Paminklo Antanui Smetonai sukūrimo ir jo prieigų prie pastato Gedimino pr. 13, Vilniuje, įrengimo meninės-architektūrinės idėjos konkurso komisija pirmosios vietos laimėtoju išrinko „Gedimino-Antano Sakalio projektavimo firmos“ projektą „622522“. Projekto autoriai – Gediminas Antanas Sakalis, Kazys Venclovas, Indrė Rakauskaitė.
Antroji vieta paskirta Lietuvos ir Suomijos UAB „Architektūros linija“ (autoriai Gintaras Čaikauskas ir Gediminas Piekuras) projektui „Kabinetas“, trečioji – Kęstučio Balčiūno ir Kristinos Rimienės projektui „Vizija“. Ketvirtoji vieta konkurse atiteko autorių Luko Šiupšinsko, Mato Šiupšinsko ir Ievos Cicėnaitės projektui „Daugiabriaunis“, penktoji – VšĮ „Demokratinės bendruomenės resursai“ (autoriai Šarūnas Arbačiauskas ir Andrius Kenstavičius) projektui „2etas“.
Pirmosios vietos laimėtojams bus įteikta 5000 eurų premija, antrosios – 3000, trečiosios – 2000 eurų premijos. Ketvirtosios ir penktosios vietos laimėtojams atiteks 1000 eurų premijos.
Konkurso rezultatai įsigalios spalio 22 dieną, jei iki tol nebus pateikta pretenzijų.
Konkurso darbai:
1. Kabinetas
Suformuotas meninis akcentas jungia praeitį ir dabartį, kuria kulminacinį tašką/akcentą esamoje erdvėje. Vizualiai uždara, tarsi užkoduota ir paruošta meninei idėjai – prezidento kabinetui. Šiuo metu aplinka yra per daug užpildyta reklaminiais stendais, lauko kavinės įranga ir pan. Projekte buvo pasiūlyta erdvę sutvarkyti, išgryninti, atsisakant nereikalingų elementų, paliekant skelbimų stulpą, nurodytą konkurso užduotyje.
Pasirinktas sprendimas neužkirstų kelio vasaros metu per pagarbų atstumą išdėlioti kavinės staliukus, savotiškai integruojant kompoziciją į vieningą miesto viešosios erdvės funkcionavimą.
Orientuojant kompozicinę ašį statmenai Gedimino prospektui, centruojant meninį akcentą greta esančio pastato lango arkoje, pratęsiama kabineto patalpos idėja, išryškinama prezidento figūra.
2. 622522
Projekte teigiama, kad siekiant deramai ir profesionaliai įamžinti Antano Smetonos atminimą ir jo indėlį į kultūrinį Lietuvos kontekstą, būtų sukuriamas paveikus simbolinis atminties ženklas – skulptūrinis objektas, reprezentuojantis su A. Smetona sietinos lokacijos turinį, išryškinantis jo asmenybės švietėjiškas ir pilietines būdo savybes.
Pagrindinė paminklinio objekto idėja paremta A. Smetonos kaip visuomenininko, kalbos normintojo, redaktoriaus, knygų ir vadovėlių leidėjo poziciją, atspindinčią visapusišką, visuomenę ugdančią jo veiklą. Todėl vizualinei estetikai pasirenkama ne tiek portretiška ar figūrinė kompozicija, kiek knygos atvartą simbolizuojanti trafaretiška meninė raiška, kylanti iš jo visuomeninės veiklos signifikantų.
3. Vizija
Projekto aprašyme akcentuojama A. Smetonos kaip modernios Lietuvos vizijos kūrėjo figūra. Pagerbiant pirmąjį prezidentą bei atsižvelgiant į Lietuvos vadovų atminimo įamžinimo tradiciją, kuriama realistinė bronzinė viso ūgio skulptūra, pakelta ant neaukšto postamento. Tačiau tokiu būdu nėra siekiama A. Smetonos „nesudievinimo“.
4. Daugiabriaunis
Paminklinio objekto pagrindinė idėja yra pavaizduoti Antaną Smetoną, koks jis buvo istoriškai. Tai daugiabriaunė asmenybė, lyderis tvirtai ir oriai stovintis ant „netvirtų“ laikų, kuriais jam teko gyventi ir dirbti. Pasirinkta remtis klasikinio paminklo tradicija, kai žinutė komunikuojama per siluetą, plastines detales ir santykį su aplinka bei postamentu.
5. 2etas
Kuriant paminklo projektą, buvo keliamas klausimas, kaip vizualinėmis priemonėmis atskleisti turtingą ir sudėtingą A. Smetonos asmenybę bei veiklą. Viso ūgio figūros vaizdavimo buvo atsisakyta tiek dėl komplikuotos vietos, tiek dėl palyginti siauro intelektinio interpretavimo lauko. Sunku įsivaizduoti paminklą oficialiai istorinei asmenybei be portreto, todėl natūraliai kilo mintis vystyti tradicinį biusto variantą.
Projekto aprašyme teigiama, kad priešingai negu vaizduojant visą figūrą, portretams galima parinkti didesnį mastelį, tokiu būdu veido bruožus padaryti labiau atpažįstamus, lengviau skaitomus ir daugiau dėmesio skirti portretų psichologijai. Buvo pasirinkta vertikali kompozicija su labiau išreikštu priekiniu fasadu.
6. Juosta
Aikštę ir akmeninę stelą vienijančiu elementu pasirinktas aukštaitiškos tautinės juostos motyvas. Dominuojanti dinamiška rombo forma simbolizuoja nuolatinę kaitą, judėjimą ir istorijos tekmėje atsispindinčius pasikartojimus. Į juostą suausta daug skirtingų gijų: ją kūrusių žmonių likimų, darbų ir jausmų, istorinių įvykių atminties, tačiau bendrai matoma visuma – prasmingas vienalytis audinys su savo unikaliu raštu, užkoduotu tautinėje sąmonėje.
Memorialinės stelos vieta parinkta dešinėje pusėje, arčiau gatvės, kad kompoziciškai įprasmintų Antano Smetonos vietą Lietuvos valstybingumo ištakose, o kairėje pusėje (šalia Vilniaus g.) aikštės grindinys neturi griežtos ribos – juosta kaip ir istorija nėra baigtinė. Simboliška ir tai, kad skulptūrinė kompozicija stovi Jogailos gatvės ašyje: tai aliuzija į ilgą, vientisą, nors ir kryžkelių gausią Lietuvos valstybės istoriją, rašytą skirtingų ryškių asmenybių ir atvedusią Lietuvos vardą į mūsų laikus.
7. Prie Smetonos
Šio projekto tikslas buvo ne išaukštinti A. Smetonos asmenybę, bet pagerbti kaip pirmąjį Lietuvos prezidentą, 1919 metais išrinktą Lietuvos Valstybės Tarybos, pažymėti tarpukario epochą, kurios dėka susikūrė moderni lietuvių tauta.
Tuščia kėdė šalia Smetonų – tai nuoroda į posakį „prie Smetonos“. Tuščia kėdė išcentruoja skulptūrinę kompoziciją, suteikia neformalumo ir kitokį žvilgsnį į svarbių asmenų įamžinimo tradiciją. Paminklinė Vyčio Kryžiaus dalis – tai jungtis tarp Senosios Lietuvos centro – Valdovų rūmų, pilių, Katedros, ir Naujosios – Lietuvos Respublikos parlamento. Istoriškai susiklostė, kad šioje vietoje buvę Lietuvos Valstybės Tarybos rūmai, o dabar ir paminklas Antanui Smetonai yra tarsi tarpinė grandis, simbolizuojanti nepamainomą tarpukario Lietuvos valstybės laikotarpį. Vyčio Kryžius tampa ir Lietuvos valstybingumo keliu, žyminčiu valstybės atkūrimo laikotarpį.
Architektūros sąjungos nuotr.
