Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė Galio Group Vilniaus Žvėryne pradeda statyti 32 butų gyvenamąjį pastatą. Investicijos į keturių aukštų, A+ energinės klasės daugiabutį sieks 5,8 mln. eurų. Kaip skelbia statytojas, tai bus pirmasis daugiabutis Lietuvoje, statomas pagal Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą ir siekiantis aukščiausio lygio sertifikato.
Gyvenamasis projektas „Žvėryno parkas“ iškils senajame Žvėryne, greta tvenkinių, Neries upės ir Vingio parko. Tai aukštos klasės projektas, kuriame bus įrengti 32 butai su erdviomis terasomis arba balkonais, po žeme bus įrengtos 32 vietos gyventojų automobiliams, bei elektromobilių įkrovos vietos. Daugiabutyje suplanuoti dviejų, trijų ir keturių kambarių butai, nuo 45 iki 150 kv. m ploto, statybas planuojama užbaigti 2021 m. trečiąjį ketvirtį.
„Gavome statybą leidžiantį dokumentą ir pradedame statybos darbus, kuriuos planuojame užbaigti kitų metų trečiąjį ketvirtį. Šį pastatą projektavome bendradarbiaudami su Lietuvos žaliųjų pastatų taryba – tai bus pirmas daugiabutis Lietuvoje, projektuotas ir statomas laikantis tvarių pastatų reikalavimų, o vėliau jis bus sertifikuojamas pagal Lietuvos pastatų tvarumo vertinimo sistemą (LPTVS). Tai įdomus iššūkis, nes iki šiol NT plėtotojai sertifikuodavo tik komercinį turtą“, – teigia Rūta Grucienė, Galio Group Gyvenamojo būsto projektų direktorė.
Pasak Lietuvos žaliųjų pastatų tarybos prezidento Remigijus Simanavičiaus, „Žvėryno parkas“ yra pirmasis Lietuvoje gyvenamosios paskirties pastatas, kuriame bus diegiami ne tik ekonomiški, bet ir aplinką bei žmogaus sveikatą tausojantys kompleksiniai šiuolaikiški sprendimai, o jų poveikį pastato tvarumui bus galima objektyviai įvertinti pasitelkus LPTVS.
Pastato „žalumą“ vertins pagal 29 kriterijus
LPTVS, pagal kurią bus vertinamas pastatas, sudaro 29 vertinimo kriterijai, suskirstyti į 8 kategorijas (sveikata, energija, transportas, sklypo naudojimas ir ekologija, medžiagos, atliekų tvarkymas, vandentvarka ir projekto valdymas). Norint gauti bent mažiausią tvarumo įvertinimą, 9 įvairių kategorijų kriterijai yra privalomi. Sistema taip pat leidžia pasirinkti įvertinimo lygį nuo „Įvertintas” (tenkinama daugiau nei 30 proc. kriterijų) iki „Išskirtinis” (tenkinama daugiau nei 80 proc. kriterijų).
„Sieksime aukščiausio įvertinimo ir neabejojame, kad išpildysime visus užsibrėžtus tvarumo parametrus. Pastatėme jau tris verslo centrus biurų komplekse „S7“, kurie gavo tarptautinį tvarumo sertifikatą BREEAM „New Construction Excellent“ – tai labai aukštas įvertinimas, o projektas žymiai didesnis ir sudėtingesnis. Norime šią gerąją praktiką perkelti į gyvenamųjų namų statybą ir manome, kad dalis pirkėjų tam jau pasiruošę. Į būsto rinką ateina nauja pirkėjų karta, kuri labai atsakingai žiūri į aplinkosaugą ir aplinkos bei pastatų poveikį sveikatai“, – kalba R. Grucienė.
Laukia proveržio gyvenamajame segmente
Pasak R. Simanavičiaus, jau tampa norma vertinti Vilniuje statomų biurų, viešbučių ir kitų komercinės paskirties objektų tvarumą, o gyvenamųjų namų tvarumo vertinimo proveržio laukiama per artimiausius 2–3 metus.
„Plėtojant prestižinius daugiabučių projektus, ypač konkurencingoje rinkoje, nebeužteka vartotojams pasiūlyti puikios vietos ar aukštos energetinės klasės – vis daugiau daugiabučių bus statomi remiantis tvarumo principais, naudojant pažangiausias technologijas bei kokybiškas medžiagas. Be to, „žalieji“ pastatai ilgainiui nuvertės mažiau, jie bus likvidesni, o jų eksploatavimo sąnaudos – mažesnės“, – teigia R. Simanavičius.
Bendrovės nuotr.
