PAMIRŠKITE STATIŠKUMĄ:PASAULĮ UŽKARIAUJA JUDANTYS PASTATAI

2019 m. spalio 9 d.

Giedre Linden.

info@structum.lt

Ilgą laiką visi statiniai buvo nejudantys, o jų fasadai pakisdavo tik perdažyti ar paveikti aplinkos: nublukinti saulės, nuskalautilietaus ar išvagoti rūdžių žymių.

Tačiau naujosios technologijos, pažangūs jutikliai, inovatyvios medžiagos ir modernėjančios pastatų valdymo sistemos atnešė permainų ir į šią statišką sritį. Šiandieniamepasaulyje vienas po kito kyla pastatai, kurių fasadai gali keistis, „atsižvelgdami“ į aplinkos sąlygas ar poreikį. Tai ne tik padeda išlaisvinti architektų vaizduotę. Judantysfasadų elementai gali būti užprogramuoti reaguoti į klimato ir kitus aplinkos veiksnius, paros laiką ir taip užtikrinti viduje esantiems žmonėms didesnį komfortą, o kartu tausoti gamtinius išteklius.

ARABIŠKO PAVELDO ĮKVĖPTI BOKŠTAI

Dažniausiai minimas kinetinės architektūros pavyzdysyra įstabieji „Aedas Architects“ sukurti „Al-Bahar“ bokštai, pastatyti Jungtinių Arabų Emyratų sostinėje Abu Dabyje. Juos dengia skėčio tipo fasadinės plokštės, kurios užsiveria ar atsidaro pagal saulės judėjimą. Taip jų viduje esantys žmonės apsaugomi nuo kaitros ir akinamo saulės spindesio. Kartu tai padeda sumažinti oro kondicionavimo poreikį ir padaryti bokštus palankesnius aplinkai.

Įdomi detalė – žvaigždžių formos fasadinių plokščių dizainą įkvėpė tradicinės uždarus arabiškus balkonus dengiančios mašrabijos grotelės, kurių paskirtis – užtikrinti privatumą ir saugoti nuo saulės. Mašrabiją primenantys kinetiniai bokštų fasadai ne tik suteikia pastatamsišskirtinę išvaizdą, bet ir rodo pagarbą kultūriniam šalies paveldui.

„ŠOKANTIS“ DAUGIABUTIS

Kinetinę architektūrą puikiai atspindi ir architektų „Ernst Giselbrecht + Partner“ sukurtas parodų salės ir biurų pastatas „Kiefer Technic Showroom“ Austrijoje. Jo fasadą dengia 112 didelių metalinių fasadinių plokščių, kurios dienos metu keičia formą tam, kad vidaus patalpas būtų galima optimaliai pridengti nuo saulės spindulių ir apsaugoti nuo tvankumo.

Panašus yra ir šveicarų studijos „Manuel Herz Architects“ sukurtas trijų aukštų penkiabutis namas Ciuriche, pavadintas „Ballet Mécanique“. Jis išsiskiria dinamiškais fasadais, kuriuos sudaro iš vidaus spalvotos, o iš išorės vienspalvės voko formos žaliuzės. Nuleistos jos tarsi langinės saugo butus nuo per kaitrios saulės spindulių ar smalsių praeivių žvilgsnių, o atvertos tampa spalvingais balkonais su stogeliais. Kai žaliuzės atsiveria, išsilanksto ir balkonų turėklai. Judantys elementai tai daro pasitelkus hidraulines sistemas.

Panašiai formą keičia ir Koldingo mieste esančio Pietų Danijos universiteto pastatas, kurį suprojektavo „Henning Larsen Architects“. Ant jo fasado pritvirtinta 1 600 trikampių metalinių plokščių, kurios funkcionuoja kaip langinės. Apšvietimas ir energiniai poreikiai lemia, ar jos visiškai atsivers, ar bus iš dalies atvertos, ar visiškai užsivers. Visa tai keičia statinio išvaizdą.

FORMĄ KEISTI PADEDA IR „PAGALVĖS“

Enrico Ruizo Geli’o architektų studijos sukurtas biurų pastato „Media-TIC“ Barselonoje rytinis fasadas juda, nes yra dengtas prie aliuminio tinklą primenančio karkaso pritvirtintomis pripučiamomis ETFE „pagalvėmis“ (ši stebuklinga statybinė medžiaga jau buvo aprašyta žurnale „Structum“).

Kiekviena „pagalvė“ turi atskirą klimato kontrolės sistemą.Žiemą jos atsiveria, kad kauptų saulės energiją, o vasarą užsisklendžia, kad atspindėtų šilumą.

SAUGO NUO KAITROS IR LIETAUS

Apšvietimas ir temperatūra nėra vieninteliai dalykai, kuriuospadeda kontroliuoti kinetiniai fasadai. Pavyzdžiui, Jungtinėje Karalystėje esančių Londono Oksfordo gatvės parduotuvės „Debenhams“ ir Brisbano oro uosto vidaus terminalo keliaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės fasadai keičia savo išvaizdą, nes yra dengti aliumininėmisuždangomis. Plevendamos vėjyje jos ne tik suteikia pastatams dinamikos, bet ir saugo juos nuo kaitros bei lietaus.

JUDESIO ĮSPŪDĮ SUKURIA IR APŠVIETIMAS

Fasadus kinetiniais paverčia ir judančios detalės, ir kintantisjų apšvietimas ar ant jų demonstruojama animacija. Toks yra architektų studijos „UNStudio“ sukurtos galerijos Čonane, Pietų Korėjoje, fasadas. Nors pats pastatas išliekastatiškas, dėl palengva kintančio jo apšvietimo ir ant fasadotransliuojamos animacijos atrodo tarsi visa galerija judėtų.

Dar vienas būdas priversti fasadą kisti – pasitelkti gyvus organizmus. Pavyzdžiui, architektų biuro „Arup“ suprojektuotas ir Vokietijoje, Hamburge, pastatyto BIQ pastato fasadas buvo pagamintas iš dumblių, augančių stiklo žaliuzėse. Veikiami saulės, šie dumbliai ima sparčiau daugintis, viduje sukurdami pavėsį, o kartu generuodamiatsinaujinančią energiją.

Kinetiniai fasadai yra dar nesenas fenomenas, tačiau jie vis labiau populiarėja šiuolaikinėje architektūroje, aprėpdami tai, kas svarbiausia šių dienų žmogui: grožį, palankumą aplinkai ir komfortą.

https://structum.lt/wp-content/uploads/2019/09/V_JUNG_KNX_F_50_STRUCTUM-340x430.png

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!