužinojus, jog STRUCTUM rengia konkursą, kilo noras pagalvoti kokia ta ateitis galėtų būti.

Rūta: Iki šių metų su Visaginu buvau beveik nepažįstama. Pasirinkti šią temą kartu su bakalauro baigiamuoju darbu pastūmėjo būtent STRUCTUM konkursas. Norėjosi savotiško iššūkio, o Visaginas būtent toks ir pasirodė – savotiškas, netradicinis, bet kažkuo ir labai traukiantis.

Kokia projekto idėja/koncepcija?

Visaginas yra labai homogeniškas miestas, todėl bet kokia nauja intervencija labai krenta į akis. Mes savo koncepciją pradėjome iš toli – pasiūlėme bendrą miesto vystymo strategiją. Mūsų manymu, miestas turėtų telkti dėmesį ir resursus į Sedulinos alėjos aktyvavimą. Visaginą sudaro trys mikrorajonai, o ši alėja tarsi arterija – kartu juos sujungia. Kiekviename mikrorajone siūlome sukurti po lokalų centrą, o daugiausiai dėmesio skyrėme III-ojo mikrorajono, kuris nebuvo pilnai užbaigtas statyti, “širdžiai”. Šiuo metu čia yra apleistas stadionas ir mokykla. Stadioną mes siūlėmė prikelti antram gyvenimui – pristatyti modernias tribūnas, kurių nugarinėje dalyje būtų integruotos komercinės paskirties patalpos, pasiekiamos iš naujai kuriamos aikštės. Ant tribūnų taip pat siūlėme įrengti dviračių ir pėsčiųjų taką, besijungiantį su Sedulinos alėja. Apleista mokykla būtų konvertuojama į bendruomenės centrą. Toks centras galėtų sutalpinti viešąją biblioteką bei siūlyti konferencijų patalpas mokslininkams ar menininkams, tyrinejantiems sovietmetį. Jis galėtų tapti pirmuoju sovietologijos tyrimų centru ir rezidencija Europoje.

Kaip pasikeistų urbanistinis Visagino portretas įgyvendinus projekte pateiktas idėjas?

Savo pasiūlyme negriauname nei vieno pastato, juos siūlome konvertuoti. Ten kur reikia intensyvumo – šalia Sedulinos alėjos siūlome mišrios paskirties užstatymą. Taigi savo minimalia intervencija mes siekiame kuo labiau įsilieti į esamą Visagino charakterį ir jį praturtinti šiuolaikinį gyvenimo būdą atitinkančiais sprendiniais.

Pirmoji vieta „Už geriausią architektūrinį projektavimą“

Pirmąją vietą „Už geriausią architektūrinį projektavimą“ pelnė KTU studentų komanda: Agnija Ponomariov, Ugnė Miškevičiūtė, Martynas Arbačauskas, Aurimas Dermauskas, Aistė Stulgytė, Paulius Janonis ir komandos vadovė Dr. Laura Stasiulienė.

Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai?

Mūsų manymu, kūryba turi prasidėti nuo aiškaus tikslo ir norų apibrėžimo. Būtina atlikti detalią aplinkos, konteksto, istorijos analizę, kad būsimas projektas būtų ne tik gražus, bet ir tinkamai integruotas. Be to, kuo daugiau surinktos medžiagos, tuo daugiau atspirties taškų kūrybai pradėti.

Esant žinių bazei galima pradėti kūrybiškiausią projektavimo dalį, kuri prasideda nuo abstrakčių, bet fundamentalių idėjų vystymo. Šis kūrybinis etapas tęsiasi iki kol bus rastas balansas tarp estetikos, aplinkos ir funkcionalumo. Paskutinis etapas yra pagrindinės idėjos detalizavimas.

Kas Jūsų nuomone architektūroje/miestų urbanistikoje yra išmanu? Kaip Jūs suprantate išmanumą?

Išmanumą suprantame kaip šiuolaikinių, aktualių laikui, efektyvių sprendimų panaudojimą architektūroje ir urbanistikoje, pasitelkiant naujas technologijas. Tai sprendiniai, kurie yra logiškai pagrįsti, kuriantys komfortiškesnes sąlygas žmogui bei prisidedantys prie aplinkos tausojimo.

Ar pasirinktoje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis?

Iš tikrųjų, yra daugybė architektų, kurie mus  įkvepia. Visi jie yra skirtingi ir iš kiekvieno galima pasimokyti. Tai tokios architektų kompanijos, kurios yra neabejingos aplinkai, kurių tikslas yra ją pagerinti, o ne jai pakenkti. Tai taip pat apima tokius aspektus kaip harmoningas projekto integravimas, natūralių išteklių, šviesos panaudojimas. Viena iš tokių yra „Foster + partners“ britų architektūros ir statybos inžinerijos įmonė, kuri kuria ne tik pasaulyje žinomus pastatus, išsiskiriančius savo mastu, bet taip pat sutelkianti savo dėmesį į darnų vystymąsi ir atsakingumą ekologijai.

Kodėl būtent Tauragės miesto teritorija ir šis miestas? Kuo sudomino ir kokie veiksniai įtakojo pasirinkimą?

Kaip mes visi žinome, šiais laikais ekologiškumas ir tvarumas yra svarbi bei jautri tema. Mes manome, jog ypač šiuo metu yra labai svarbu susitelkti ties ekologiškumu bei inovatyvumu. Tauragės miestas šiuo metu Lietuvoje yra vienas iš labiausiai pirmaujančių miestų dėl savo inovatyvių idėjų, ekologiškumo puoselėjimo bei modernių sprendimų vystymo. Mes norėjome susitelkti ties tuo miestu, kuriam yra svarbu naudoti atsinaujinančius energijos šaltinius, įvairias modernias bei aplinkos neteršiančias technologijas. Tai buvo vienas iš sprendimų kodėl norėjome projektuoti būtent Tauragėje. Antroji priežastis buvo ta, jog tai miestas pilnas jaunų bei veržlių žmonių, kuriems ledo arena būtų tikrai reikalinga. Šiuo metu Tauragės gyventojai važiuoja sportuoti į kitus miestus, o tai būtų puiki galimybė jiems sportuoti savo mieste.

Kokia projekto idėja/koncepcija?

Tauragės miesto pavadinimas yra kilęs iš dviejų sudurtinių žodžių – ,,tauras‘‘ ir ,,ragas‘‘. Pirmasis reiškia gyvūną – taurą, o antrasis – ne žvėries ragą, bet vingį, lanką, todėl mūsų projekto pagrindinė idėja buvo atsižvelgti į miesto pavadinimą. Taip pat, nuo pat pradžių stengėmės laikytis apvalių formų, kurios nesukurtų barjerų, leistų laisvai judėti ir būtų malonios žmogaus akiai. Grupėje mes juokaujame, kad ledo arenos formą bandėme atkurti pagal ledo ritulio ,,šaibą‘‘. Tokia ledo arena buvo projektuota, žinoma, atsižvelgiant ir į pačią cirkuliaciją, ledo ritulio aikštelės formą bei kitas reikalingas patalpas. Architektūra sekė iš paskos. Viską sudėlioję į savas vietas nusprendėme, jog geriausia forma pastatui tikrai būtų apvali, šiaurinėje pusėje nukirsta dėl sklypo formos.

Kaip pasikeistų architektūrinis Tauragės portretas įgyvendinus projekte pateiktas idėjas?

Visų pirma, ši arena būtų skirta ne tik čiuožinėjimui ar varžyboms. Pastate galėtų vykti įvairios parodos, renginiai, kurie pritrauktų ne tik vietinius gyventojus, tačiau ir svečius iš kitų miestų ar netgi ir iš kitų šalių, kurie didintų ir gerintų miesto gerovę ekonominiu atžvilgiu. Taip pat, tai puikią strateginę vietą turintis miestas, įsikūręs tarp didžiųjų Lietuvos miestų, todėl susisiekimas yra patogus ir greitas. Pats Tauragės miesto portretas pasikeistų teigiamai, kadangi jame atsirastų dar vienas Tauragės traukos centras, kuris būtų pilnai sutvarkytas. Šiuo metu projekto vietoje vyrauja apleisti pastatai ir laukai, o įgyvendinus tokios arenos projektą pasikeistų nepatrauklios ir neestetiškos didelės teritorijos vaizdas. Projektuojant areną mes koncentravomės ne tik į pačią arenos architektūrą, tačiau ir į visą jos sklypą. Svečiai turės ką veikti ne tik arenos viduje, tačiau ir lauke, kur bus veiklos ir jauniems, ir vyresniems žmonėms. Taigi, projektas taptų erdve, kuriančia patrauklesnį, patogesnį miestą gyventi.

Antrosios vietos laimėtojai

KU komanda ir jos nariai: Nedas Stakutis, Linas Gedvilas, Mark Gargun, Juozas Zakarauskas, Arnas Žvinklys, Veronika Biveinytė, Dovilė Dirvonė, komandos vadovės: Jevgenija Rutė ir Viktorija Gricenaitė

Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai?

Esame inovacijų karta, todėl norime eksperimentuoti. Kurdami šiandienai, nepamiršdami praeities ir galvodami apie ateities miestų viziją.

Kas Jūsų nuomone architektūroje/miestų urbanistikoje yra išmanu? Kaip Jūs suprantate išmanumą?

Ateities miestas pirmiausia turi būti patogus žmogui. Ateities miestas – toks, kuris gręžiasi į žmogų. O žmogui patogumas, greitas judėjimas ir gyvenimo kokybė svarbiau nei įmantrios technologijos – tokiame mieste turi būti daugiau viešųjų ir žaliųjų erdvių, atnaujinta miesto infrastruktūra, patobulintas susisiekimo transportas. Šalia gyvenamųjų namų ateityje būtų dar daugiau žalumos. Poilsio erdvių poreikis tik didėja. Labai akivaizdžiai tai matomas Lietuvos miestų parkuose, kurie perpildyti žmonių.

Svarbiausias ateities miesto akcentas  –  bendravimas ir artumas žmogui. Išmanusis miestas – kada ne žmogus tarnauja miestui, o miestas žmogui.

Ar pasirinktoje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis?

Taip, kraštovaizdžio architektūros projektuose dažnai imponuoja vienas iš pagrindinių šios srities puoselėtojų ir kūrėjų, olandų dizaineris Pietas Oudolfas. Kurio darbai išsiskiria besikeičiančiu daugiamečių augalų grožiu, o gerai apgalvotas natūralistinis apželdinimas reikalauja ypač mažai priežiūros. Pirmenybė skiriama ne retiems augalams su stambiais ryškiais žiedais, o bendrai kompozicijai, kurioje grožį sukuria visa augalų masė.

Taip pat architektūroje dažnai įkvepia danų architektų studijos „BIG“ įkūrėjas Bjarke Ingels, kurio studija pasaulyje garsi ne kaip vieno architektūrinio stiliaus pripažintoja. Studijos „BIG“ kuriama architektūra yra permaininga. Bjarke Ingels tuomet dar jaunus praktikantus mokė, kad kiekvieno pastato gimimas prasideda nuo idėjos, o idėja yra gryna tik tuomet, kada ji be taisyklių ir logotipų.

Kodėl būtent Anykščių miesto teritorija ir šis miestas? Kuo sudomino ir kokie veiksniai įtakojo pasirinkimą?

Norėjosi vystyti kraštovaizdžio architektūros absolventės Viktorijos Gričenaitės magistro darbą apie kraštovaizdžio psichoemocinius pojūčius bei jį papildyti naujais pastatais. Anykščių miesto teritorija, kaip turistinis miestas, mums pasirodė tinkamas realizuoti šį sumanymą. Kadangi ši idėja neturi jokių analogų nei Lietuvoje, nei pasaulyje, tikėjome konkurso sėkme.

Kokia projekto idėja/koncepcija?

Projekto idėja – pasitelkus psichoemocinius pojūčius per spalvas, garsus, kvapus sukurti „Sveikatingumo sodus“ tiek kraštovaizdyje, tiek pastatų viduje.

Per pastaruosius 20 metų visuose pasaulyje esančiuose sveikatingumo kampeliuose dažniausiai naudojamas tik vienas iš psichoemocinių poveikių, o mūsų projekte visi – vaizdai, spalvos, garsai ir kvapai. Taip pat mūsų teritorija yra išskirtinė savo pastatų ir kraštovaizdžio išdėstymu, statinių įsiliejimu į kraštovaizdį. Pasaulyje dar nėra analogų, atitinkančių mūsų komandos idėją. Įgyvendinus šią koncepciją žmonės patirtų gamtos terapiją per garsus, vaizdus ir kvapus, atsiribodami nuo miesto šurmulio, triukšmo bei įtampos. Mūsų komandos projektas akcentuoja ne tik išorinę, bet ir vidinę ramybę.

Kaip pasikeistų urbanistinis/architektūrinis Anykščių portretas įgyvendinus projekte pateiktas idėjas?

Vienas iš svarbiausių Anykščių miesto vystymo uždavinių yra sudaryti sąlygas miestui tapti Šiaurės rytų Lietuvos kurortu, pasižyminčiu aukštu gyvenimo lygiu ir kokybe, savita gamtine ir kultūrine aplinka, siūlančia kokybiškas gydymo bei sveikatos atstatymo, turizmo ir poilsio paslaugas, ištisus metus pritraukiančiu gausius lankytojų srautus. Įgyvendinus projekto idėją, Anykščiai taptų ne tik vienu iš pagrindinių Lietuvos kurortu, bet ir būtų pirmas miestas pasaulyje turintis unikalų objektą –„Sveikatingumo sodus“.

Trečiosios vietos laimėtoja

VDA studentė Austėja Jurčiukonytė. Jos Alytaus miesto dainų slėnio teritorijos sutvarkymo projektui vadovavo docentas Vytenis Gerliakas.

Nuo ko pradedate kurti? Kokie pagrindiniai Jūsų kūrybinio proceso žingsniai?

Kūrybinis procesas prasideda nuo teigiamų emocijų, įkvėpimo, minčių apie projektą ir begalės idėjų galvoje. Kūrybinio proceso žingsniai: teritorijos analizės, analogų studija, idėjų ieškojimas, formos paieškos.

Kas Jūsų nuomone architektūroje/miestų urbanistikoje yra išmanu? Kaip Jūs suprantate išmanumą?

Išmanus miestas – tai miestas suplanuotas su darnia planavimo vizija. Nes kas iš to, jei mes turėsime modernius sprendinius, įrengimus, išmanias technologijas, bet bendra miesto vizija bus neišmani. Išmanieji miestai, išmanieji pastatai skirti maksimaliai tenkinti šiandienos žmonių poreikius, kuriami projektai, mano nuomone, turi daryti mažiausią neigiamą poveikį aplinkai.

Ar pasirinktoje srityje turite autoritetų, į kuriuos savo darbais siekiate lygiuotis?

Architektė Zaza Hahid.

Kodėl būtent Alytaus miesto teritorija ir šis miestas? Kuo sudomino ir kokie veiksniai įtakojo pasirinkimą?

Teritoriją pasirinkau neatsitiktinai – mano gimtasis miestas yra Alytus ir buvau pastebėjusi, kad ši teritorija ilgą laiką neturi identiteto. Skatino noras sutvarkyti apleistą teritoriją, paversti ją patrauklią, puikų susisiekimą turinčią, pritaikytą šiandienos miesto poreikiams, multifunkcišką. Norėjau sukurti kompleksą, kuriame Dainų slėnis veiktų kiekvieną dieną ir būtų pritaikytas įvairioms amžiaus grupėms.

Kokia projekto idėja/koncepcija?

Projekto idėja – atgaivinti Dainų slėnį. Atkreipti dėmesį į apleistą miesto teritoriją, paversti teritoriją multifunkcišką, plačiu žvilgsniu apžvelgti teritoriją ir numatyti veiklos zonas, sukurti kompleksą pastatų, kuriuose Dainų slėnis dainuotų, veiktų kiekvieną dieną. Projektu siekiau, kad Alytaus miestas turėtų viziją Dainų slėnio vystymuisi, funkcionalių pastatų formavimuisi. Siekiau sukurti kompleksą, kurio funkcijos papildytų viena kitą. Taip pat stengiausi išsaugoti istorinę Alytaus Dainų slėnio paskirtį koncertams, renginiams, šventėms. Miesto teritorija, esanti netoli miesto centro paverčiama kultūros, edukacijos, rekreacijos centru, kuris trauktų miesto bendruomenės žmones burtis Dainų slėnyje ir skatintų bendruomeniškumą.

Kaip pasikeistų architektūrinis Alytaus portretas įgyvendinus projekte pateiktas idėjas?

Alytuje atsirastų multifunkciška teritorija, kuri pasižymėtų didelės teritorijos darnia planavimo vizija, žvelgiant plačiu masteliu, ne tik vizija, koks bus pastatas ir kas aplink jį. Pastatų kompleksas pasižymėtų savo energetinėmis savybėmis, ekologija, išmanumu, technologiniais sprendimais, moderniais architektūriniais sprendiniais, fasadų išraiška, pritaikyta pastatams gamtos apsuptyje. Idėja – tūris tūryje, eksterjero ir interjero persipynimas ir bendrystės kūrimas. Architektūrinis Alytaus miesto portretas taptų išmanesnis, išraiškingesnis, miestas vystytųsi su darnia vizija, multifunkciškomis teritorijomis, išmaniu požiūriu.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/10/renversa-baneris3-2.jpg

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!