Išmaniųjų namų rinka auga. Iki 2022-ųjų ji turėtų pasiekti 47,67 milijardus eurų. Tai stulbinanti suma, žinant, kad niekada nebus pastatyti du identiški išmanieji namai. Priežastis paprasta – nėra dviejų vienodų žmonių, net identiškų dvynukų poreikiai susiformuoja skirtingi.
Išmanumas pagal kiekvieno požiūrį
Raimundas Skurdenis, jungiklių ir protingų namų sistemų centro „JUNG Vilnius” direktorius, pastebi, kad išmaniosios technologijos leidžia visiškai individualizuoti namo sistemų veikimą. Viena sistema dviejuose namuose gali veikti skirtingai. Net ir tuose pačiuose namuose keičiantis situacijai, tarkim, augant vaikams, teisingai suprojektuotos sistemos turi būti prisitaikančios prie vis atsinaujinančių šeimos narių poreikių.
„Dažnai pamirštama ir tai, kad išmanumas (ypač pastato) yra sąlyginis dalykas, priklausantis ne tik nuo technologijų, tačiau ir požiūrio. Vieniems išmanusis namas bus tas, kuriame išmaniai suplanuotos erdvės, kitiems tas, kuriame stovės išmanus termostatas ar vaizdo telefonspynė, apsauginė kamera, siunčianti vaizdą į telefoną. Dar kitiems – taupus namas, sumažinantis išlaidas šildymui. Prieš 15 ar 20 metų populiariausias išmaniojo namo atributas buvo galimybė įjungti šviesą suplojus rankomis. Kai visoje erdvėje yra vienas šviestuvas, tai gal ir modernu. Dabar kiekviename kambaryje yra bent 3 – 4 šviesos šaltiniai, klimato kontrolė – taigi, jau nepripliauškėsi delnais“, – pastebėjo R. Skurdenis ir priduria, kad šiandien išryškėjo technologijų valdymo balsu tendencijos. Juk balsas – pats natūraliausias žmogaus bendravimo būdas.
Apie išmaniąsias sistemas būtina pagalvoti kuo anksčiau
„Structum“ iniciatyva „Išmanusis miestas“ sujungia skirtingas visuomenės grupes vardan tvarios regionų plėtros. Kalbėdamas apie tai kokie turėtų būti išmanieji pastatai, projekto partneris R. Skurdenis pastebėjo, kad išmaniajame pastate dauguma procesų vyksta visiškai automatiškai ir nereikia jokio papildomo įsikišimo. Tačiau čia yra dvi sąlygos.
Įdiegdami sistemas pavieniui rizikuojame sukurti inovacijų ir technologijų kratinį (kuris dažniausiai yra daugelyje įprastų pastatų). Ir tik išmanusis pastatas tą kratinį paverčia vieningai veikiančia sistema, kurioje technologijos, inovacijos veikia kartu – sukuria sinergiją ir taip užtikrina, kad bus pasiektas komfortas, užtikrina ergonomišką valdymą, energijos ir laiko resursų taupymą. „Žmogaus noras – prioritetas, tad bet kokia automatika turi paklusti žmogui ir jam prireikus pakeisti veikimą be didelių pastangų. Žinoma, jeigu sistema teisingai suprojektuota ir įgyvendinta“, – sako pašnekovas.
Pasak specialisto, vis dar pamirštama apie tokių sistemų valdymo ergonomiką ir dizainą pagalvoti iš anksto. „Apie išmaniąsias sistemas reikia galvoti dar namo statybos pradžioje – tik tada bus išvengiama kliūčių savo svajonių įgyvendinimui“, – sako R. Skurdenis.
Išlošia visuomenė ir kiekvienas
Išmanieji pastatai keičiasi ne tik dėl elektronikos ar įmantrių sistemų, tačiau ir efektyvių energijos taupymo sprendimų, kurie vizualiai nėra pastebimi. Tarkim, į langus įmontuojamus saulės kolektorius Kaip sako bendrovės VELUX Lietuva marketingo koordinatorė Vaida Ramonienė, tai kas veda į priekį ir yra inovacijos, o dėl klimato kaitos poveikio gamintojai privalo peržiūrėti savus gaminius ir pasiūlyti tvaresnius, gamtą tausojančius ir žmonių sveikatą gerinančius sprendimus. Taigi, išlošia ir aplinka, ir valstybė, ir vartotojas, ir verslas.
„Išmanaus miesto koncepcija nėra nauja. Iki 2022-ųjų išmaniųjų namų rinka pasieks beveik 54 mljrd dolerių (47,61 milijardų eurų). Taigi per artimiausius metus ši tendencija tik stiprės. Todėl gamintojai privalo skaitmenizuotis, gaminius jungti prie interneto. Šalia skaitmenizavimo ir komforto – dar vienas dedamasis – sveikata ir tvari aplinka. Kai gamintojas galvoja apie kliento savijautą ir aplinką, svarstyklės krypsta vartotojo pusėn. Pristatomos namų sistemos, kurios automatiškai reguliuoja patalpos mikroklimatą – CO2 kiekį, temperatūrą, drėgmę, kitus parametrus“, – apie gamintojų atsakomybės naudą vartotojams ir gamtai pasakoja Vaida Ramonienė.
