PAVADINIMAS: JUNG
ADRESAS: Senasis Ukmergės kel. 12, Užubaliai, Vilniaus r.
UŽSAKOVAS: UAB „JUNG Vilnius“
ARCHITEKTAS: UAB „313 architects“ (Edvard Romanovski)
INTERJERAS: „Varoom“ (Ana Baravykienė, Viktorija Krasickienė)
GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Binkauskas ir Stašinskas“
PASKIRTIS: biuras ir sandėliai, demonstravimo bei mokymų erdvės
PLOTAS: 3 tūkst. kv. m (iš jų 2 tūkst. kv. m – sandėliai)
PRADĖTA: 2018 m.
BAIGTA: 2020 m. IV ketv.
Vokiškas preciziškumas išorėje, viduje ir inžinerinėse sistemose – visa tai telpa naujai įrengtame „JUNG Vilnius“ pastate. Įdiegta bendra išmanioji valdymo sistema suteikia neįtikėtiną komfortą darbuotojams bei neribotas pritaikymo galimybes ateityje. Be to, užsakovai daug dėmesio skyrė ne tik patogumui, bet ir estetikai.
„JUNG pastato projekto rengimo metu užsakovai formuodami užduotis nuo pat pradžių akcentavo estetikos siekiamybę, – teigia projekto autorius, „313 architects“, UAB atstovas Edvard Romanovski. – Įvertinus visas užduotis, buvo pasiūlyta pastato architektūros išraišką formuoti pagrindinio fasado, orientuoto į Ukmergės plentą, akcentavimu. Siekiant grakščių proporcijų plokštumų, pagrindinis fasadas suskaidytas horizontaliais ir vertikaliais aliuminio profilių sudalinimais, įkomponuojant į juos stiklo vitrinas. Vienodu žingsniu sumontuotos, skirtingo gylio aliuminio lamelės suteikia fasadui dinamiškumo. Apžiūrint objektą iš skirtingų taškų, fasadas keičiasi. Toks efektas išgautas pasitelkiant perspektyvos ir optikos dėsnius.“
Pasak jo, pastato aukštis ir jo konstrukcijos leido sukurti aukštas patalpas – tai labai padidino komforto pojūtį patalpose. Pirminėje projektavimo stadijoje planuotą lubų aukštį šiek tiek pakoregavo inžinerinių sistemų sprendimai, įrengti palubėje.
„Dėl gausaus inovatyvių technologijų naudojimo prireikė daugybės patikslinimų projektuojant inžinerines sistemas per visą projektavimo ir statybų laikotarpį. Tai buvo savotiškas iššūkis, – teigia E. Romanovski. – Tačiau iš esmės pastato originalumas slypi būtent įdiegtose technologijose. Architektūrine prasme didelį įspūdį daro apšvietimo sprendiniai ir jo valdymo būdai išorėje ir interjere.“
Atsižvelgiant į atskirų „JUNG Vilnius“ darbo grupių specifiką, tinkamai apšviestos patalpos planuotos tokiu principu, kad tam tikrų specialistų darbo vietos būtų viena šalia kitos. Kitas svarbus aspektas – turėjo būti užtikrinti kuo trumpesni judėjimo keliai, susisiekiant tarp skirtingų zonų patalpų.
Gausiai naudojant inovatyviausias sistemas, naujame pastate išskirtos kelių tipų patalpos: kabinetai darbuotojams, bendrosios darbo erdvės, persirengimo kambariai su dušais, du susitikimų kambariai, dvi mokymo salės, sandėlis, virtuvės bei vidinių renginių erdvė, tylaus darbo patalpa. Taip pat įrengta ir atskira didele parodų zona. Parodu zonoje – pilnavertis butas ir viesbucio numeris. Naujajame pastate dirba 27 darbuotojai.
Beje, jau ir pirmasis JUNG biuras buvo išmanus – jame beveik 15 metų puikiai veikė ne viena valdymo sistema. Pasikeitus technologijoms naujasis biuras tapo pažangia pirmojo versija, nors tiesioginio prototipo, pagal kurį būtų galima sukurti pastatą, JUNG neturėjo ir viską reikėjo kurti kartu su projekte dalyvavusiais partneriais.
Interjere naudojami įmonės simboliai
Laikui nepavaldi, preciziška ir kokybę įkūnijanti erdvė – būtent taip naujosios būstinės interjerą apibūdina jį kūrusios „Varoom“ studijos dizainerės.
„Interjero koncepcijos pamatas – laipsniškas spalvinių dėmių ir tekstūrų gausėjimas tolstant nuo neutralaus, išgryninto centro – holo. Holas šviesus, erdvus, jame sukuriamas galerinis įspūdis. Lankytoją pasitinkanti frontali siena su šviečiančio kvadrato instaliacija tampa ne tik holo akcentu, bet ir svarbiu eksterjero elementu: kur kontrastas tarp monumentalaus, šviečiančio kvadrato ir dinamiškos laiptų įstrižainės sukuria harmoningą kompoziciją“, – sako studijos „Varoom“ atstovės.
Šviečiantis kvadratas – tai subtili sąsaja su jungikliu ir JUNG komunikacijoje naudojamu kvadrato simboliu. Be to, kvadratas, valdomas išmaniosiomis technologijomis, perteikia išmaniojo biuro įvaizdį ir veikia kaip informacijos šaltinis. Pavyzdžiui, judantis žalias taškas reiškia, kad pastatas veikia naudodamas tik žaliąją saulės energija.
Interjero spalvos taip pat pasirinktos neatsitiktinai: viena iš JUNG klasikinio kvadrato formos jungiklių serijų „LS 990“ yra gaminama naudojant 63 unikalias „Le Corbusier“ paletės spalvas. Pasak dizainerių, objekte naudojami spalviniai deriniai parinkti būtent iš šios spalvų paletės.
„Siekiant pabrėžti vokiško stiliaus vertybes, interjere naudojamos lakoniškos geometrinės linijos, išlaikomas švarios erdvės pojūtis. Metalo detalės atspindi kompanijos veiklos specifiką bei sustiprina vokiškos nuotaikos charakterį. Medžio tekstūra sušildo neutralių spalvų bazinį interjero koloritą“, – teigia dizainerės.
Ir architektas, ir interjero dizainerės pripažįsta, kad jiems pirmą kartą teko dirbti su projektu, kuriame taip gausiai naudojamos naujausios technologinės sistemos, todėl vienas svarbiausių iššūkių buvo ne tik sukurti unikalų objektą, bet ir maksimaliai užtikrinti, kad šios sistemos susilietų su pastatu, tačiau netaptų nematomos lankytojams, kurie nori jas išbandyti.
Minimalistinė aplinka – švaresnėms mintims
Vokiškas preciziškumas karaliauja „Narbutas Lietuva“ naujai įrengtame jungiklių ir išmaniųjų namų sistemų centre „JUNG Vilnius“. Minimalistinė aplinka čia atveria erdvę gausesnėms idėjoms ir švaresnėms mintims, o svarbiausia – neužgožia ir netgi papildo išmaniųjų technologijų kuriamą komfortą, kuris juntamas kiekviename žingsnyje.
Naujuosius „JUNG Vilnius“ namus „Narbutas Lietuva“ įrengė drauge su interjero architektėmis „Varoom“. Sukurta aplinka atliepia šimtametę įmonės filosofiją „progresas kaip tradicija“ – čia susijungia veržlumas pirmyn ir atrama į laiko patikrintą stilių bei nepriekaištingą kokybę. Tradicinį vokišką stilių įkūnija tiesios ir aiškios linijos, švari ir neapkrauta erdvė, metalo detalės. Neutralią pilkų ir kreminių spalvų aplinką pagyvina medienos elementai (spintos, sienų uždangos) ir spalviniai akcentai virtuvėje bei mokymų salėje.
„JUNG Vilnius“ erdvės pasitinka išskirtine recepcija, padengta metalo lakšto lankstiniu. Ji kuria veržlų, futuristinį aplinkos ritmą, nepaleidžiantį vaikštant tolesnėse erdvėse. Naujai įrengtame projekte telpa: 20 darbo vietų, kuriose ergonomišką darbą užtikrina „sėsk-stok“ darbo stalai ir kėdės „Wind“, mokymų salė, kurioje produktyvią aplinką kuria funkcionalūs stalai „Nova“ ir minimalistinio dizaino kėdės „Moon“, dvi virtuvės, kuriose komfortiškai pailsėti kviečia minkštasuoliai „Jazz Chill Out“. Šiose erdvėse, pasitarimų salėse bei vadovo kabinete netrukdomam ir produktyviam darbui tinkamą aplinką taip pat kuria užsienio gamintojų „Interstuhl“, „Inclass“, „Quinti“, „Pedrali“, „Scab“ baldai.
Pastatas, į kurį patenkant nebūtinai reikia raktų: gali padėti ir implantas rankoje ar veido atpažinimo sistema
Vis dar sunku įsivaizduoti biurą, kuriame išmaniosios sistemos apima kone visas pastato sritis: nuo vėdinimo ir šildymo iki lauko augalų laistymo, pirštų atspaudų skenavimo, veido atpažinimo, sujungto su muzikine sistema, ar po oda implantuoto daviklio nuskaitymo. Nors tai skamba tarsi ištrauka iš fantastinio filmo, tačiau būtent tokiomis sistemomis kasdien naudojasi naujojo įmonės „JUNG Vilnius“ biuro darbuotojai.
Paklaustas, kodėl apskritai atsirado poreikis sukurti tokį inovatyvų biurą, „JUNG Vilnius“ vadovas Raimundas Skurdenis išskyrė dvi priežastis: visų pirma, įmonės veikla labai glaudžiai susijusi su išmaniosiomis pastatų valdymo sistemomis, kurias ši tiekia rinkai, antra, norėta sukurti patogias darbo vietas bei racionaliai naudoti energiją.
„Naudojamos sistemos nėra kažkokia egzotika – daugelis pastatų jas turi. Tačiau tik nedaugelis jas realiai sujungia į vientisą, sinergiškai veikiančią visumą, – sako R. Skurdenis. – Visa pastate esanti automatika veikia tam, kad ištekliai būtų naudojami maksimaliai efektyviai – tik tiek, kiek reikia, ir tik tada, kada reikia. Taip sukurtų darbo vietų kokybė ne nukenčia, o atvirkščiai – pagerinama. Prie ekologijos bei taupymo smarkiai prisideda ir ant pastato sumontuota 50 kW saulės elektrinė.“
Be to, įrengta lauko oro stebėjimo stotelė, siunčianti signalus, pagal kuriuos reguliuojama patalpų temperatūra ar užtraukiamos žaliuzės, jei lauke šviečia saulė.
Pasak „JUNG Vilnius“ vadovo, pastatas atlieka savotišką demonstracinį vaidmenį: čia galima gyvai pamatyti, kaip veikia mūsų siūloma įranga – sistemų išbandymas realiomis sąlygomis neprilygsta pristatymui kataloge ar stenduose.
Tačiau kartu itin svarbus ir darbuotojų komfortas bei kai kurių darbų procesų supaprastinimas, todėl daug dėmesio skirta sandėliavimo patalpų įrengimui.
Kito tokio pastato tiesiog nėra
„Pagrindinis šio pastato unikalus bruožas ir jo išskirtinumas tarp visų Lietuvoje man žinomų išmaniųjų pastatų – tai didžiausia koncentracija įvairiausių sistemų, kurios integruotos į pastatą ir sujungtos į vieną bendrą valdymo sistemą, – pabrėžia UAB „Think Light“ direktorius Andrius Kleiza. – Tai pirmas ir kol kas vienintelis toks objektas, kai viename pastate ne tik integruota tiek daug įvairių sistemų, bet ir jų valdymas sujungtas. Kito tokio pastato tiesiog nėra.“
Pašnekovas pasakoja, kad kituose pastatuose, kuriuose integruojamos įvairios išmaniosios sistemos, paprastai sukuriamas keleto sistemų junginys. Tačiau naujoji JUNG būstinė šiuo požiūriu yra unikali: šiame pastate veikiančioms įvairioms išmaniosioms sistemoms sukurtas valdymas vienos – JUNG siūlomos KNX pastato valdymo sistemos pagrindu. Pastato mikroklimato ir šildymo, praėjimo kontrolės, žaliuzių ir stebėjimo kamerų, net prožektorių valdymas sujungtas į bendrą išmaniąją sistemą. Pavyzdžiui, pagal vaizdus kamerose sistema įjungia šviesą ir pasuka prožektorius reikiama kryptimi, o dalyje patalpų įdiegtas ir valdymas balsu.Dėl šių sprendimų, A. Kleizos vertinimu, naujasis JUNG pastatas yra vienintelis toks objektas Vilniuje ir Lietuvoje, išskirtinis, unikalus ir pavyzdinis. „Think Light“ vadovas džiaugiasi, kad būtent jo įmonė įgyvendino šį unikalų projektą.
Inovatyvius apšvietimo sprendimus diegianti įmonė „Think Light“ įgyvendino ir JUNG apšvietimo projektą biuro zonai bei sandėlio erdvei. Daugiafunkcėse erdvėse šviesos srauto intensyvumas valdomas automatinės sistemos, atsižvelgiant į žmonių ir natūralios šviesos srautą. Darbo vietų apšvietimui įgyvendinti naudoti naujausi šviesos diodų (LED) šviestuvai su optine mikrolęšių ir reflektorių sistema. Sukurtas dviejų tipų apšvietimas: lubose – linijinis, o virš darbo stalų sumontuoti profiliai. Buvo ieškoma lanksčių ir funkcionalių sprendimų. „Darbo vietų apšvietimui naudoti itin nedidelių matmenų į lubas įleidžiami šviestuvai, kuriems būdingas labai mažas akinimas. Toks sprendimas ne tik estetiškai patrauklus, bet ir labai efektyvus elektros sąnaudų požiūriu“, – teigia A. Kleiza. Pasak jo, kokybiškas apšvietimas nėra orientuotas tik į šviestuvus – svarbiausias kriterijus visuomet išlieka šviesa ir jos sukuriama vertė klientui. Pavyzdžiui, sandėlio apšvietimui įdiegti davikliai reaguoja ir įjungia apšvietimą ten, kur tuo metu dirba žmonės.
Sandėlyje ir lazeriai, ir judančios lentynos
„Sandėlis su visiškai automatiniu ir maksimaliai ekonomišku šviesų (LED apšvietimas, kuris veikia nuo judesio, pagal konkrečius laiko nustatymus) bei temperatūros valdymu, – pasakoja R. Skurdenis. – Įdomiausia dalis – automatinių lentynų sistema: kai ne sandėlio darbuotojas laipioja po lentynas ir renka prekes, lentynos su prekėmis atvežamos iki darbuotojo ir lazeris parodo, kurią prekę imti. Taip užtikrinamas greitesnis darbas ir žmogiškųjų klaidų.“
Šiuo metu įrengta trečdalis numatytų automatinių sistemų, likusios planuojamos veliau . Beveik 2 tūkst. kv. m užimančiose sandėliavimo patalpose sukurtos optimalios sąlygos darbuotojams ir čia laikomoms prekėms.
Siekiamybė – lankstumas
„Statybų planus ir terminus koregavo pasaulinė pandemija – tuo metu kaip tik vyko pastato įrengimas, – apie kilusius iššūkius pasakoja R. Skurdenis. – Be to, pastatas ir jo automatika buvo didelė naujiena ir jį stačiusiems, ir projektavusiems bei įrenginėjusiems darbuotojams. Tad reikėjo skirti papildomų resursų mokymams bei pagalbai vieni kitiems. Vis dėlto bendromis pastangomis pasiekėme, kad biuras veiktų – ir veiktu taip kaip sumanyta.“
Tiesa, virusas pakoregavo ne tik numatytus įrengimo terminus. Viena iš papildomai įdiegtų sistemų – žmogaus temperatūros skenavimas – puikiai pritaikoma pandemijos akivaizdoje. Skenavimas yra sujungtas su įėjimo kontrolės, durų atidarymo bei muzikine sistema: vos įėjus žmogui į patalpas, nuskenuojama jo kūno temperatūra, tuomet, jei ji nėra pakilusi, ant sienos užsidega žali šviestuvai ir su muzikine sistema žmogus maloniai pakviečiamas užeiti. Jeigu temperatūra viršijama, sieniniai šviestuvai užsidega raudonai ir pranešama, kad toliau eiti negalima bei prašoma palaukti tolesnių nurodymų. Tuo pat metu apie situaciją informuojama administracija.
„Tai tik vienas pavyzdys, viena kombinacija. O jų – dešimtys. Visuomet galime sukurti naują, jei tik atsiranda poreikis. Sistemų bei automatikos valdymo lankstumas ir yra pagrindinis pastato išskirtinumas“, – teigia R. Skurdenis.
Naujausias „JUNG Vilnius“ pastatas stebina ne tik inovatyviomis idėjomis, bet ir žinia, kurią jis neša apie biurų koncepciją apskritai: šiuolaikiniam verslui itin svarbu būti kuo tvaresniam, užtikrinti ne tik klientų, bet ir pačių darbuotojų patogumą, ypač tada, kai atsiranda vis daugiau nenumatytų aplinkybių. O prisitaikyti prie bet kokios situacijos padeda šiuolaikinės technologijos, kurias tereikia išmokti naudoti kasdienybėje taip, kaip tai pavyko padaryti naujajame JUNG pastate, kuris gali būti užtikrintai vadinamas įmonės ir jos gaminamos produkcijos vizitine kortele.
