Vykdant valstybinės reikšmės kelių ir kelių statinių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektus, kurių vertė viršija 1 mln. eurų, siūloma įteisinti privalomą kaštų ir naudos (KNA) analizę, kurį būtų skelbiama viešai.
Tai numatantį Kelių įstatymo pakeitimo projektą įregistravo Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Andrius Kupčinskas.
Pasak jo, projektu siekiama užtikrinti privalomą KNA atlikimą ir jos viešą skelbimą visuomenei, kuri dar ankstyvoje stadijoje galėtų įvertinti projekto ekonominį pagrįstumą ir būtinybę jį įgyvendinti.
„Teisėkūroje iki šiol nėra apibrėžtas privalomumas vykdant valstybinės reikšmės kelių ir kelių statinių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektus, atlikti projektų kaštų ir naudos analizes (KNA). Tokių veiksmų neatlikimo spragos sąlygoja nepagrįstus sprendimus kelių infrastruktūros plėtroje, stipriai išbrangstančias objektų statybas ir daromą akivaizdžią žalą valstybei.
Vienas tokių naujausių pavyzdžių – informacija dėl Strošiūnų tunelio („Strošiūnų bromos“), įrengto magistralėje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (netoli Elektrėnų). Tai vienas iš daugelio atvejų, kuomet nebuvo atlikta KNA, o projekto sprendiniai pasirodė ekonomiškai nepagrįsti, dėl to projekto vertė išaugo nuo 2,5 mln. iki beveik 5,2 mln. eurų.
Todėl siekiant išvengti analogiškos praktikos, nepagrįstai įgyvendinamų projektų ir nuostolių valstybei perspektyvoje, teikiu šį įstatymo projektą“, – dokumento aiškinamajame rašte sako A. Kupčinskas.
Pasak jo, priėmus siūlomą projektą, Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) atliekant planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizę būtų įpareigota atlikti privalomą projektų kaštų ir naudos analizes (KNA) bei viešai jas skelbti savo svetainėje, siekiant užtikrinti informacijos skaidrumą, prieinamumą ir pristatymą visuomenei
„Projektai bus pagrįsti KNA ir todėl bus įgyvendinami tik duodantys didžiausią ekonominę, ūkinę ir logistinę naudą valstybei projektai bei užkardomas išlaidavimas abejotinos vertės projektams. KNA bus būtina atlikti tik sudėtingiems infrastruktūriniams įrenginiams, tarp jų ir kelių statiniams (tiltams, viadukams, tuneliams, estakadoms), kurių kainos prasideda nuo 1 mln. eurų“,- sako projektą parengęs A. Kupčinskas.
Jo nuomone, siūlomas teisinis reguliavimas pagerins planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų kokybę, didės LAKD atsakomybė koordinuojant tokių kelių ir kelių statinių atkūrimą, priežiūrą, plėtrą bei jos ekonominį pagrįstumą. Anot A. Kupčinsko, akivaizdžiai trūkstant lėšų sudėtingiems kelių infrastruktūros įrenginiams plėtoti ir rekonstruoti, bus labiau pagrįstas projektų prioritetiškumas ir jų įgyvendinimas bei lėšų paskirstymas.
A. Kupčinskas siūlo, kad įstatymo pataisos įsigaliotų 2022 m. sausio 1 d.
Šiuo metu Kelių įstatymo straipsnyje „Kelių plėtros politika, strategija ir jų įgyvendinimas“ apibrėžiamos valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos ( LAKD) funkcijos ir prievolė atlikti planuojamų valstybinės reikšmės kelių tiesimo, statybos ir rekonstrukcijos projektų analizes.
