Viešosios erdvės – raktas į miestų įvaizdį ir bendruomeniškumą

2020 m. balandžio 14 d.

Menotyrininkas Kastytis Rudokas, tyręs, kaip architektūros paveldas susijęs su miestų rinkodara, spaudai ne kartą sakė, kad miestų įvaizdis – tai savivaldybių ryžtas siekti tikslų, o viešoji erdvė yra to pasiryžimo rezultatas. Kyla pavojus, nesupratus abstrakcijos, pulti ją materializuoti ir gauti beveidę, bendruomenės nesujungiančią, niekam nereikalingą, ne tik iššvaistytą erdvę, bet ir praleistą progą sujungti visuomenės grupes į darnią bendruomenę.

Įstatymai viešųjų erdvių naujinimą reglamentuoja kur kas mažiau negu pastatų projektų rengimą ir statybą. Čia nėra privaloma organizuoti viešųjų konkursų atnaujinimo projektams, į projekto rengimą neprivalo būti įtraukiama visuomenė. Ir nors gali atrodyti, kad kiekviena savivaldybė projektą rengia taip, kaip supranta, savivalda pasakoja, kad viešųjų erdvių projektus stengiasi kurti tik įsiklausiusi į miestelėnų poreikius.

Joniškio rajono savivaldybės mero patarėja Inga Karbauskienė pasakoja, kad viešąsias erdves atnaujina pagal jau susiformavusius miestelėnų įpročius.

Jonavos miesto seniūnas Povilas Beišys, paklaustas apie viešųjų erdvių atnaujinimo kriterijus, atvirauja, kad projektuojant ir įrengiant miesto viešąsias erdves, savivaldybės užduotis ir pareiga yra patenkinti visų amžiaus ir socialinių grupių gyventojų lūkesčius.

Pasak seniūno, algoritmo gyvenimui nesugalvosi, tiesiog stengiamasi girdėti, ko nori žmonės, nuolat stebima situacija ir žmonių elgesio pokyčiai. Tad pasikeitus įpročiams, tenka pritaikyti ir infrastruktūrą.

„Tarkime, prieš aštuonerius metus įrengto tako plotis 2,5 m atrodė daugiau nei pakankamas, o žmonėms pradėjus daugiau vaikščioti, daugiau sportuoti, daugiau važiuoti dviračiais takas tapo ankštas, teks platinti“, – pasakoja P. Beišys.

Drevernos prieplauka

Universalumo paieškos?

Jonavos miesto seniūnas neslepia, kad džiaugiasi įgyvendintais universaliais sprendimais.

„Projektuodami parkus planuojame veiklas visų amžiaus grupių žmonėms nuo vaikų iki senjorų. Nepaisant to, kad turime projektų viešosioms erdvėms, kurios bus skirtos jau tikslinei auditorijai, pavyzdžiui, kalnų dviračių nusileidimo trasos, patirtis rodo, kad geriausiai pasiteisina sprendimai koncentruoti visas veiklas į vieną vietą. Todėl Jonavoje visi laisvalaikio ir sporto objektai koncentruojami vienoje vietoje: Joninių slėnis, slidinėjimo trasa, sporto arena, futbolo stadionas, projektuojamas baseinas ir kalnų dviračių trasos“, – sako P. Beišys.

UAB „Betono mozaika“ generalinis direktorius Romas Venckus, atkreipia dėmesį, kad projektuojant viešąsias erdves dažnai netiksliai numatoma teritorijos paskirtis ir su tuo susijusios grindiniui teksiančios apkrovos.

„Vakarų Europos šalyse matome daug pavyzdžių, kai seniau projektuotos erdvės pritaikomos šiuolaikiniam gyvenimo būdui, tačiau ne pagal numatytas paskirtis. Pavyzdžiui, suprojektuota jauki senamiesčio gatvelė, skirta tik pėsčiųjų eismui, kuria kartais pravažiuoja plaunantis automobilis, žiemą – sniegą stumdo traktoriukas, o į parduotuvę prekes atveža sunkiasvoris transportas, įvykus nelaimei, atvažiuoja specialiųjų tarnybų automobiliai. Tad grindinys patiria didesnes apkrovas, nei buvo projektuotos, lemiančios jo stabilumą, saugumą. Įvardijus lūkesčius projektuotojui ar architektui, įmanoma užbėgti ateityje kilsiančioms problemoms „už akių“, nes šiuo metu rinkoje turime didelių galimybių parinkti tinkamus sprendimus ir medžiagas“, – pasakoja R.Venckus.

Pasak bendrovės „Betono mozaika“ generalinio direktoriaus, poreikiai viešajai erdvei ir jos vertinimo kriterijai būna labai įvairūs, todėl bendrovė siekia pasiūlyti modernius, Europoje naudojamus produktus, naujus tekstūrų ir spalvų sprendimus, grindinio formavimo priemones, siūlių užpildus bei nuolat konsultuoti ir siūlyti optimalius sprendimus.

„Kreipdami dėmesį į rinkos poreikį, nuolat siūlome naujų sprendimų. Pavyzdžiui, šiuo metu pakeitus reikalavimus šaligatvių plytelių aukščiui ir storiui, siūlome „Plaza“ gaminių liniją (80 mm), atitinkančią naujus KPT SDK dokumento reikalavimus (jame nustatyta, kad minimalus plokščių storis turi būti 80 mm)“, – vardija R. Venckus.

Bendrovės „Betono mozaika“ nuotr. 

Nėra bendro vardiklio

Jau šeštus metus vykstančiame projekte „Išmanusis miestas VI“ dalyvaujančios savivaldybės šiemet didelį dėmesį skyrė miestų viešosioms erdvėms. Projekto dalyviams buvo pateikta labai skirtingų teritorijų.

Sukurti naują centrinės miesto dalies koncepciją kviečia Biržų savivaldybė. Ji projekto partneriams pateikė teritoriją, besiribojančią su senuoju miestu, regioniniu parku, buvusia „Pieno žvaigždžių“ gamyklos teritorija ir vaizdinga Agluonos upės pakrante. Joniškis siekia nuosekliau įveiklinti Joniškio miesto poilsio zoną. Nuoseklumo įveiklinant centrinę Gargždų miesto dalį tikisi ir Klaipėdos rajono savivaldybė.

Schema. Centrinėje Gargždų dalyje veikiančių įstaigų ir įmonių masyvas

Šilutė projektų rengėjams šiemet pateikė mažojo laivų uosto teritoriją. Netoli miesto centro esanti teritorija yra unikalioje vietoje. Tai puikiai pasiekiamas, aprūpintas visomis komunikacijomis, bet šiuo metu nepakankamai išnaudojamas objektas. Ši vieta turėtų būti patraukli įvairiomis kokybiškomis turizmo paslaugomis: apgyvendinimo, sporto ir poilsio paslaugų spektru.

Nuo miesto centro akys paprastai krypsta į gyvenamuosius kvartalus su daugiabučiais namais. Tad Jonava „Išmanusis miestas VI“ projekto rengėjams pateikė Jonavos miesto Rimkų parko teritoriją. Šis sklypas yra šalia tankiausiai apgyvendinto ir daugiabučiais namais apstatyto Jonavos miesto Rimkų mikrorajono. „Mikrorajono gyventojai nori turėti pasivaikščiojimų ir laisvalaikio leidimo vietą kuo arčiau namų, todėl šiame sklype norime įrengti parką“, – teritoriją pristatė savivaldybės atstovai.

Jonavos miesto Rimkų parko teritorija

Savivaldybės nemažai dėmesio skiria ir miesto prieigoms. Utenos savivaldybės atstovai pateikė teritorijos prie Rašės upės planus. Teritorija prie pat upės yra numatyta parkui, tačiau šalia jo savivaldybė siekia sukurti patrauklių daugiabučių kvartalą.

„Utenoje gyvenamojo būsto pasiūla menka, todėl savivaldybė ieško vietų, kurias galėtų suplanuoti gyvenamajai statybai, o vėliau būstus pasiūlyti jaunoms šeimoms ir miestui svarbiems specialistams. Utenos miesto bendrajame plane teritorija numatyta kaip mažo užstatymo intensyvumo gyvenamoji zona, todėl kvartalui suplanuoti pasirinkta būtent ši vieta“, – skelbia savivaldybė.

Svarbu ekologija ir dizainas?

Daugelis Lietuvos miestų viešųjų erdvių buvo sukurtos ar bent gerokai perkurtos sovietmečiu. Dabartiniuose jų atnaujinimo projektuose atsisakoma sovietmečio ženklų, dalį projektų savivaldybės įgyvendina kartu su privataus verslo iniciatyva. Stebint šį procesą, kyla klausimas, koks turėtų būti naujųjų erdvių santykis su vietos specifiškumu, ekologija?

Kompanijos „isort.eu atstovas Dainius Kriaučiūnas pasakoja, kad užsakovams vis svarbesnis tampa dizainas. Deja, ekologiškas dizainas dar vis palaikomas dažniausiai tik „teoriniu lygiu“. Praktikoje dar reikia paneigti daug abejonių. Pavyzdžiui, specialistams yra tekę diskutuoti apie tai, kam šiandien pirkti perdirbto aliuminio šiukšliadėžę, kuri yra beveik „amžina“, nes nerūdija, neskilinėja, tačiau kelis kartus brangesnė už bet kokias plastikines ar cinkuoto plieno šiukšliadėžes, kurias už tą pačią sumą galima pakeisti net kelias per keletą metų?

„Labai dažnai savivaldybės turi ribotą pasiūlą, iš ko galėtų rinktis, o kartais ir pačios vengia eksperimentuoti“, – sako D. Kriaučiūnas.

Kai reikia rinktis suoliukus, savivaldybės linkusios pasirinkti panašius į jau esamus ir taip išlaikyti mieste dizaino vientisumą. Puiku, tačiau kartais tai kelia pavojų užstrigti laike.

@Asocaityvi nuotr. jeigu nenurodyta kitaip

https://structum.lt/wp-content/uploads/2020/06/GROHE_AllureB3D-Atrio_340x430px_Structum_2.gif

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Būk pirmas!