Pasak G. Pumputytės, tiltams, viadukams ir pralaidoms statyti, rekonstruoti ir remontuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų šiemet skirta 9,4 mln. eurų. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymu, už šiuos pinigus bus nupirkta darbų ir jie pradėti 21 objekte. Šiemet numatyta pastatyti du, rekonstruoti ir kapitališkai suremontuoti šešis tiltus ir viadukus, suremontuoti 12 pralaidų. Du nauji tiltai – tiltas per Ašutį kelyje Laukuva–Šilalė ir tiltas per Ašvą kelyje Inkakliai–Labatmedis – bus pastatyti vietoje dabar esančių itin blogos būklės tiltų. Visiškai naujų tiltų šiuo metu nestatoma.
Pernai buvo pradėtas, o šiais metais bus baigtas tilto per Miniją, esančio kelyje Šilutė–Rūkaliai–Povilai, kapitalinis remontas. Tiltas yra hidrologiniame draustinyje, todėl rangovo darbui buvo keliami ypatingi reikalavimai – nebuvo galima dirbti keletą pavasario ir rudens mėnesių. Nepaisant griežtų gamtosaugininkų reikalavimų, gerai suorganizavus darbus, dvejiems metams planuoti darbai buvo beveik atlikti per vienerius. Šis projektas svarbus, nes gražiai sutvarkytas tiltas pabrėžia gamtovaizdį ir leidžia juo mėgautis Minijos upe plaukiojantiems turistams.
Iš rekonstruojamų paminėtinas senas tiltas per Miniją Priekulėje, kelyje Kaunas–Jurbarkas–Šilutė–Klaipėda, esantis nekilnojamajam kultūros paveldui priklausančioje Priekulės dalyje, tiltas per Nevėžį Krekenavoje, kelyje Kėdainiai–Krekenava–Panevėžys, kur dabar yra ribojama transporto priemonių masė.
G. Pumputytė sako, kad pastaruoju metu statant tiltus jokių revoliucijų neįvyko, o tokių technologijų, kurios iš esmės pakeistų tiltų statybos tradicijas, neatsirado. Tačiau yra daug naujų medžiagų, įrangos ir mechanizmų, technologijų, pagerinančių statinio kokybę, ilgalaikiškumą, palengvinančių ir pagreitinančių statybos darbus. Viena tokių medžiagų yra anglies pluošto lakštai – labai lengva ir tvirta medžiaga. Lietuvoje ši medžiaga naudojama, stiprinant gelžbetoninių tiltų konstrukcijas. Visi rekonstruojami tiltai yra modernizuojami – jų parametrai pritaikomi dabartiniams reikalavimams, išskyrus nekilnojamajam kultūros paveldui priklausančius tiltus, nes juos atnaujinant galioja kiti reikalavimai – išsaugoti autentiškumą.
„2015–2020 m. perspektyviniame plane numatoma toliau rekonstruoti nusidėvėjusius tiltus, pirmenybę teikiant didžiausio eismo intensyvumo keliuose esantiems ir ribotos laikomosios galios tiltams. Lėšų, skiriamų tiltams, nepakanka: įgyvendinimo laukia nemažai projektų ir, turint daugiau lėšų, būtų galima atlikti dvigubai daugiau darbų. Tiltų fondas sensta, didėja sunkiasvorių krovinių srautas, todėl ateityje lėšų poreikis tik didės“, – sako G. Pumputytė.