Tikrino ir dujų terminalą
Potencialiai pavojingi įrenginiai Lietuvoje prižiūrimi jau daugiau kaip 80 metų. Seniau jų priežiūra rūpinosi buvusi Technikos inspekcija, įsteigta dar 1924 metais. Dabar šį darbą tęsia Technikos priežiūros tarnyba (toliau – tarnyba), kurioje dirbantys aukštos kvalifikacijos specialistai ekspertai ne tik tikrina techninę būklę, bet ir užsiima specialiųjų statybos darbų technine priežiūra. Tarnybos specialistai specialiųjų statybos darbų techninę priežiūrą atliko ne viename valstybinės svarbos objekte, tarp jų Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų terminale, dujotiekyje Klaipėda–Jurbarkas, daugelio miestų katilinėse. Tarnybos specialistai nuolat gilina žinias stažuotėse įvairiose Europos Sąjungos šalyse ir gali atlikti ypatingų statinių, pavyzdžiui, įvairių pramonės objektų, katilinių, specialiųjų statybos darbų techninę priežiūrą.
Atlieka net ardomuosius bandymus
Tarnyba turi ir naujausia įranga aprūpintą bandymų ir tyrimų laboratoriją. Joje galima atlikti ne tik neardomuosius, bet ir ardomuosius metalinių konstrukcijų bei metalo ir suvirintų bei lituotų jungčių bandymus. Nors neardomieji (radiografiniai, ultragarsiniai, magnetinių dalelių, skverbiklių) bandymai atliekami ir kitose laboratorijose, ardomieji (tempimo, lenkimo, smūginio tąsumo) bandymai vykdomi tik tarnybos laboratorijoje. Joje atliekami ir metalinių konstrukcijų bei metalo ir suvirintų bei lituotų jungčių kietumo bandymai, makroskopiniai ir mikroskopiniai tyrimai, apžiūrimoji kontrolė, matuojamas metalo storis bei optinės emisijos analize nustatoma metalų elementinė sudėtis.
Galimybė bandymų ir tyrimų laboratorijoje atlikti išsamius tyrimus ne kartą padėjo laiku pastebėti rimtus trūkumus ir išsiaiškinti galimas jų priežastis. Pavyzdžiui, pasitaikė, kad tiesiai prie laikančiųjų plieninių konstrukcijų tvirtinant stogo dangą buvo pažeisti metaliniai profiliai.
Laiku neaptikus šio pažeidimo, per įbrėžius pradėtų kauptis vanduo, kuris žiemą užšaldamas neigiamai paveiktų plieninę konstrukciją.
Sertifikuoja suvirinimo procesus ir plienines konstrukcijas
Siekiant užtikrinti statybų kokybę, ne mažiau svarbūs įvairūs procesai bei statybos produktai. Remiantis Statybos techniniame reglamente nurodytais techniniais reikalavimais, įmonės, projektuojančios ir atliekančios plieninių ir aliumininių konstrukcijų darbus, privalo turėti atitinkamus sertifikatus. Tačiau, Technikos priežiūros tarnybos direktoriaus pavaduotojo Nerijaus Mikalausko teigimu, dauguma Lietuvos įmonių tų privalomų sertifikatų, įrodančių, kad jų plieninės konstrukcijos projektuojamos bei gaminamos pagal atitinkamus Europos Sąjungos standartus, neturi. O juk tai palengvintų šių darbų kontrolę, nes sertifikuota įmonė privalo laikytis papildomų įsipareigojimų, keliamų suvirinimo darbams bei juos atliekančiam personalui.
Tarnyba, atsižvelgdama į klientų poreikius, išplėtė veiklos sritį ir nuo 2014 m. atlieka statybos produktų eksploatacinių savybių pastovumo vertinimą, vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 305/2011 ir standartu LST EN 1090-1:2009+A1:2011. Statybinių metalų produktų eksploatacinių savybių pastovumas vertinamas pagal sistemą 2+ (gamyklos gamybos kontrolės sertifikavimas).
Tarnyba taip pat sertifikuoja suvirinimo procesus, vadovaudamasi tarptautiniu standartu LST EN ISO 3834. Statybos ar gamybos įmonei sertifikavus suvirinimo procesus pagal minėtą standartą, smarkiai pagerėja atliekamų suvirinimo darbų kokybė.
Broko priežastys
Pasidomėjus, kokių trūkumų, padarytų statant pramoninės paskirties objektus, dažniausiai pastebi techniniai prižiūrėtojai, N. Mikalauskas pirmiausia pamini neišsamiai parengtus techninius ir darbo projektus. „Nepakankamai išsamiai parengus projektus, statybos darbai vykdomi, kaip išeina. Būna, kad projekte nurodoma vienaip, o statoma kitaip, paskui pagal tai bandoma paruošti dokumentus. Todėl vėliau kyla įvairiausių problemų“, – teigia pašnekovas.
Technikos priežiūros tarnybos direktorius Algirdas Mizaras pabrėžia, kad statybos darbai kartais vykdomi apskritai nesilaikant techninio ar darbo projekto: „Statybininkai neretai nori padaryti greitai, todėl dirba ne tik pagal projektą, bet ir iš inercijos, pagal senąją tvarką – taip, kaip mokėjo ir vykdė darbus nuo seno. Bet tam ir yra techninis prižiūrėtojas, kad jis prižiūrėtų, ar darbai atitinka šiuolaikinius Europos reikalavimus, kad jų būtų laikomasi ir objektas būtų pastatytas tvarkingas, geras bei tinkamas naudoti.“
N. Mikalauskas mano, kad kur kas mažiau problemų kiltų, jeigu visi statybos rangovai atsakingai žiūrėtų į savo darbą. Atsakingų rangovų tikrai yra, bet kai kuriuos reikia labai kontroliuoti. Neretai statant objektus parenkamos ir nekokybiškos medžiagos, pavyzdžiui, naudojamas netinkamos klasės betonas – vietoj vandeniui atsparaus dirbama su vandeniui neatspariu. Kad nebūtų broko, svarbus ir techninio prižiūrėtojo atsakingumas bei gebėjimas išreikalauti, kad objektas būtų pastatytas kokybiškai, net jeigu užsakovas spaudžia darbus padaryti greičiau. Žinoma, rangovams svarbu įsisąmoninti, kad techninis prižiūrėtojas yra ne prievaizdas, ieškantis trūkumų, o žmogus, kurio tikslas – patarti ir padėti darbus atlikti kuo kokybiškiau.
Kokybė tik gerėja
Nors Lietuvoje vis pasigirsta kalbų apie prastą statybos darbų kokybę, Technikos priežiūros tarnybos direktorius nelinkęs jos nuvertinti. „Lietuvoje tikrai nėra blogiau negu visame pasaulyje. Visose šalyse visko nutinka: ir kranai nuvirsta, ir statiniai griūva, dėl to žūsta žmonės. Manau, kad visi statybininkai iš dalies stengiasi padaryti gerą produktą. Dalyvaudami valstybinėse komisijose matome, kad statybų kokybė tik gerėja. Žinoma, pasitaiko ir neapskaičiuotų ar iki galo neišspręstų projektinių dalykų, kurie išryškėja per ilgesnį laiką, bet toks yra gyvenimas“, – sako A. Mizaras.