„Swedbank“ suteiks 85 mln. eurų finansavimą medžio plaušo plokščių gamyklos „Homanit Lietuva“ statybai ir jos veiklos startui. Šalia sostinės Vilniaus iki 2022 m. pabaigos iškilsianti gamykla yra didžiausia užsienio investuotojų plyno lauko investicija Lietuvoje.
„Mūsų strateginis tikslas yra būti arčiau savo klientų – baldų gamintojų. „Homanit“ grupės sprendimas statyti ketvirtą savo gamyklą Lietuvoje rodo ne tik vietos rinkoje egzistuojantį poreikį, bet ir jos augimo potencialą.
Tikimės, kad ši gamykla prisidės prie tolesnės šalies medžio ir baldų pramonės sėkmės ir dar labiau įtvirtins Lietuvos įmonių pozicijas pasaulinėje rinkoje“, – sako „Homanit Lietuva“ direktorius Andrius Ostrauskas.
„Homanit“ gamykla per artimiausius metus iškils šalia Vilniaus miesto esančiame Pagirių kaime. Gamyklos teritorija apims 40 hektarų plotą, gamybiniai pastatai iš viso užims apie 64 tūkst. kv. m ir čia planuojama įdarbinti daugiau kaip 400 žmonių. Gamykloje bus sukurta ištisa pridėtinės vertės grandinė nuo žaliavinės medienos perdirbimo iki visiško plokštės apdirbimo ir galutinio produkto patiekimo.
Naujoje gamykloje bus gaminamos aukšto tankio (HDF) suspaustos medžio plaušo plokštės, kurios yra naudojamos baldų, durų ir parketo gamyboje. Gamybiniai pajėgumai sieks apie 260 tūkst. kub. m. plokščių per metus, ir Lietuvos gamykloje bus pagaminama apie 25 proc. visos „Homanit“ grupės produkcijos.
„Šios gamyklos statybos žymi svarbų etapą visai šalies baldų pramonei, nes suteiks galimybę Lietuvos baldų gamintojams daugiau reikalingų komponentų įsigyti vietoje ir taip leis sutrumpinti tiekimo grandines.
Džiaugiamės, kad „Homanit“ įvertino „Swedbank“ įdirbį su kitomis baldų sektoriaus įmonėmis ir pasirinko bendradarbiauti su mumis“, – sako „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas Antanas Sagatauskas.
Pasak A. Sagatausko, šis „Homanit“ projektas išsiskiria aukštais tvarumo standartais gamybos procesuose. Pavyzdžiui, naujoje gamykloje planuojama įdiegti vieną pažangiausių kietųjų dalelių filtravimo sistemų, kuri apsaugos nuo dulkių patekimo į aplinką. Taip pat susidarančios gamybinės atliekos bus sunaudotos šilumos gamybai, o elektros tiekimas bus užtikrintas pasitelkus atsinaujinančius energijos šaltinius.
