Išduotas statybų leidimas Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčios pastato Savčiaus g. 15, Vilniuje, rekonstravimo ir tvarkybos darbams žymi svarbų etapą šio išskirtinio kultūros paveldo objekto ateityje. Projektas parengtas vadovaujantis išsamiais architektūriniais, archeologiniais ir konstrukciniais tyrimais, siekiant ne tik išsaugoti vertingąjį autentišką sluoksnį, bet ir pritaikyti istorinį pastatą šiuolaikiškam, įvairialypiam naudojimui.
Paveldas kaip pagrindas: konservavimas, restauravimas ir atsakingas rekonstravimas
Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčia yra priskiriama ypatingųjų statinių kategorijai – tai daugiau nei 2000 m² ploto, aukštesnis nei 20 metrų pastatas, turintis kultūros paveldo objekto statusą. Todėl projektiniai sprendiniai paremti aiškiu principu: vertingose pastato dalyse atliekami tik konservavimo, restauravimo, dalinio atkūrimo ir pritaikymo darbai, o visi reikšmingesni statybiniai pakeitimai numatyti tik nevertinguose, daugiausia sovietmečiu suformuotuose elementuose.
Numatoma demontuoti sovietinio laikotarpio priestatą ties pagrindiniu įėjimu, dalį gelžbetoninių perdangų ir kitų laikančiųjų konstrukcijų, kurios užgožia istorinę erdvinę logiką. Tuo pačiu projektuojamos naujos laikančiosios konstrukcijos, leidžiančios atkurti aiškesnę pastato struktūrą ir pagerinti jo funkcionalumą. Visi tvarkybos darbai bus vykdomi pagal atskirai rengiamą tvarkybos projektą, griežtai laikantis paveldosauginių reikalavimų.
Istorijos sluoksniai po kojomis: archeologinių tyrimų reikšmė projektui
Rekonstrukcijos sprendiniai neatsiejami nuo ilgamečių archeologinių tyrimų, vykdytų teritorijoje nuo 2011 iki 2020 metų. Tyrimai atskleidė daugiasluoksnę vietos istoriją – nuo XV–XVI a. mūrinių rūsio liekanų iki XVI–XIX a. palaidojimų, siejamų su buvusiomis šventoriaus kapinėmis ir Augustinų vienuolyno kompleksu.
2013–2015 m. detalieji tyrimai patvirtino, kad sklype mirusieji buvo laidojami kelis šimtmečius, o rasti monetų, medalionų ir mūrų fragmentai leidžia tiksliau rekonstruoti teritorijos raidą. 2020 m. atlikti papildomi žvalgomieji tyrimai parodė, jog planuojamų žemės darbų vietose ateityje privalės būti vykdomi detalieji archeologiniai tyrimai. Ši informacija tapo esmine projektavimo užduoties dalimi ir tiesiogiai padarė įtaką tam tikriems sprendimams.
Šviesa, judėjimas ir lankstumas: šiuolaikinė architektūrinė vizija istoriniame tūryje
Architektūrinė koncepcija grindžiama siekiu minimaliomis priemonėmis suteikti pastatui tai, ko jam labiausiai trūksta šiandien – aiškią atvykimo erdvę, patogų judėjimą ir logišką funkcijų išdėstymą. Pagrindiniame atvykimo hole numatoma atverti erdvę iki pagrindinės navos skliauto, pašalinant vargonų chorą dengiančias gelžbetonines konstrukcijas. Dalinai stiklinės pertvaros leis šviesai skverbtis gilyn į pastatą, išlaikant monumentalumo ir privatumo balansą.
Funkcinis išplanavimas suformuotas taip, kad visos skirtingos veiklos būtų pasiekiamos per vieną pagrindinį įėjimą ir holą. Rūsyje projektuojamos ramovės patalpos Policijos bendruomenės susibūrimams, pirmame aukšte – renginių ir susitikimų erdvės, antrame – edukacinės ir administracinės patalpos, o trečiame aukšte išlieka pagrindinė koplyčios erdvė su apie 310 sėdimų vietų. Palėpėje ir bokšte numatytos meninių instaliacijų ir apžvalgos erdvės, ribojant lankytojų skaičių dėl saugumo ir paveldo apsaugos.
Medžiagiškumo sprendiniuose sąmoningai paliekamas kontrastas tarp autentiškų istorinių elementų, grubios sovietmečio intervencijos ir naujų, lengvų metalo bei stiklo konstrukcijų. Šis kontrastas tampa ne trūkumu, o pasakojimo priemone – atvirai atskleidžiančia sudėtingą pastato istoriją ir jo transformaciją į gyvą ir šiuolaikinę atvirą erdvę.
Statytojas: Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Projektuotojas: MB Fragment architektai
Projekto vadovė: Marija Nemunienė
Architektai: Povilas Čepaitis, Berta Meironaitė, Ignas Kundreckas
Parengta pagal Vilniaus miesto savivaldybės informaciją
