NAUJOJI TUBERKULIOZĖS IR INFEKCINIŲ LIGŲ LIGONINĖ – PASTATAS, PASIRUOŠĘS BAISIAUSIEMS VIRUSAMS

2019 m. lapkričio 29 d.

Admin Structum.

admin@estructum.lt

UŽSAKOVAS: LR sveikatos apsaugos ministerija

GENERALINIS RANGOVAS: UAB „Eikos statyba“

ARCHITEKTAI:         Projektų rengimo centras, architektė Lina Šantaraitė, architektai: Ramūnas Buitkus, Justas Vaičius, Paulius Armonas, Jolanta Jazukevičiūtė

STATYBOS DARBŲ PRADŽIA: 2017 m.

STATYBOS DARBŲ PABAIGA: 2019 m. spalis

STATINIO PLOTAS:  7669,49 m2

PASTATO AUKŠTŲ SKAIČIUS: 3 aukštų su rūsiu

ENERGINĖ KLASĖ:  A

INVESTICIJOS:         11,4  mln. Eurų

Vilnius ilgus metus kamavosi su labai prastos būklės infekcine ligonine – Žvėryno mediniuose 1905 m. statybos pastatuose įsikūrusi ligoninė architektūros požiūriu galbūt ir buvo vertinga kaip Žvėryno rajono paveldas, tačiau savo funkcijos neatliko: sunkūs ligoniai ten buvo gydomi antisanitarinėmis ir net sveikatai pavojingomis sąlygomis. 2019 m. Santaros miestelyje įmonė „Eikos statyba“ užbaigė statyti naują modernią, beveik 8 tūkst. m2 ploto tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę. Šioje įstaigoje tuberkuliozei gydyti bus skirta 100 lovų, kitoms infekcinėms ligoms – 50 lovų. Sveikatos apsaugos ministerija šiam projektui įgyvendinti skyrė 5,88 mln. eurų.

ARCHITEKTĖ DAUG SUŽINOJO APIE INFEKCINES LIGAS

Ligoninė yra daugiau nei 7,6 tūkst. m2 ploto ir buvo statoma dvidešimt mėnesių. Ją projektavo įmonės Projektų rengimo centras architektė Lina Šantaraitė, kurios viziją papildė architektai Ramūnas Buitkus, Justas Vaičius, Paulius Armonas, Jolanta Jazukevičiūtė. L. Šantaraitė juokiasi, kad šiandien apie infekcinių ligų gydymą žino tiek, kad galėtų patarti ligoniams. Ji atskleidė, kaip suplanuota naujoji ligoninė.

„Ligoninė suskirstyta į du stambius korpusus. Vienas jų – tuberkuliozės ligų skyrius, kitas – infekcinių ligų korpusas, kurio skyriai zonuojami pagal infekcinių ligų pobūdį. Ligoninės centre – infekcinių ligų poliklinika ir diagnostikos centras. Ten sumontuota kompiuterinės tomografijos, rentgeno įranga. Šis centras teiks paslaugas ligoniams iš abiejų korpusų“, – ligoninės planą paaiškina L. Šantaraitė.

Antrojo aukšto vidurinėje dalyje taip pat įkurtos dvi laboratorijos – tuberkuliozės ligų ir infekcijų.

Ligoninės planui daug įtakos turėjo detalusis sklypo planas, buvo stipriai ribojamas pastato plotas, jis priklausė nuo Sveikatos apsaugos ministerijos šiam objektui skirto biudžeto. L. Šantaraitės teigimu, ligoninę reikėjo planuoti labai kompaktiškai.

„Dar vienas reikalavimas buvo tuberkuliozės padalinį atitraukti toliau nuo pagrindinių gatvių. Kad praeiviai su šiais ligoniais turėtų kuo mažesnį kontaktą. Jiems vidiniame sklypo kieme išskirta didelė erdvė pasivaikščiojimams su specialiai kurto dizaino ilgalaikėmis pavėsinėmis ir suoliukais. Ji apšviesta, taigi išeiti bus galima ir tamsiu paros metu. Nes, turbūt žinote, tuberkulioze sergantys žmonės ligoninėje praleidžia po pusmetį ir ilgiau, o jų gydymui itin padeda dažnas buvimas gryname ore“, – atskleidžia pašnekovė. Šie ligoniai taip pat turės galimybę išeiti į balkonines terasas – tai ypač aktualu silpniems, sunkiai vaikštantiems pacientams. Tačiau visos tuberkuliozės ligų korpuso durys turi įeigos kontrolę – kitaip tariant, ligoniai patys negali nuspręsti pasivaikščioti lauke, tokį sprendimą priima tik medicinos personalas ir tuomet juos išleidžia į lauko erdvę.

„Egzistuoja taisyklė, kad sergantieji tuberkulioze taip pat turėtų kuo mažiau bendrauti tarpusavyje. Nes jų ligos formos dažniausiai būna skirtingos ir jie gali vienas kitą užkrėsti“, – paaiškina L. Šantaraitė.

VISI PAVIRŠIAI – ANTIBAKTERINIAI, RŪSYJE ĮRENGTOS DEZINFEKCIJOS PATALPOS

Architektė priduria: ligoninėje griežtai kontroliuojama, kad infekcinėmis ligomis sergantys ligoniai nesusitiktų su sergančiais tuberkulioze. Taip pat ligoninės rūsyje įrengti gydytojų persirengimo kambariai, kuriuose jie visiškai pasikeičia savo kasdienius ir darbinius viršutinius drabužius, ateidami ir išeidami iš ligoninės, pereina specialų šliuzą, nusiprausia duše ir tik tuomet gali palikti ligoninę. Gydytojų darbiniai chalatai keičiami kasdien.

Bendrovės „Eikos statyba“ vadovas Almantas Čebanauskas sako, jog statant šį objektą jo vadovaujama įmonė buvo projekto generalinis rangovas atsakingas už viso objekto darbo projekto parengimą ir bendrastatybinių bei specialiųjų darbų įgyvendinimą. Pastato statyboms naudotos naujausios technologijos, reikėjo suvaldyti įvairių subrangovų darbą. Ypatingas dėmesys skirtas vėdinimo sistemoms ir žmonių srautui sureguliuoti.

„Buvo būtina vieną padalinį (infekcinės ligoninės) atskirti nuo kito (tuberkuliozės ligų ligoninės). Tam suprojektuoti atskiri įėjimai į skyrius, kad infekuoti pacientai neturėtų galimybės susitikti. Taip pat tuberkuliozės skyrius turi atskirus, izoliuotus kiemelius, skirtus pacientams pasivaikščioti“, – sako A. Čebanauskas.

Tuberkulioze kartais serga asocialūs asmenys – atsižvelgiant į pacientų specifiką, šiame skyriuje įrengtos kelios palatos su nerūdijančiojo plieno sanitarinių mazgų įranga, tam, kad jos nebūtų įmanoma lengvai sudaužyti.

Infekcinėje ligoninėje suprojektuotos atskiros patalpos (vadinamieji „boksai“) pacientams priimti ir apžiūrėti. Jų įėjimai įrengti tiesiai iš lauko, kad galėtų privažiuoti greitosios pagalbos automobiliai.

„Boksų“ ventiliacija suprojektuota taip, kad paduodamo ir išmetamo oro srautai nesimaišytų su kitų patalpų oru. Prieš vėdinimo kameras ortakiuose sumontuotos antibakterinės lempos, kad oras būtų dezinfekuotas“, – pasakoja pašnekovas.

Apskritai statant šią ligoninę rangovai ir subrangovai privalėjo rinktis tokias apdailos medžiagas, kad visi paviršiai būtų antibakteriniai. Sienų, lubų dažai privalėjo turėti antibakterinių savybių, lubų plokštės taip pat būti iš medžiagos, kuri neleidžia daugintis bakterijoms ir pelėsiui. Numatyta grindinio šildymo sistema, leidžianti rinktis kuo mažiau valomų prietaisų. Lygiai dėl tos pačios priežasties specifinėms patalpoms parinkti lygūs ir lengvai valomi radiatoriai.

Visuose trijuose ligoninės korpusuose įrengti gamintojo „Schindler“ liftai, kuriuose telpa paciento lova ir lydintis asmuo. Taip pat liftai bus naudojami į dezinfekcines patalpas nuleisti ligonių lovoms, čiužiniams, patalynei ir grąžinti dezinfekuotus daiktus atgal į palatas.

FASADUI NAUDOTOS DIDŽIULIŲ GABARITŲ KERAMIKOS PLOKŠTĖS

Bendrovė „Eikos statyba“ šiame objekte atliko konstrukcinės dalies bei bendrastatybinius darbus, įrengė lauko vandentiekį ir nuotekų trasas, įrengė karkasą ir ant jo montavo didelių gabaritų vėdinamas keramikos plokštes. Taip pat sutvarkė ligoninės aplinką.

Kadangi naujoji infekcinių ligų ligoninė yra A energinės klasės, didelis dėmesys turėjo būti skirtas pastato sandarumo darbų kokybei užtikrinti.

Ligoninės pastato konstrukciją sudaro atraminės gelžbetonio kolonos ir monolitinės gelžbetonio perdangos. Ligoninės save laikančios sienos sumūrytos iš 240 mm storio silikatinių blokelių, o požeminės konstrukcijos – iš monolitinių sienų ir kolonų.

„Buvo įrengta vėdinamojo fasado sistema, kurią sudaro strypinė karkaso sistema, ir apie 5,6 tūkst. m2 porceliano keramikos plokščių apdailos, – sako „Eikos statyba“ vadovas A. Čebanauskas. – Strypinę fasado karkaso sistemą sudaro nerūdijančiojo plieno strypai bei templės, kurios kerta šiltinimo sluoksnį, jas laiko iš aliuminio pagaminti profiliai. Laikantieji profiliai su šiltinimo sluoksniu sąlyčio neturi, įtaisomi virš termoizoliacinio sluoksnio, todėl nesudaro šalčio tilto per šį sluoksnį.“

Minėtai fasado apdailai naudotos porceliano keramikos plokštės pagamintos naudojant aglomeracijos technologiją. Tai technologija, kurios metu sutankinami natūralūs komponentai: granito milteliai, stiklo mineralai ir silicis bei natūralūs oksidai, gaunamos patvarios keramikos plokštės. Vienas iš statybinių iššūkių buvo šių plokščių montavimo darbai, nes jos gaminamos itin didelių matmenų: 3 240 mm pločio ir 1 620 mm aukščio. Plokštės prie laikančiųjų profilių priklijuotos specialiais klijais.

Ligoninės apšiltinimo sluoksniui naudota mineralinė vata. Įrengti kelis jos sluoksniai kartu su priešvėjine vata ir specialios plėvelės danga.

„Šilumos izoliacijos plokštės tvirtinamos plastikinėmis smeigėmis, kurios neturi metalinių dalių, taip išvengiama šalčio tiltų“, – apie pastato sandarumą užtikrinančias priemones pasakoja pašnekovas.

VĖDINIMAS – ANTRAS SVARBIAUSIAS DALYKAS PO GYDYTOJŲ

Pasak A. Čebanausko, prieš imdamiesi šio projekto jis ir kolegos turėjo gerai išanalizuoti specialių pastato dalių – vėdinimo, šildymo, elektros instaliacijos bei automatikos – projektus, nes kelta daug specifinių reikalavimų, su kuriais paprastai statybininkai nesusiduria.

Ligoninei labai svarbi ir vėdinimo sistema. Architektės L. Šantaraitės teigimu, šiame objekte ji sumontuota tokio galingumo, kad visą vidaus orą galėtų pakeisti net 12 kartų per valandą.

Vėdinimo sistema ligoninėje yra viena svarbiausių inžinerinių dalių – svarbu, kad ne tik patalpų viduje tarp ligonių ir medikų neplistų užkratai ar virusai, bet ir kad jie nepatektų į aplinką per ventiliacijos angas, nekeltų grėsmės visuomenės sveikatai.

Vėdinimo įrangą tiekė jau 25 metus šioje srityje dirbanti įmonė „Laumiva“. Jos direktorius Juozas Mituzas sako, kad vėdinimo sistema ligoninėje – antras svarbiausias veiksnys po gydytojų. Objekte iš viso įrengta 18 čekų gamintojo „Remak“ higieninės paskirties vėdinimo kamerų. „Higieninės paskirties“ reiškia, kad visi vėdinimo sistemų elementai padengti tokiu dažų ar lako sluoksniu, kuris neleidžia augti ir daugintis bakterijoms.

„Vienas iš šios sistemos higieninių vėdinimo kamerų reikalavimų – kad jas būtų lengviau išvalyti, dezinfekuoti nei tipines vėdinimo kameras, – paaiškina įmonės vadovas J. Mituzas. – Be to, visur vėdinimo ortakiuose įmontuotos baktericidinės lempos. Įvertinus užkratų ir jų plitimo riziką, šiame objekte apsidrausta nuo bet kokių nenumatytų atvejų.“

Dėl savo specifikos ir papildomų reikalavimų vėdinimo įranga buvo tokia sudėtinga, kad teko derinti su gamintoju „Remak“, norint ją adaptuoti pagal ligoninės higieninius reikalavimus.

„Visos kameros atitinka A arba A+ energinę klasę, jų šilumos grąžos efektyvumas siekia nuo 85 iki 90 %. Šios 18 kamerų per valandą gali pakeisti 92 tūkst. m3 oro“, – skaičiais stebina įmonės „Laumiva“ vadovas. Kamerose įrengti priešpriešinių srautų šilumokaičiai grąžina išeinančio oro šilumą į vidų, pagal inžinierių skaičiavimus, grąžinama apie 750 kWh energijos.

Negana to, oras automatiškai drėkinamas (tai ypač aktualu operacinėse ir tuberkuliozės skyriaus patalpose žiemą). Vėdinimo kamerose tam įrengti garo generatoriai.

„Laumivos“ tiekiama įranga taip pat buvo sumontuota Vilniaus universitete ir Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.

SPECIALIAI LIGONINĖMS ADAPTUOTA ĮRANGA SAUGOS NUO VIRUSŲ IR INFEKCIJŲ PLITIMO

Bendrovė NIT Santaros tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninei tiekė įvairią ŠVOK (šildymo, vėdinimo, oro kondicionavimo) srities įrangą. Fankoilai (kanaliniai ventiliatoriniai konvektoriai), ventiliatoriai, grotelės – jau standartinė įranga pastatų inžinerinėse sistemose, tad ji nieko nebestebina. Tačiau šaldymo mašinos ir šilumos siurbliai dar nėra tokie įprasti. Būtent jie sumontuoti šioje ligoninėje.

NIT ligoninei tiekė italų gamintojo „Aermec“ oru aušinamą vandeninę šalčio mašiną ir didelio efektyvumo reversinį oru aušinamą šilumos siurblį. Pagrindinė lauke montuojamos šalčio mašinos paskirtis – gaminti atvėsintą vandenį oro kondicionavimo sistemoms, o šilumos siurblio – ruošti karštą vandenį patalpoms šildyti ir buitinėms reikmėms.

„NRB – tai gamykloje surinkti ir testuoti įrenginiai su garintuvais, kompresoriais, oru aušinamu kondensatoriumi, hidrauliniu moduliu, veikiantys automatiškai, turintys antivibracinį (triukšmą sugeriantį) pamatą ir lanksčias jungtis“, – sako bendrovės NIT rinkodaros vadovas Artūras Prokopavičius.

Įrenginyje subalansuoti ašiniai ventiliatoriai užtikrina tyliausią įrenginio veikimą, o hermetiški ir efektyvūs spiraliniai kompresoriai optimizuoti taip, kad veikdami suvartotų kuo mažiau elektros energijos. Du nepriklausomi šaldymo kontūrai užtikrina gerą našumą ir leidžia naudoti įrenginį net tada, kai vienas kompresorių taisomas ar keičiamas. Tiek šalčio mašina, tiek šilumos siurblys turi sertifikatus CE, EUROVENT ir atitinka ARI 550/590 standartus bei testavimo, saugumo reikalavimus.

Taip pat ligoninėje panaudota Švedijos gamintojo „Camfil“ filtravimo įranga „CamContain CS“, skirta patalpoms, kuriose keliami itin griežti reikalavimai oro kokybei ir švarai.

„Didžiausi ir griežčiausi reikalavimai buvo keliami oro filtravimo įrangai, – prisimena A. Prokopavičius. – Ir nieko stebėtino. Infekcinėse ligoninėse turi būti palaikoma maksimali švara bei higiena. O tai gali užtikrinti vieno iš mūsų tiekėjų Švedijoje gaminama efektyvi specializuota filtravimo įranga „CamContain CS“, pritaikyta ligoninių palatų ir intensyvios priežiūros skyrių oro filtravimui. Įrangos užduotis – garantuoti, kad ore esantys teršalai, virusiniai ir infekciniai organizmai nepatektų ir nesklistų po patalpas.“

SAUGUMAS UŽTIKRINAMAS NET KEIČIANT HEPA FILTRUS

„Maksimalus įrangos „CamContain CS“ našumas – 4 tūkst. m3 šalinamo oro per valandą“, – sako A. Prokopavičius. Šis įrenginys gali veikti esant iki +40 °C temperatūrai ir 30–95 % patalpų drėgmei.

Šioje filtravimo įrangoje naudojami itin aukštos klasės HEPA filtrai, o iš nerūdijančiojo plieno pagamintas korpusas atitinka aukščiausius sandarumo reikalavimus pagal DIN 25496 standartą: nepraleidžia dujų, yra atsparus dilimui, o jo sandarinimo komponentai turi dvigubą apsaugą.

„Korpuse turi būti šliuzas, skirtas filtro mėginiams paimti, taip pat įrengti sandarūs oro vožtuvai (kietųjų dalelių ir švarių dujų) su pavaromis, kad būtų galima atlikti saugią dezinfekciją“, – sako A. Prokopavičius.

Šioje filtravimo įrangoje ir HEPA filtrai keičiami kiek kitaip, nei įprasta. Filtrai įkišami naudojant centrinį kreipiamąjį slydimo guolį. Atlaisvinus filtrą, cilindro ir spyruoklės jėgos automatiškai atlaisvina tarpiklius nuo įtempimo rėmo. Saugus filtro keitimas garantuojamas, nes tarpikliai nesitrina į rėmą (tiek esant horizontaliai, tiek vertikaliai padėčiai) ir filtro nepažeidžia.

„Inovatyvus pneumatinis filtrų įtempimo mechanizmas užtikrina, kad priežiūros krepšys ir liukas nebus užteršti, net jei filtro medžiaga pažeista. Ir net be priežiūros dangčio filtravimo sistemos korpusas kokybiškai funkcionuos“, – kalba pašnekovas.

Filtravimo įrenginys su korpusu ir vožtuvais turi atitikti trečią (BSL3) ir ketvirtą (BSL4) saugos lygius. Trečiasis saugos lygis taikomas, kai patalpose yra dirbama su pavojingais virusais ar infekcijomis, medikai dėvi apsauginius drabužius, patalpose palaikomas neigiamas spaudimas. Ketvirtasis saugos lygis reiškia, kad žmonės patalpoje dirba su specialiais apsauginiais skafandrais ir orą įkvepią per specialias žarnas, atvestas iš lubų, iš ventiliacinės sistemos. Tokia patalpa yra visiškai fiziškai izoliuota nuo kitų, iš jos išeinantis oras filtruojamas per HEPA filtrus. Patalpoje turi dirbti ne mažiau nei du gydytojai ir tokios sąlygos jau leidžia gydyti mirtinus virusus, tokius kaip Ebola“, – sako A. Prokopavičius.

LIGONIAI IŠ LAUKO BUS PRIIMAMI TIESIAI Į PALATAS

Architektės L. Šantaraitės teigimu, į infekcinės ligoninės korpusą ligoniai bus atvežami greitosios pagalbos automobiliu per lauką (virš šio įvažiavimo per visą korpuso ilgį sumontuotas stogelis, apsaugantis ligonį nuo kritulių ir saulės, kai jis perkeliamas iš automobilio į palatą).

„Taip pat suformuoti devyni priėmimo vartai, per kuriuos ligoniai patenka į ligoninės „boksus“. To reikėjo tam, kad, kol neaišku, kokia liga serga žmogus, jis neturėtų jokio kontakto su kitais, o gydytojas į apžiūros kabinetą ateitų iš ligoninės vidaus, pasirūpinęs visomis saugos priemonėmis – respiratoriais, pirštinėmis, o įtariant Ebolą – net su specialiais skafandrais“, – sako L. Šantaraitė.

Apskritai, nors Lietuvoje dar neužfiksuotas nė vienas Ebolos viruso atvejis, ši ligoninė yra visiškai pasiruošusi suvaldyti šį ir dar daugybę kitų agresyvių ateities virusų, kurie atsiras ir apie kuriuos dar nežinome.

Naujoje infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninėje bendrovės „Euroelektronika“ specialistai įrengė pažangius inžinerinių sistemų sprendimus, skirtus efektyviai kontroliuoti, komunikuoti ir suteikti informaciją pastate esantiems žmonėms.

Įmonės pardavimų direktorius Kristijonas Šešelgis sako, kad naujoje ligoninėje įdiegtos informacinio tinklo, įeigos kontrolės, personalo iškvietimo, gaisrinės signalizacijos ir evakuacinio įgarsinimo, konferencijų valdymo, pneumatinio pašto ir automobilių numerių atpažinimo sistemos, taip pat jos integruotos į šiuo metu Santaros klinikose veikiančią inžinerinių tinklų infrastruktūrą.

„Pneumatinio pašto sistema skirta siųsti kroviniams (kraujo mėginiams, dokumentams, medicinos įrankiams, vaistams) specializuotais vamzdynais, naudojant oro srautą. Srautas stumia arba traukia kapsulę su kroviniu nuo vienos iki kitos krovinio stoties“, – apie specifinę įrangą kalba K. Šešelgis.

Ligoninės pertvarose ir lubose panaudotos gamintojo „Siniat“ kokybiškos ir sertifikuotos gipso kartono sistemos.

Projektuodama Santaros tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninę jos architektė L. Šantaraitė apsilankė Švedijos Malmės mieste pastatytoje infekcinių ligų ligoninėje. Švedijos ligoninė yra apskritimo formos, o visi liftai ir ligonių vežimo į palatas takai suprojektuoti lauke.

„Visa tai daroma tam, kad ligoniai nebūtų vežami bendru koridoriumi, kol tiksliai nenustatyta, kokiu virusu jie užsikrėtė“, – sako architektė.

Jos teigimu, Santaros infekcinių ligų ligoninėje įrengti du visiškai izoliuoti, vadinamieji „eboliniai“, ir vienas raupsų „boksai“, turintys absoliučiai atskiras vėdinimo sistemas. Jei jose įvyktų gedimas, sumontuota ir atsarginė sistema, kuri iškart įsijungtų avarijos atveju.

L. Šantaraitė pripažįsta, kad sunkiau buvo atrasti pavyzdžių, kaip Europoje projektuojamos tuberkuliozės ligoninės, nes kitose Europos Sąjungos šalyse sergamumas šia liga nėra toks didelis kaip postsovietinėse valstybėse, tarp jų ir Lietuvoje, tad atskirų padalinių tam neprireikia.

„Vykome į Latviją, Estiją, apžiūrėjome keletą gretimų šalių ligoninių. Žinoma, daug tarėmės su infekcijų kontrolės specialistais“, – sako architektė.

NEĮPRASTA FORMA LEIDO IŠVENGTI „TRAUKINIO“ EFEKTO

Iš išorės toje dalyje, kur įsikurs ligoninės administracija bei bus įrengti gydytojų kabinetai, architektė suprojektavo didelius langus. Likusioje dalyje palatos suprojektuotos remiantis tipiška koridorine sistema.

„Kadangi pastato tūris gana ištęstas (to reikia, nes ligoninės skyrius turi būti išdėstytas viename aukšte, kad medikams nereikėtų laipioti aukštyn ir žemyn), vengdama „traukinio“ efekto, pasirinkau laužytą formą. Taip pastatas tampa gyvesnis. Pagrindiniame fasade suprojektuotos antro ir trečio aukšto konsolės (elementai, išsikišantys iš sienos, – red. past.). Jomis ir kartu vingiuojančiomis formomis pastato tūris įkūnija gydymo ir prisikėlimo simbolį – gyvatę. Šio simbolio prigimtis siekia antikos laikus ir šiais laikais yra plačiai taikomas medicinos įstaigų komunikacijoje. Pasirinkta balta fasadų spalva kuria švaros įspūdį bei kontrastuojančiais šešėliais pabrėžia pastato formas. Fasadams ekspresijos suteikia ir įstrižas apdailinių plokščių dalijimas plokštumomis, vedantis link pagrindinių įėjimų“, – paaiškina L. Šantaraitė.

Iki šiol architektė yra rengusi vieno Santariškių ligoninės miestelio pastato rekonstrukciją bei projektavusi pozitronų emisijos tomografijos (PET) korpusą, tačiau suderinti infekcinių ligų ligoninės techninių procesų reikalavimus ir dar juos sudėti į vieną tūrį, išgauti kokią nors įdomesnę jo architektūrinę išraišką, jai buvo rimtas iššūkis.

„Kiekvieną kampelį reikėjo labai kruopščiai išstudijuoti ir suplanuoti. Tikrai daug teko įsisavinti informacijos apie infekcinių ligų gydytojų darbą. Manau, dabar jau galėčiau konsultuoti, kaip apsisaugoti nuo infekcinių ligų“, –

juokiasi Santaros tuberkuliozės ir infekcinių ligų ligoninės architektė.

Ligoninės fasadas iš išorės – baltas, o viduje skirtingiems korpusams pasirinktas skirtingas koloritas: tuberkuliozės padalinyje vyrauja žydra – dangaus spalva, infekcinių ligų – vaiski vasarinės žolės žalia, o centrinėje laboratorijose – vyšninė spalva, kuri kartu yra visos Santaros klinikų miestelio oficiali spalva. Skirtingų skyrių spalvos, derinamos tarpusavyje, viena kitą papildo, taip kurdamos saulėtos nuotaikos įspūdį ligoniams ir personalui.

Inga Labutytė-Atkočaitienė. Nuotr. Giedrius Akelis

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/10/Silumos-namai_baneris2.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!