Nors šiandien arenos pritilusios, tačiau jų statybos visame pasaulyje nesustoja. Architektūros studijos „3XN“ architektė Gry Kjær, prisidėjusi prie Kopenhagos karališkosios arenos projekto, sako, kad savo tipologija objektas nėra panašus į kitus panašios paskirties pastatus vien dėl to, kad yra gyvenamojo rajono dalis. Būtent tai ir padiktavo daugelį nestandartinių architektūros sprendimų.
Papasakokite plačiau apie architektūros studiją „3XN“. Kokia filosofija vadovaujasi joje dirbantys žmonės?
Studija „3XN/GXN A/S“ Danijos sostinėje esančiame sename sandėlyje buvo įkurta 1986 metais. Mūsų biuras yra ne tik Kopenhagoje, bet ir Londone, Niujorke, Sidnėjuje, kur iš viso dirba 130 žmonių.
Pastaraisiais metais „3XN“ sparčiai vystėsi, kad taptų nepriklausoma studija šiuolaikinės architektūros arenoje. Čia dirbantys architektai siekia peržengti ribas ir sukurti tokius pastatus, kuriuos žmonės mėgtų dešimtmečius, o įgyvendindami sprendimus stengiasi išvengti banalumo.
Mes mokomės iš buvusių savo projektų, nes tyrinėjimas ir stebėjimas yra būtini architektūrai bei leidžia peržengti estetikos ir funkcionalumo ribas. Architektūros šerdis mums yra žmonės, kurių pasaulį norime praturtinti. Mes skleidžiame viziją, paremtą skandinaviškomis tradicijomis.
„Structum“ organizuojamoje konferencijoje apie statybų inovacijas kalbėsite apie arenų architektūrą, konkrečiai apie Kopenhagoje esančią Karališkąją areną. Ar studija „3XN“ yra suprojektavusi ir daugiau panašių objektų? Gal galite juos įvardyti?
Dabar projektuojame areną „Red Bull“ Miunchene. Šiuo metu yra statoma mūsų projektuota „Bergen ByArena“ Norvegijoje. Ir, kaip minėjote, vienas projektų, kuriuo didžiuojamės, yra Karališkoji arena Kopenhagoje.
Kopenhagos karališkoji arena nėra tipiškas projektas. Kuo jis išsiskiria iš kitų panašios paskirties objektų?
Projektuodami areną galvojome, ką ji gali duoti miestui. Tai nėra objektas, kur daugiausia dėmesio skiriama interjerui. Siekėme, kad pastatas būtų geras kaimynas.
35 tūkst. kv. m ploto Karališkoji arena atidaryta 2017 m. vasarį, tuomet buvo surengti keturi grupės „Metallica“ koncertai. Ši vieta specialiai sukurta koncertams ir tarptautinio lygio sporto renginiams. Mūsų tikslas buvo įgyvendinti du pagrindinius siekius: sukurti patrauklią ir lanksčią daugiafunkcę areną, kuri pritrauktų ir vietos žiūrovus, ir svečius iš užsienio.
Be jokios abejonės, tokio dydžio pastatas veikia šalia jo įsikūrusią bendruomenę. Kopenhagos tarptautinė arena nėra miesto pakraštyje. Ji įsikūrusi tankiai apgyvendintoje miesto vietoje.
Arenos, kuri siekia būti gera kaimyne, dizainas turi skatinti aktyvų bendravimą. Priešingai nei panašiose sporto ir pramogų vietose, kur dėmesys kreipiamas į jų vidų, šio objekto struktūra yra atvira miestui ir sąveikauja su aplinkinėmis aikštėmis bei takais.
Arena, turinti šiltą medinį fasadą, skirta susitikimams ir kasdienėms veikloms. Ji katalizuoja miesto gyvenimą ir įsiterpusi į rajoną suteikia jam pridėtinės vertės.
Pusiau permatomas fasadas pastato viduje esantiems žmonėms leidžia pasimėgauti išorės aplinka. Tokiu būdu aktyviai sąveikauja interjeras ir eksterjeras – tai yra naujovė arenos tipologijoje.
Pasidalinkite savo patirtimi. Ką svarbu žinoti architektams, imantis arenos projekto? Kaip suvaldyti didelius plotus?
Pastato išorė turėtų būti išnaudojama ne tik renginių metu. Jis neturėtų užsidaryti savyje, o priešingai – atsiverti, kad jo vidaus gyvenimas visada būtų matomas.
Kitas svarbus dalykas yra tai, kad arena būtų suprojektuota veikloms. Tai reiškia, kad funkcionalumas turi būti apgalvotas, todėl svarbu išanalizuoti galimus srautus pastate. Architektas turi suprasti, kokie žmonės lankysis arenoje.
Kaip spręsti tvarumo klausimus, projektuojant dideles arenas?
Arena yra netipinis pastatas, kurio naudotojas labai skiriasi, palyginti, pavyzdžiui, su biurų pastatu. Vykstant renginiams, objektui reikia daug energijos, tačiau būna dienų, kai ji visai nenaudojama. Todėl svarbu, kad pastatas būtų padalintas į mažesnes erdves ir energija būtų naudojama tik ten, kur vienu ar kitu metu vyksta tam tikra veikla.
Svarbu į tokių pastatų architektūrą integruoti išmaniąsias sistemas, užtikrinančias, kad apšvietimas ar šildymas veiktų tik tose vietose, kur yra žmonių, pavyzdžiui, dirbančių ne renginių metu.
Kaip manote, ar paprasčiau rekonstruoti senas arenas, ar statyti naujas?
Nesu gerai susipažinusi su senų arenų architektūra. Tačiau, mano manymu, jos retai gali patenkinti miesto estetikos reikalavimus ir suteikti jam pakankamai komforto, kuris yra svarbus šiuolaikinės arenos elementas. Tikėtina, kad modifikuoti ir modernizuoti arenas būtų gana brangu. Tačiau tai reikėtų įvertinti kiekvienu konkrečiu atveju.
Kai areną nusprendžiama pertvarkyti, reikalinga išankstinė analizė, ar iš tiesų pastatas ir toliau galės atlikti savo funkciją. Jei neturite erdvios pakrovimo, paskirstymo vietų ar pakankamai tualetų ir tokių patalpų negalima pridėti nepakenkiant visam pastatui, tuomet rekonstrukcijai gali prireikti nemenkų išteklių. Tačiau kartais pastatas ir konstrukcija yra pritaikomi ir transformacijai pakanka naujo fasado, geresnės žiūrovams skirtos patalpos ar akustikos.
Svarbu, kad arena būtų suprojektuota konkrečiam tikslui, pavyzdžiui, Kopenhagos arena yra labiau koncertams skirta vieta, tačiau joje gali vykti ir ledo ritulio varžybos. Taigi joje akustika ir garso galimybės pritaikytos ne tik koncertams, bet ir sporto renginiams.
